Proginio paukščio paieškos gali užtrukti (0)

Ukmerges rajono Vepriu miestelio ukio seimininkas Algimantas Dubrickas_J.Zurauskienes nuotr

Ukmergės rajono Veprių miestelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Algimantas Dubrickas | J.Žurauskienės nuotr.

Anksčiau beveik kiekvieno ūkininko sodyboje gagendavo žąsys. Dabar jos – retenybė. Kalbinti ūkininkai teigė, kad šie proginiai paukščiai, paklausūs tik prieš didžiąsias šventes, suteikia jiems daugiau rūpesčių nei pajamų.

Augino didelį būrį

Ukmergės rajono Veprių miestelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Algimantas Dubrickas pasakojo, kad prieš 20 metų jis su žmona buvo nusprendęs prasigyventi iš žąsiukų. Tada jis nusipirko net 300 sparnuočių. Ūkininkas atviravo, kad išlaikyti tokį didelį būrį žąsų kaimiškomis sąlygomis – nelengva. „Gerai, kad turėjome fermą, o šalia jos – balą. Dar reikėjo ir tvoreles padaryti, ir rasti žmonių, kad žąsiukus saugotų. Didžiausia bėda ta, kad klientai šių paukščių nori tik prieš Kalėdas. Žinoma, nebuvo rūpesčių parduoti žąsieną. Tačiau sunku namų sąlygomis nupešti ir išdoroti didelį kiekį užsakytų paukščių“, – teigė Algimantas. Pasak ūkininko, pagal užsakymą jie pardavimui per kelias dienas turėdavo paruošti net po 40 žąsų. Tada dirbdavo visa šeima: žmona, vaikai ir net Algimanto uošvienė. Ūkininkas pasakojo, kad, dorodami didelius kiekius sparnuočių, jie netausodavo nei pūkų, nei plunksnų, dirbdavo be išeiginių, neskaičiuodavo darbo valandų. „Jei visą dieną po pūkelį ir po plunksnelę žąsis būtume pešę, nagai būtų į kitą pusę užsirietę. Paukščius nuplikydavome ir tada nupešdavome. Iš plunksnų ir pūkų pagalvių nedarėme“, – prisiminimais dalijosi A.Dubrickas.

Sulaukia skambučių

Vėliau Zita ir Algimantas Dubrickai sumažino sparnuočių būrį iki 30. Pardavimui skirti paukščiai sverdavo apie 5 kg. Jie buvo parduodami ne pagal svorį, o vienetais. Pastaraisiais metais prieš šventes už žąsis pirkėjai mokėdavo po 120 litų. Algimantas teigė, kad iš žąsų verslo jie nepadarė. Todėl dabar su žmona ūkyje sparnuočius augina tik savo reikmėms. „Žmonai patinka paukščiai, ypač maži. Todėl pradžioje žąsiukus laikome sodyboje, o kai jie paūgėja, išvežame į fermą“, – sakė A.Durbickas. Pasak ūkininko, šiais metais žąsiukų jie nepirko. Laiko jų tiek, kiek žąsys išperėjo. Per sezoną sparnuočiai padeda po 60 kiaušinių ir išperina po kelias dešimtis žąsiukų. Ūkio šeimininkas pasakojo, kad, artėjant Kalėdų šventei, jis sulaukia klientų, norinčių įsigyti žąsienos, skambučių. „Žmonės pravažiuoja pro fermą, mato, kad šalia jos yra žąsų, ir skambina. Bet šiais metais žąsų neparduosime. Jos atiteks tik mūsų darbuotojams ir artimiesiems“, – sakė Algimantas. Dubrickai laiko pilkąsias, nykstančios rūšies, žąsis. Šiais metais Zita savo augintinėmis pasidalijo su kaimyne. „Aš jai daviau pilkųjų žąsų, o ji man – gulbinių. Gulbinės žąsys – gal kiek menkesnės, bet labai gražios, puošniomis plunksnomis“, – džiaugėsi Z.Dubrickienė.

Žąsų neparduoda

Veprių miestelio gyventoja Gražina Abeciūnienė, pasisėmusi patirties iš kaimynų Dubrickų, taip pat pradėjo auginti žąsis. Iki šiol ji augindavo tik vištas. „Turiu dvi kūdras ir nemažai vietos, todėl nusprendžiau pabandyti auginti žąsis. Pradžioje įsigijau dviejų rūšių žąsų – baltųjų mėsinių ir gulbinių. Gulbinės žąsys buvo labai gražios, todėl jas pasilikau veislei. Šiais metais mano augintinės išperėjo ne tik savus kiaušinius, bet ir kitų žąsų kiaušinius, kuriuos gavau iš kaimynų Dubrickų ir iš Kėdainių rajono. Viskas pavyko, išsirito net 12 trijų veislių žąsiukų“, – pasakojo G.Abeciūnienė. Moteris sakė, kad savo augintinių prieš Kalėdas ji nepardavinėja: dalį išdalija, o dalį pasilieka. „Prieš šventes į kiemą dažnai užsuka žmonių, norinčių įsigyti kaimiškų naminių paukščių, tačiau aš jų neparduodu. Žąsis auginu ne pardavimui, o savo malonumui. Prieš Kalėdas norisi šviežia žąsiena palepinti draugus, gimines ir patiems suvalgyti skanesnį kąsnelį“, – prisipažino Gražina. Veprių miestelio gyventoja sakė, kad ateityje ji neplanuoja plėsti žąsų būrio, nes jų priežiūrai reikėtų skirti nemažai laiko. „Per žiemą žadu laikyti porelę: vieną žąsį ir žąsiną. Noriu, kad žąsis pridėtų kiaušinių, o kitą pavasarį vėl išperėtų žąsiukus. Jei žąsiukų bus, juos ir vėl auginsiu. Specialiai jų pirkti nežadu“, – sakė G.Abeciūnienė.

Pasidalijo patirtimi

Prieš artėjančias šventes Z.Dubrickienė mielai sutiko pasidalyti patirtimi, kaip Kalėdoms paruošti gardžios žąsienos. „Žąsiai egzotiškų prieskonių nereikia. Šventės išvakarėse visą žąsį ištriname druskos, pipirų, laurų lapų ir česnakų mišiniu. Šitaip įtrintą paukštį reikia palikti pastovėti šaltai, kad įsigertų prieskoniai. Galima įberti ir kmynų“, – sakė Z.Dubrickienė. Nors dabar populiaru žąsį kimšti kriaušėmis, citrusiniais vaisiais, net riešutais, tačiau Dubrickai laikosi šeimos tradicijų – visada žąsį kepa su obuoliais ar slyvomis. Paruoštą gaminį šeimininkė pašauna į duonkepę. „Duonkepėje kepta žąsis būna ypatingo skonio, labai minkšta. Tačiau tie, kurie žąsį kepa orkaitėje, pradžioje ją turėtų kepti kepimo rankovėje, o tik vėliau prakirpti ją ir leisti mėsai apskrusti“, – pasakojo Zita. Žąsis – gana riebus paukštis, todėl ji kepama ilgiau nei kita paukštiena (išskyrus kalakutieną) ir aukštesnėje temperatūroje (apie 190 °C). Žąsis būna iškepusi tada, kai, pradūrus pačią storiausią vietą, iš ten išteka skaidrios sultys. Paprastai skaičiuojama, kad kiekvienas 0,5 kilogramo kepa 15 min. Todėl kepimo laiką galima apskaičiuoti pagal turimo paukščio svorį. Zita pasakojo, kad per Kalėdas iškeptą žąsį visada pjausto šeimos galva – vyras.

Kategorijos: Kultūra, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *