Siūloma pratęsti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2020–2021 m. (1)

KAM nuotr.

KAM nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pristatytas pataisas (Nr. XIIP-3871, Nr. XIIP-3872), kuriomis siūloma pratęsti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2020 ir 2021 metais. Šiuo metu yra nustatyta, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyks iki 2019 metų.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma numatyti, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2020 m. atliktų nuo 3 tūkst. iki 3,5 tūkst. karių. Atitinkamai būtų nustatomas ir didesnis bendras ribinis karių skaičius – nuo 19 040 iki 25 160.

2016 metais būtų pradėta kurti Motorizuotoji pėstininkų brigada, todėl ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius 2020 metais didėtų ir projekte nustatytas – nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas Seimui taip pat pristatė pakeitimus, kuriais numatoma planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m.

Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, įstatymo projekte siūloma 2021 metais Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ papildyti Logistikos batalionu, o Motorizuotąją pėstininkų brigadą – Motorizuotuoju pėstininkų batalionu ir Artilerijos batalionu.

2021 m. bendras ribinis KAS karių skaičius būtų nustatomas nuo 24 040 iki 31 660. Iš šio skaičiaus: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius būtų nuo 14 tūkst. iki 19 tūkst. ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270, ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst, ribinis karių, atliekančių nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 tūkst. iki 3 tūkst., o karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, nustatomas toks pats skaičius – nuo 350 iki 590.

Siekiant spręsti Lietuvos kariuomenės kovinių vienetų komplektavimo problemas ir iki 2021 m. pasiekti, kad kovinių vienetų personalas būtų sukomplektuotas maksimaliai, 2021 m., palyginus su 2020 metais, būtų labai didinamas profesinės karo tarnybos ribinis skaičius. „Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimu siekiama ne tik pagerinti kariuomenės komplektavimo situaciją, bet ir daugiau dėmesio skirti parengtojo rezervo karių parengimo kokybei. Numatoma parengtąjį kariuomenės personalo rezervą papildyti gerai parengtais, į atsargą išleidžiamais profesinės karo tarnybos kariais“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. 2021 metais generolų ir admirolų ribinis skaičius būtų nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647.

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Taip pat nutarta dėl projektų prašyti Vyriausybės išvados. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti gruodžio 23 d.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *