Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ (1)

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ | rengėjų nuotr.

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ | rengėjų nuotr.

Ši J. Tumo-Vaižganto citata iš „Lino darbų pasakos“ taikliausiai apibūdina  gruodžio 11 dieną Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vykusią etnokultūrinę bendruomenės vakaronę, į kurią susirinko per 250 dalyvių: mokinių, jų tėvų, senelių, mokytojų ir svečių. Pasak vieno iš renginyje dalyvavusio mokinio tėvelio, tokios vakaronės sugrąžina vaikus ir suaugusius į šių dienų  žmonėms egzotišką, primirštą senolių pasaulį.

Vakaronėje „Baltas lino gyvenimas“ visi dalyviai  klausėsi  Juozo Tumo-Vaižganto „Lino darbų pasakos“, bandė iš eilės atkartoti linų auginimo ir apdirbimo darbų seką, minė mįsles, aiškino patarles, spėliojo, kokiems darbams nudirbti  skirti senoviniai įrankiai ir  rakandai: oblius, skietas, špūlinė, žvangučiai, pančiai, verpstė, šaudyklė. Smagu buvo suaugusiems ir vaikams pasivaržyti, kas greičiau ilgą virvę suvynios ar linų stiebelius iki pakulų sutrins.

Po įvairių rungčių ir varžytuvių visi ragavo sumuštinių su sėmenimis ir kanapių sėklomis, keptos duonos su česnaku, atsigaivino giros puodeliu. O kai pavargo, klausėsi gitaros mokytojo Arvydo Golco ir jo mokinių atliekamos dainos „Baltas lino gyvenimas“ (muzika – A. Jegelevičiaus, žodžiai –  E.Mezginaitės), progimnazijos etnokultūros būrelio mokinių, vadovaujamų mokytojos Gražinos Gudonienės,  puikiai sudainuotos lietuvių liaudies  dainos  „Aš pasėjau žalią liną“, konkurso „Dainų dainelė“ rajoninio etapo laimėtojos Austėjos Šimkutės dainos apie linus (mokytoja Jurga Sarpauskienė).  Tautinių šokių kolektyvo „Šermukšnėlė“ mokiniai ir jų mokytoja Raminta Maslinskienė visus mokė lietuvių liaudies šokių.

Į scenarijų vakaronės vedėjai mokytojai Renata Blusevičienė ir Tomas Labanauskas vis įterpdavo smagių aukcionų, kuriuose pirkėjai rungtyniavo dėl nuosavybės teisių į mokytojos Valerijos Danienės rištus šiaudinius sodus, mokinių rankomis pjaustinėtus medžio reljefus, vilnos pluoštu apveltus rankų darbo muiliukus, iš pakulų pagamintas dekoratyvines gėles, progimnazijos mokytojų rankomis ruoštas rudens gėrybes: marinuotus grybus ir daržoves, įvairias uogienes, žirnių  ir kviečių pripildytus  drobinius maišelius. Matematikos mokytoja, etnokultūros puoselėtoja Valerija Danienė organizavo smagią loteriją, kurioje kiekvienas dalyvis gavo rankų darbo prizų: nertų servetėlių, mažų šiaudinių sodų, nuostabių, reta technika atliktų atvirukų.

Šiuo renginiu norėta ne tik prisiminti senąsias lietuvių liaudies tradicijas, bet ir pabūti drauge, pabendrauti, jaukiai praleisti dar vieną Advento popietę, kartu ir sudalyvauti labdaros renginyje, kuriame surinktos lėšos bus skirtos progimnazijos aktų salės jaukesnio interjero sukūrimui. Juk Kalėdos – stebuklų metas, o  kiekvienas iš mūsų – vaikas ar suaugęs – esame pajėgūs sukurti po mažą bendravimo, rūpestingumo, dėmesio ir meilės stebuklą.

Taip ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Tad lietuvaitėms nėra ko pavydėti persėms jų brangių kilimų, kuriais pagarsėjo pasaulyje, jei, savo rankų darbais dengdama šeimyną, savo raštais dabindama visus namus, daro namiškiams įtakos, kuriai mielai visi pasiduoda. Per juostą – į širdį. Per dailę į Namų Ugnelę!“

Autorė yra Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: