M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, kitam – užšaldytas konfliktas, o pasiekus susitarimą su liberalų valdoma Ukraina – ilgalaikė pačios Ukrainos kontrolė per šį kraštą.

Rusija ir jos Penktoji kolona Europoje Krymą dažniausiai teisina Kosovu. Jei vienu atveju galima ligšiolinių Europos šalių sienų kaita – kodėl reiktų drausti ją kitu atveju? Vietos gyventojai susirinko ir nusprendė. Taškas. Ir iš tiesų Vakarų pusė labai sunkiai randa kontrargumentų. Nes rimtas kontrargumentas būtų tik vienas – senbuvystė. Kosovas – istorinė albanų žemė, nors jau seniai gyvenama serbų ir užimanti svarbią vietą serbų istorinėje sąmonėje. Panašiai kaip Mažoji Lietuva užėmė svarbų vaidmenį vokiečių istorinėje sąmonėje, nors daug seniau joje gyveno lietuviai ir jų giminaičiai – prūsai. Krymas dabar gausiai gyvenamas rusų, bet rusai čia – kolonistai.

Krymo senbuviai – totoriai ir karaimai. Apie karaimų poziciją sunku spręsti. Neteko girdėti, kad ji apskritai būtų aiškiai pareikšta. Tuo tarpu kur kas gausesnė senbuvių tauta – Krymo totoriai – aiškiai išsakė savo valią likti su Ukraina ir Ukrainoje. Tai turėtų būti pagrindinis argumentas už Krymo priklausomybę Ukrainai, o ne kokia nors mistinė amžinų sienų teorija. Amžinų sienų nėra. Bet koks mėginimas jas nustatyti nuo tos ar kitos istorinės datos – sąlyginis ir spekuliatyvus. Kas pasakė, jog reiktų įtvirtinti sienas nuo tos, o ne kitos datos?

Albanai Kosove susigrąžino savo istorinę žemę. Tiesa, Vakarai, pritardami šiam žingsniui, užsitikrino, kad būtų išvengta logiško Kosovo susijungimo su Albanija. Krymas prijungtas prie Rusijos, remiantis kolonistų referendumu. Kolonistų. Ne senbuvių. O Donbasas? Tai – istorinė etninė ukrainiečių teritorija. Tarp kitko, dar XIX a. ukrainiečių kalbos ir tautos erdvė tęsėsi net anapus Azovo – įskaitant Kubanę ir Stavropolį. Žemiau buvo čerkesų ir kitų Kaukazo tautų erdvės.

Tad kodėl vengiama šio argumento? Atsakymas – aiškus. Rusija nėra vienintelė šalis, valdanti užgrobtas svetimų tautų žemes. Pripažinus senbuvystės principą Kryme ir Kosove, tektų pripažinti Škotijos ir Velso teisę atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, Ulsterį grąžinti Airijai, sutikti su baskų ir katalonų valstybėmis dabartinėje Ispanijoje, Bretanės ir Korsikos teise atsiskirti nuo Prancūzijos. Tektų pripažinti net Lakotos Respubliką Jungtinių Amerikos Valstijų valdomoje teritorijoje. Tai būtų precedentas, iš esmės griaunantis bet kokius imperializmo likučius visame pasaulyje. Kuri didžioji valstybė gali sau leisti tokio principo pripažinimą?

Nežiūrint to, Lietuva – tiek moraliai, tiek ir pragmatiškai suinteresuota šio principo įvedimu į tarptautinę teisę. Jį galima grįsti pačių Jungtinių Valstijų prezidento Vudro Vilsono doktrina, sukūrusia tarpukarinę Versalio sistemą Europoje. Tik šis principas leidžia mums iš esmės skirti Seinų ir Vilniaus kraštų atvejus. Lenkija, manipuliatyviai suteikdama tam tikrų teisių lietuviams okupuotame Seinų krašte, reikalauja tokių pačių teisių lenkams Vilniaus krašte. Be senbuvystės principo mums belieka atsisakyti lietuvių teisių Seinuose arba pripažinti specifines teises lenkams Vilniuje. Arba visiems, arba niekam. Tuo tarpu senbuvystės principas viską sustato į vietas.

Lietuviai Seinų krašte – senbuviai. Lenkų tautybė Lietuvoje tokia nėra. Nors daugelis dabar lenkiškai kalbančių Lietuvos gyventojų – lietuvių ar bent jau baltų kilmės, lenkais jie tapo gana vėlai. Išeitų, kad kaip žmonės jie čia – senbuviai, bet jų lenkiška tapatybė čia – naujadaras. Dėl to bet kokių specifinių teisių reikalavimas, pradedant asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose, baigiant vietovardžių rašyba kelio ženkluose ar kur nors kitur, moraliniu požiūriu nėra pagrįstas.

Senbuvystės principas leistų išspręsti ir konfliktą su dalimi gudų tautininkų, teigiančių, jog Vilnius, Vytis ir pats Lietuvos vardas – jų istorinis paveldas. Šį konfliktą teisingai sprendžia gudai iš krivičių judėjimo. Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos. Jų paveldas – bendras. Dėl to Vilnius Lietuvos teritorijoje ir Gardinas Gudijos valdose – ta pati senoji Lietuva. Mums nėra, ko dalintis ar dėl ko ginčytis. Gudų kultūrinio gyvenimo užtikrinimas Vilniaus krašte, lietuvių – Gervėčiuose, Apse, Pelesoje ir kitose jų gyvenamose teritorijose, tai viskas, ko reikia. Be jokių privilegijų, pretenzijų į dvikalbystę ar politines autonomijas, bet su teisėmis burtis į vietines tautines bendruomenes, kurti ir išlaikyti vietos mokyklas, puoselėti savo kultūras.

Senbuvystės principas būtų sunkiai pasitiktas užsilikusių imperijų ir mini imperijų, bet sulauktų plataus palaikymo tarp tautinių valstybių ir laisvės tebesiekiančių tautų. Žymūs tautiškumo tyrinėtojai Entonis Smitas ir Manuelis Kastelsas teigia, jog ateinantis amžius bus nacionalizmo atgimimo amžius. Jau dabar tai regime tiek Europoje, tiek kituose pasaulio kraštuose.

Žinoma, vertybinius principus mūsų geopolitinėje padėtyje teks derinti su praktine politika. Kol šalia turime agresyvią Rusiją, mums reikės stiprios Amerikos, o kol Europos Sąjungoje stiprės federalizmo tendencijos – ir stiprios Jungtinės Karalystės. Dėl to bus sunkumų, apsisprendžiant, kokių šalių valstybingumo siekius palaikyti, kad ir kaip ciniškai tai beskambėtų. Bet pats senbuvystės principo įvedimas į tarptautinę teisę suteiks pagrindą kiekvienai šaliai jį įgyvendinti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, Lietuvą pirmoji pripažino Islandija, turėdama tam galimybę: ji – pakankamai atoki nuo Rusijos-Amerikos santykių. Galbūt Lietuvai teks gerokai palūkėti prieš pripažįstant Lakotos Respubliką, bet pripažinti Kataloniją ar Kurdistaną galime jau dabar.

Net ir didžiosiose valstybėse galima tikėtis palaikymo iš demokratinių sluoksnių. Prisiminkime, kad Lietuvos Nepriklausomybę palaikė ir dalis Rusijos gyventojų, ypač – inteligentų. Ilgainiui galime išvysti visai kitokį pasaulį, nei tas, kuriame gyvename dabar. Tautų pasaulį. Kuriame kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje Tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Ir galiausiai – tai vienintelis moraliai pagrįstas argumentas prieš didžiausią amžiaus iššūkį – masinę imigraciją.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

128 komentarai

  1. Kosovas yra serbų žemė nuo amžių amžinųjų.
    Ar reikėjo ją atskirti?
    Matyt, reikėjo, nes serbai Kosovą užgyvenusius albanus tiesiog naikino fiziškai ir nebuvo galimybės niekaip kitaip to nutraukti.

  2. Žemyna:

    Lietuviai Seinuose ne šiaip senbuviai – tai baltų ETNINĖS žemės. Pasaulio mokslo jau patvirtinta, kad baltiškųjų radinių plačiose Europos žemėse amžius – 8 tūkst. metų, o mūsų archeologai turi medžiagos, liudijančios ne tik 10, bet ir daugiau tūkstančių metų senumą. Nei vieni iš slavų negali pretenduoti į kokias nors savo etnines teises baltų žemėse – jie Europoje atsirado paskutiniai, kai baltai čia gyveno jau daugybę tūkstančių metų. Baltų gyvenamos teritorijos siaurėjo, nes plūstantys energingieji slavai užvaldė vis didesnius jų žemių plotus.
    Vilnijoje gyvenantys gudai buvo suvežti iš įvairiausių šiandienės Gudijos teritorijų, tačiau tikrųjų vietinių tuteiša šnekta aiškiai išduoda baltiškas jų žodyno ir net fonetikos šaknis – jie ir dzūkuoja, ir kt. ženklai leidžia įtarti, jog jie gali būti nutautinti jotvingių palikuonys… Tai rodo, kad ateiviai slavai, susimaišę su vietiniais baltais, perėmė jų žodyną ir tartį, ir visa tai sukryžmino bei suslavino. Ne šiaip senose ukrainų giesmėse girdisi kažkas labai giminingo mūsų sutartinėms…
    Tačiau norėjau Krymo tema pritarti. Taip, iki SSSR subyrėjimo Krymas maždaug 210 m. priklausė jį pagrobusiai, pasisavinusiai rusų tautai. TIK 210, t. y., AKIMIRKĄ žmonijos istorijoje! O iki to? Juokinga reikšti bet kokias rusų pretenzijas Krymo tema. Nebent pripažįstame ir įteisiname banditų moralę – pagrobiau, atėmiau, reiškia tai mano. Sunku būtų nustatyti tų spalvingos istorijos žemių priklausomybę, tačiau būtent totoriai ir kai kurios kt. mažumos buvo ten senbuviai agresyvių ateivių rusų atžvilgiu, būtent juos rusai rado ten gyvenančius.
    Visai nesunku palyginti, katra šiandienė tauta kada atsidūrė Europoje. O kol bus lyginama, nesavanaudiškiems ir kultūringiesiems slavams dera mandagiai patylėti. Taip pat ir tiems, kas piečiau nuo mūsų.

    • Perkūno Paukštis:

      Baltuose įtakingiausias etnosas – tai prūsų Sembos pusiasalis, kuriame religija buvo svarbiausia jungianti grandis. Tačiau sumauti Lietuvos kunigaikščiai kažkaip su Prūsija nesivienijo, o “ženijosi” su Slavų etnosu ir murmėjo: “Gospodyn gospod pomylui, pamylėk”. Istoriškai žiūrint, tas aukščiausias Gospodas lietuvių neišklausė, o Prūsus pribaigė.

    • Pritariu, kad žodis senbuviai yra įtartinas – juk lygiai taip šneka Tomaševskis: jie čia, matote, tiek ir tiek metų (vienžo – seniai), paminkluose užrašyta lenkiškai ir t.t., ir pan.
      O juk pagal sąvoką tautos žemės yra nuo amžių amžinųjų, t.y. data negali būti nustatyta, todėl ta tauta ir yra etninė tose žemėse.

      • Žemyna:

        Na, barzdo pšeprašam, – garbusis tautų ir žemių žinovas Vilnijos gyventojus autochtonais vadina, o ne kažkokiu įtartinu chamų žodžiu … Žmogutis įsivaizduoja, jog svetimoje žemėje jo įsigyta dzialka kažkokiu mistiniu būdu atsiduria kaimyninėje valstybėje. Pats painioja privačią nuosavybę su valstybės teritorija ir savo kvailinamus „rodakus” painioja.

        • Taigis taigis – kaipgis: kokie jie autochtonai, jei čia jų žemių nuo amžių amžinųjų nėra?

          • Žemyna:

            Autochtonai nebūtina SAVO ETNINĖSE žemėse gyvena. Ši sąvoka tik apibūdina tuos, ką rado čia atklydę klajokliai ar okupantai.
            Pvz., kas dabartinėse vokiečių žemėse iki jų gyveno, buvo autochtonas. Tačiau nebūtinai tai buvo jo ETNINĖ žemė. Tai tik reiškia, jog jis čia koją pirma vokiečių įkėlė. Tačiau ir jis pats gal buvo okupantas. Pasak kai kurių tyrėjų, bent jau dalyje šiandienės Vokietijos irgi būta baltų genčių…

    • Prusas:

      patys Jotviniai tai ir yra Gotai arba Lietuviai, taip juos vadino kaimynai: slavai ir germanai dar 15 amziuje, cia visos tos zemes kuriose slavizmas plito ir kurios nepriklause Rusios senovinei valstybei…Rusia yra Ostgotai, o Lietuva arba Prusija yra Vestgotai

    • Tarnavau prie Borisovo,tai tikrai jie dzūkuoja ir naudoja lietuviškus žodžius pav…arklio traukiamą vežimą vadina padvada.

  3. Juozas:

    “Išeitų, kad kaip žmonės jie čia – senbuviai, bet jų lenkiška tapatybė čia – naujadaras.”

    “Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos.”

    Tiesiog- be komentarų.

  4. Citata: “Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos.”
    Jei mokslininkai laiko, jog baltarusiai (ne gudai, nes žodis gudas lietuviškai reiškia kitokį ir dar, netgi, gali būti susijęs su gotais) yra suslavinti baltai (ar lietuviai, nes iki Stalinas užėmė Vilniaus kraštą, tai tuomet iki pat Minsko dar buvo kalbama lietuviškai), tai tuomet tas toks artumas yra visai įmanomas.

  5. Prusas:

    ka cia jis nusikalba? senbuviai Kryme yra Ukrainieciai ir graikai, o totoriai su karaimais buvo isnaikinti daugeli kartu ir paskutini karta isiveise vel apie 1550 metus ir ta uzrase Mykolas Lietuvis…kaip galima durna zmogu laikyti partijoje????

  6. Kemblys:

    Smagu skaityti ryte Mariaus Kundroto straipsnį. Žaviuosi jo gebėjimu rašyti svetimų kalbų žodžiais apie visiems žinomus dalykus. Labiausiai pralinksmino ,,manipuliatyviai” ir ,,mini imperijų” 😀 😀

    Nesupratau būdvardžio ISTORINIS išraiškose:
    ,,istorinė … žemė”
    ,,istorinėje sąmonėje”
    ,,istorinės datos”
    ,,istorinė etninė … teritorija”
    ,,istorinis paveldas”
    ,,istorinės tautos atšakos”.

  7. Prusas:

    be to graikai net kariavo su Kijevu Krymo karus pries atsliauziant krikscionybei i musu zemes, o i Kryma graikai atsikele Herodoto laikais i ten gyvenusiu Lietuviu arba Gotu arba Skitu namus ir sudare savas kolonijas pakrantese

  8. Artojas:

    Su kai kuo sutinku, tik mano nuomone, mūsų valdžios Rusijos dergimas ir kiršinimas nuteikia Rusijos liaudį prieš lietuvių Tautą. Toks Lietuvos valdžios globalistų užmačių vykdymas Lietuvai labai nenaudingas, nebent norint sunaikinti valstybę, juolab, kad Tautos ir valstybės nakinimui visos priemonės tinkamos.
    .

  9. XWQ:

    Apie Lietuvos “lenkus” (Polacy na Litwie). Jau ne kartą Lietuvos bei Lenkijos (!) mokslininkų buvo rašyta, kad Pietryčių Lietuvos vietiniai gyventojai (senbuviai) – tai lietuviai, gudai, rusai-sentikiai, o taip pat sulenkėję lietuviai bei gudai, save vadinantys lenkais, bet kalbantys vakarinių gudų tarme, vadinama “po prostu”. Šio straipsnio autorius tą patvirtina. Ačiū autoriui! Beje, taisyklingai lenkiškai taip vadinamame Vilniaus krašte kalba tik baigę lenkų kalbos ir literatūros fakultetus.

  10. XWQ:

    P.S. Trumpa informacija apie Kosovą. Prie Serbijos Kosovas buvo prijungtas 1180 m. ir serbų kultūros įtakoje buvo iki 1455 m., kai kraštą užėmė Osmanų imperija. 1912 m. vėl prijungtas prie Serbijos, o 1918 m. kartu su Serbija – prie Jugoslavijos karalystės. Taigi, Serbijos pretenzijos į Kosovą kaip į etninę serbų teritoriją, sakyčiau, abejotinos…

    • Apie Va. į jį atėjo slavai – jokių albanų ten nebuvo.

      • XWQ:

        Kalba eina ne apie tai, ar gyveno ten albanai, ar kitos tautos, nes šitaip nusišnekėsime iki Žirinovskio lygio (“Pabaltijys – tai senos rusų žemės!”). Kalba eina apie tai, kad Kosovo kraštas iki 1180 m. serbams nepriklausė (!) ir tik paminėtais metais serbai jį okupavo ir aneksavo. Ar tai dabar yra pagrindas skelbti, kad Kosovas – tai senos serbų žemės?! Jei taip, tai tada pagal Tamstos (o taip pat ir lenkų šovinistų!) logiką Vilniaus kraštas taip pat yra senos lenkų žemės (?!).

  11. Gustavas:

    Na ir keistas tavo sapnas, Mariau.

  12. Getia:

    “po prostu’ kalba tai pavadinimas atsiradęs nuo stačiatikių krikščionybės, kuri buvo skleidžiama karinių draugovių su vienuoliais, kurie įsikurdavo miškingose vietose savo kolonijas ir pradėdavo krikštyti ir savo religinę kalbą versdavo mokytis apsikrikštijusius, todėl gyvenę šiauriau Kijevo baltai šią kalbą vadino “popo raštu”, per šimtmečius pavirto “popo rastu”, o vėliau balsiai “O” iškritus virto “po prastu”.

  13. Senbuvystė - teisingas požiūris:

    Lietuviai tūkstančius metų gyvena savo žemėse, o pagal senbuvystės principą mums teisėtai turi priklausyti ne tik Punsko – Seinų- kraštas iki Augustavo, bet ir Gardinas, Lyda, Gervėčiai… Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietoj lenkiškų mokyklų turėtų veikti mokyklos gudų kalba. Rytinėje Lietuvoje daugiausiai gyvena gudų, tik jie lenkų kunigų, o dabar vietinės valdžios bei LLRA nutautinti ir paversti “lenkais”.

  14. Jei iš pipedijos, tai ten – šūdų duobė (jie ir patys save taip įvardija), kurios maišytojai, matyt, yra gavę iš manęs per nosį.
    Netgi galiu pasakyti iš kur paimta, kad rašiau gal dešimčia vardų – tai yra paimta iš mano komentarų prie 2007m. Kubiliaus straipsnio, kuriuo jis siūlė žydomasonams duoti norimą turtą (apie 500 000 000 vertės), kur aš juos sukritikavau: iš 1000 komentarų mano buvo apie 200. Jie netgi man buvo iškėlę bylą, bet pralaimėjo.
    Vis tik svarbiausia, kad jiems buvo užkirstas kelias paimti prieškario judėjų organizacijų minėtą turtą. Valdžia, tiesa, jiems įteikė dovaną – 128mln.lt, bet tai – jau kita istorija, nors ir ta, kada tai baigsis pasodinimu tų, kurie taip ištaškė visuomenės daugumos pinigus.
    Ar dabar ką nors supratai?
    Pats norėjai sužinoti ką reiškia mano vardas, bet to, kaip suprantu, taip ir nesugebėjai rasti. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *