Karstiniams reiškiniams Šiaurės Lietuvoje tirti panaudotas naujas būdas (1)

karstiniai ezereliai_V. Mikuleno nuotr

Karstiniai ežerėliai | V. Mikulėno nuotr.

Karstinis regionas, esantis Šiaurės Lietuvoje, pasižymi itin sudėtingomis geologinėmis hidrogeologinėmis sąlygomis, nes uolienos yra padengtos įvairaus storio, o dažniausiai molingų kvartero nuogulų sluoksniais, todėl tyrinėjimams yra naudojami kompleksiniai tyrimo metodai.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai šiais metais sėkmingai užbaigė projektą „Traserių metodų taikymo karsto procesų tyrimams galimybių įvertinimas“. Projekto vykdymo metu atlikti tyrimai, kurių metu buvo panaudotas naujas tyrimo metodas – traserių (uranino dažai ir natrio chloridas) ir geofizikinis (elektrotomografija) metodų kompleksas. Tai, kol kas, vienetiniai tokio pobūdžio tyrimai atlikti Šiaurės Lietuvos karsto regione.

Karsto vystymąsi lemia daugelis veiksnių, kurie, siekiant nustatyti nepageidaujamas reškinio pasekmes, turėtų būti tiriami vienu metu. Kompleksinio metodų taikymo pagrindinis privalumas – vieno ar kito metodo trūkumų kompensavimas kito metodo pagalba bei žmogiškosios klaidos faktoriaus sumažinimas.

Karsto reiškinių tyrimo metodų kompleksą gali sudaryti stebėsenos (monitoringo) dronu (skraidykle), traserių (natrio chloridas, uranino dažai) ir skaitmeninio matematinio modeliavimo metodai. Pavyzdžiui, kai daugiamečio stebėjimo metu išskiriamos intensyviausios karsto vystymosi zonos, atliekama karsto reiškinių inventorizacija naudojant droną.

Karsto reiškinių stebėsena, naudojant droną su skaitmenine fotokamera, suteikia galimybę padaryti aukštos skiriamosios gebos nuotraukas ir tiksliau suskaičiuoti naujai atsiradusias karstines įgriuvas didelėje (daugiau kaip 1 kvadratinio kilometro ploto) teritorijoje, tiksliau įvertinti karsto pažeistos žemės plotą ir tūrį.

Traserių (natrio chloridas, uranino dažai) ir geofizikinių tyrimų metodais (elektrotomografija, mikroseismika, georadaras, mikrogravimetrija) galima įvertinti karsto reiškinių dabartinio vystymosi sąlygas (kryptį ir intensyvumą). Įvairių geofizikinių metodų komplekso naudojimas leistų sudaryti trimatį geofizikinį-geologinį modelį, kuris pagerintų požeminių karstinių formų struktūros suvokimą.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Mokslas, Mokslo naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Taigis, ežeruose paskendę miškai, miestai, pilys, kaimai – ne legendos, o smegduobių gerklėsna patekę nabagai.
    Ar tai reiškia, kad nepasotinamos smegduobės pabudo ir vėl valgyt prašo?
    Bet, šanovni hrabovie mokslininkai: „Traserių metodų taikymo karsto procesų tyrimams galimybių įvertinimas”.
    Bent antraštę atiduokite savo lietuvių k. mokytojai, kad performuluotų.
    Gal tai būtų taip: „Traserių metodO — karsto procesų tyrimams galimybių -vertinimas”. „Karsto procesų tyrimAS traserių metodu. Galimybių vertinimas”.
    Kuo aiškesnės formuluotės, tuo arčiau tautos, tuo jai suprantamesni, artimesni jūsų darbai…
    Nebūtina kaip astrologams slėptis už tarptautinių žodžių, dažnai net ir loginių klaidų pridarant. A la „Merkurijaus tranzitas per Akropolį Jamam naktį turės maksimaliai totalinių padarinių jūsų šeimos finansinių interesų koreliacijai jus globojančios planetos transo sezonu”. Nebent vėl ruošiatės, kaip kadai mūsų bajorai, mokslo ir kitus darbus kurti „naudingesnėmis” – kaimynų ar kt kalbomis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: