Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas apibendrina prabėgančius metus (nuotraukos) (0)

B. Želvys | Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

B. Želvys | Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Įprasta, kad metams baigiantis skaičiuojame nuveiktus darbus, laimingas akimirkas, sėkmes, patirtas skriaudas, išlietas ašaras, padarytas klaidas.

Taigi, kokie tie praėjusieji ir kokie bus ateinantieji Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvui – apie tai mintimis dalijasi teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Palydint senuosius…

„Kiekvieni metai teatro kolektyvui tarsi kopimas į vis aukštesnį kalną, kurio viršūnę pasiekus suvoki, jog užsibrėžtas tikslas pasiektas. Per metus parodome per 170 spektaklių, surengiame keletą koncertų, išleidžiame 2–3 premjeras. Teatro repertuare beveik 30 spektaklių, dalį jų nuolat atnaujiname, įvedame jaunus solistus, choro dainininkus, šokėjus. Iš esmės metai buvo įspūdingi, kupini naujų patirčių, pasiekimų. Kūrybingi, pilni darbų, kuriuos pabaigus nenumaldomai seka kiti. Todėl metams baigiantis galime pasidžiaugti nuveiktais darbais, žvelgti į teatro ateitį, nes teatras – tarsi banguojanti jūra.

Kalendorinius metus pradėjome kartu su žiūrovais minėdami teatro dainininkų kūrybos ir asmeninius jubiliejus: sausį solistai Juozas Janušaitis atšventė 60 –ąjį gimtadienį, o Bernarda Petravičiūtė – 55 –ąją kūrybinės veiklos sukaktį. Ilgamentė teatro solistė, biografinės knygos „Neatplėšti laiškai“ nustebino savo talento gerbėjus vasario mėnesį atlikusi vieną savo buvusių vaidmenų – Grafienę Kudenštain I.Klamano operetėje „Grafaitė Marica“. Kovą įvyko tiek žiūrovų, tiek kritikų puikiai įvertinta šokio spektaklio premjera – Lietuvos baleto primabalerina Eglė Špokaitė pastatė Johano Strausso baletą „Žydrasis Dunojus“. Beje, didžiulio pasisekimo sulaukęs spektaklis buvo balerinos režisūrinis debiutas. Praėjusiais metais nepamiršome ir jaunųjų savo teatro žiūrovų jiems skirta puikia pasaka apie Muzikos šalį, kompozitoriaus Antano Jasenkos, dramaturgės Agnės Dilytės, režisieriaus Vaidoto Martinaičio ir dailininkės Giedrės Brazytės papasakota istorija „Dryžuota opera“. Jos premjera įvyko balandžio mėnesį.

Susirinkę po vasaros atostogų įpuolėme į naujų darbų sūkurį. Paprastai teatrai savo metus skaičiuoja sezonais, kurie prasideda rudenį. O šio sezono pirmoji naujiena – naujas teatro simfoninio orkestro vadovas. Juo tapo Jonas Janulevičius, šiame poste pakeitęs ilgametį savo kolegą maestro Julių Geniušą. Rugsėjo mėnesį intensyviai buvo ruošiamasi sezono atidarymo koncertui. Naujoji koncertinė programa pakeitė nusistovėjusią tradiciją sezoną pradėti spektaklio premjera – žiūrovai buvo pakviesti pasiklausyti intriguojančių žinomų ir rečiau skambančių kūrinių interpretacijų. Programos kūrėjai siūlė prisiminti puikius lietuvių kompozitorių sceninių kūrinių fragmentus, dainas, netikėtas žinomų melodijų aranžuotes, nuspalvintas simfodžiazo ir folkdžiazo intonacijomis, keletą naujų choreografinių kompozicijų, sukurtų būtent šiai koncerto premjerai. Teatralizuotoje, sceniniais ir šviesos efektais nuskaidrintoje programoje dalyvavo beveik visas teatro meninis kolektyvas – solistai, choro dainininkai ir baleto šokėjai.

Po savaitės, spalio 8 dieną žiūrovus pakvietėme į atnaujintą, net devynerius metus gyvuojančią klasikinę Imrės Kalmano operetę „Grafaitė Marica“. Daugelį vaidmenų operetėje atliko jaunieji teatro solistai Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Andrius Apšega, Egidijus Bavikinas.

Lapkričio pabaigoje teatro scenoje pasirodė visiškai naujas ir itin intriguojantis pastatymas – kompozitoriaus Franko Wildhorno miuziklas „Karmen“ – režisierius Kęstutis S.Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, choreografai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Pagrindinius vaidmenis miuzikle paruošė Viktorija Streiča, Gabrielė Bielskytė, Egidijus Bavikinas, Raimondas Baranauskas, Karina Krysko, Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė, Jeronimas Milius, Ramūnas Urbietis, Gediminas Maciulevičius, Giedrius Prunskus, Rita Preikšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Jonas Lamauskas, Žanas Voronovas, Kęstutis Alčauskis, Ieva Vaznelytė, Sabina Martinaitytė ir dar didžiulis būrys atlikėjų. Miuzikle, skirtingai nei garsiojoje to paties pavadinimo operoje, veiksmas vyksta mūsų dienomis, tad Karmen istorija įgavo netikėtų posūkių. Atsirado ir personažų bei intrigų iš šių dienų gyvenimo. Miuziklo muzika glaudžiai siejama su flamenko muzikos ir šokio tradicijomis.

Na, o baigiantis metams, kaip visada, paruošėme emocijų pliūpsniais žėrinčią originalią Naujametę programą, kuri, tikimės, tikrai neapvils žiūrovų lūkesčių“, – prabėgančius metus apibendrina B. Želvys.

Ir pasitinkant naujuosius…

Kalbėdamas apie kitų kalendorinių metų repertuarą, Benjaminas Želvys priminė, jog specialiu simfoninės muzikos koncertu paminės ir tragiškų Sausio 13-osios įvykių 25-ąsias metines: „Galvojame apie liepsnelių jūrą ir žmones, tiesiog kviečiamus užeiti į teatrą – pasiklausyti muzikos, susitikti ir pabendrauti“.

Paklaustas apie numatomas kitų metų premjeras, teatro vadovas neslėpė, jog į antrąją sezono premjerą teatras žiūrovus kvies pavasarį: „Balandžio 1 d. teatro repertuarą papildys vokiečių kompozitoriaus Oto Nikolai komiška situacijų opera „Vindzoro šmaikštuolės“. Šis zingšpylis sukurtas pagal Viljamo Šekspyro to paties pavadinimo komediją. Statyti operą pakvietėme italų menininkų komandą: režisierių ir choreografą Žiani Santuči, scenografą Alesandro Kamera, kostiumų dailininkę Maria Karla Rikoti. Italų menininkams mūsų teatre tai pirmasis pastatymas. Kartu tai bus nauja patirtis ir pačiam teatrui.“ – sakė B.Želvys, nepamiršdamas pridurti, jog labai svarbi ir dar viena, ilgus metus teatre gyvuojanti patirtis. Gyvenimo ir kūrybos jubiliejus drauge su žiūrovais minės teatro solistės Aldona Mikšytė-Kunčienė (2016 m. sausio 10 d. opera „Marta“) ir Nomeda Vilkanauskaitė-Kukulskienė (2016 m. sausio 24 d., operetė „Madam Pompadur“)“.

Sveikinimas ir palinkėjimas

Kaip niekada kitu metu, stovėdami ties metų sandūros slenksčiu esame ir praeityje, ir ateityje.

Praeityje – nes dar turime žiupsnelį laiko nueito dvylikos mėnesių kelio apmąstymams. Turime laiko padėkoti visiems, kurie su mumis buvo šiame kelyje. Dar turime laiko apžvelgti atliktus darbus ir pasakyti AČIŪ už įgytą patirtį, kuri vėliau virsta išmintimi. Ateityje – nes nenumaldomai artėja naujasis startas. Startas, kupinas ne tik mūsų planų, troškimų, svajonių pildymosi, bet ir didžiosios nežinios, kuri įsiterpia kaip nematoma likimo ranka, dažnai vadinama tiesiog aplinkybėmis ar sutapimais.

Jei prisimintumėme visus praėjusius metus, tai kiekvienam žmogui jie paliko gerų prisiminimų, atnešė vieniems didesnės laimės, kitiems – mažesnės, galbūt kai kam ir nesėkmių. Kaip bebūtų, žvelgdami į ateinančius, nepamirškime, jog svarbiausia išlikti optimistu, nenusiminti ir aplinkui sėti gėrį, nes tik tuomet sulauksime gero, gausaus derliaus.

Tariu AČIŪ ištikimiems žiūrovams, kurie mus myli. Tariu AČIŪ teatro darbuotojams, muzikantams, aktoriams už meilę savo profesijai, kantrybę, atsidavimą, pasiaukojimą ir ištvermę. Linkiu, kad naujaisiais, lyg gaivaus oro gūsio, savo gyvenime sulauktume vėl kažko naujo, prasmingo ir be galo gražaus.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: