KT: Seimas, vadovaudamasis vadovų ataskaitomis, negali imtis atleidimų (1)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kokie padariniai galimi Seimui išreiškus nepritarimą šiai ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo 1 straipsnis, kuriuo nepritarta Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai.

Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras Seimui atsiskaito teikdamas metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, pagal kurią Seimas gali siūlyti atleisti generalinį prokurorą.

Vertindamas Seimo statuto nuostatų konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas; tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę. Seimui gauti informaciją apie, be kita ko, įvairių valstybės institucijų veiklą yra viešasis interesas, susijęs su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu atviros visuomenės siekiu, Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintu principu, kad Lietuvos valstybė yra respublika, įvairiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintais parlamentinės demokratijos principais. Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją. Taigi pagal Konstituciją Seimas gali nustatyti tokį jo funkcijų vykdymą užtikrinantį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos jam gauti informaciją apie valstybės institucijų, kurių vadovus skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, veiklą, taip pat ir tokių institucijų vadovų teikiamos metinės institucijos veiklos ataskaitos forma.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su asmenų, taip pat ir valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise; jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 5 straipsnyje ir kituose jos straipsniuose įtvirtintas valdžių padalijimo principas, 67 straipsnyje nustatytos Seimo funkcijos nesuponuoja tokio valstybės institucijų informacijos, taigi ir veiklos ataskaitos, teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį atitinkamos valstybės institucijos ar jos vadovo atsiskaitymo Seimui procedūra būtų laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra ataskaitai pritaręs. Įtvirtinus Seimo įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šie vadovai būtų neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, nors savo funkcijas vykdytų vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija; jį nustačius būtų nepagrįstai išplėsti konstituciniai Seimo įgaliojimai.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijai prieštarauja ir Seimo statuto 206 straipsnio 6 dalis, pagal kurią Seimas, priėmęs nutarimą nepritarti šiai ataskaitai, gali pavesti ją svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, jei šį vadovą skiria Seimas, arba dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti vadovą, jei šio vadovo paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas. Be to, Konstitucijai prieštaraujančiu Seimo statuto nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu grindžiamas teisės taikymo aktas – Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimas, kuriuo nutarta nepritarti generalinio prokuroro pateiktai ir Seime apsvarstytai Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad, kaip minėta, demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise; valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos teisinio reguliavimo srityje teisinės valstybės principai įgyvendinami, be kita ko, derinant pasitikėjimą valstybės pareigūnais su jų veiklos vieša kontrole bei atsakomybe visuomenei; teisinėje sistemoje turi būti įtvirtinta galimybė atleisti iš pareigų valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Todėl Seime svarstant metinę institucijos veiklos ataskaitą arba iš joje pateiktos informacijos paaiškėjus, jog ją pateikęs valstybės institucijos vadovas gali būti pažeidęs įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės interesų, Konstitucija neužkerta kelio įstatymų leidėjui nustatyti ir tokį valstybės institucijų vadovų (pareigūnų) atleidimo teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimas galėtų: 1) svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, kaip tai numatyta Konstitucijos 75 straipsnyje; 2) Seimo statute numatyto Tautos atstovybės valios išreiškimo valstybei svarbiais klausimais aktu (pareiškimu, deklaracija, rezoliucija ir pan.) viešai kreiptis į Respublikos Prezidentą būtent dėl Respublikos Prezidento Seimo pritarimu skiriamo valstybės institucijos vadovo (pareigūno) atleidimo pritaikant atitinkamą įstatyme nustatytą to vadovo (pareigūno) atleidimo pagrindą. Tačiau vien Seimo nutarimas nepritarti Seimui pateiktai metinės institucijos veiklos ataskaitai (ar valstybės institucijos vadovo teisėtas atsisakymas pateikti Seimo prašomą informaciją) negali būti pagrindas Seimui svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu (taip pat dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti jo Seimo pritarimu skiriamą valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų).

Vertindamas Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją apskritai yra galimas šioje Prokuratūros įstatymo nuostatoje įtvirtintas generalinio prokuroro atsiskaitymas už prokuratūros veiklą jo skyrimo ir atleidimo procese dalyvaujančiam Seimui, taip pat tokia atsiskaitymo Seimui forma kaip metinė prokuratūros veiklos ataskaita. Be to, ši nuostata savaime nereiškia, kad būtent ja generalinis prokuroras yra įpareigojamas teikti Seimui tokią metinės prokuratūros veiklos ataskaitą sudarančią informaciją, kuriai Seimas pritartų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas generalinio prokuroro atsiskaitymas Seimui – metinės prokuratūros veiklos ataskaitos teikimas aiškintinas tik kaip įpareigojimas generaliniam prokurorui šios ataskaitos forma teikti Seimui informaciją apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis, kitomis institucijomis organizavimą, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt., t. y. generalinio prokuroro atsiskaitymas Seimui metinės prokuratūros veiklos ataskaitos forma sietinas tik su įstatymų leidybai ir kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingos informacijos gavimu ir (ar) jos aptarimu. Tik taip suprantant Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą juo nesudaroma prielaidų Seimui kištis į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, varžyti prokurorų nepriklausomumo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas.

Vertindamas Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją draudžiama įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai būtų pagrindas Seimui nuspręsti siūlyti atleisti generalinį prokurorą. Tačiau pagal Konstituciją apskritai nėra negalimas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas, dalyvaujantis skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą, siūlytų Respublikos Prezidentui atleisti generalinį prokurorą įstatyme nustatytais pagrindais. Pripažinus Seimo statuto nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytas generalinio prokuroro atleidimo Seimo siūlymu teisinis reguliavimas nebeapima tokio atvejo, kai pagrindas Seimo siūlymui atleisti generalinį prokurorą yra Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ši Prokuratūros įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.