Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Č. Iškauskas. Ar gruodžio 11-osios aktas svarbesnis už Vasario 16-osios?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 12 12 18:18
15
0
SHARES
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Dažniausiai didingiausieji tautos istorijos puslapiai vėl sklaidomi ne tik tam, kad primintume juos jaunajai kartai, bet kad iš jos ir mokytumės bei skiepytume pasididžiavimą savo kraštu. Tiesa, daug kam tai kelia alergiją, daug kas niurzgia, kad taip esą atgaiviname mūsų valstybės juodąsias dėmes, kenkiame jos prestižui, skatiname nesantaiką ar net darome žalą valstybių santykiams…

Tačiau vėlgi persikelkime kone šimtmečiu atgal – į 1917-ųjų gruodį, kuris, pasirodo, Lietuvos valstybingumo atgimimui buvo nemažiau svarbus negu iššlovinta Vasario 16-oji ar nūdienė Kovo 11-oji. Gerokai anksčiau, gruodžio 11 dieną, likus dviems mėnesiams iki Lietuvos Nepriklausomybės akto, Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo Deklaraciją.

Kad suprastume skirtumus tarp šių dviejų dokumentų, reikia priminti to meto situaciją. Dar Pirmajam pasauliniam karui nesibaigus, į Lietuvos teritoriją pretendavo bent trys valstybės: kaizerinė Vokietija dar nebuvo išstumta iš vakarinių Rusijos imperijos pakraščių (Brest Litovsko taika bus pasirašyta tik 1918 m. kovo 3 d.), o jau 1916 m. lapkričio 5 d. Vokietija su Austrija ir Vengrija paskelbė, jog Lenkijos valstybė yra atkuriama iš Rusijai priklausiusių žemių, suprask – ir iš Lietuvos. Lietuvių veikėjai 1917 m. liepos mėn. kreipėsi į Vokietijos kanclerį ir iškėlė Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą. Vokietijos okupacinė valdžia, blogėjant padėčiai karo frontuose, mėgino prikalbinti lietuvius, kad jie savo noru sutiktų prisijungti prie Vokietijos. Diskusijos nusitęsė iki rugsėjo 18-22 d. surengtos Vilniaus konferencijos.

Bet ji ginčų neužčiaupė. Konferencija tik sutiko pareikšti, kad, jeigu Vokietija pripažins Lietuvos valstybę ir pritars jos reikalavimams bei sąlygoms, tai Lietuva, „nepakenkdama savarankiškai savo plėtotei, galės užmegzti su ja tam tikrus, dar nustatytinus santykius“. Konferencijos delegatai iš 20 asmenų išsirinko vykdomąjį organą – Lietuvos Tarybą. Ji turėjo įgyvendinti konferencijos nutarimus. Tarybos pirmininku buvo išrinktas dar Peterburge Tautos pažangos partijai vadovavęs Antanas Smetona, kuris rėmė Vokietijos globos idėją, tačiau netrukus, neatsispyręs kairiųjų spaudimui, turėjo atsistatydinti. Maždaug po pusantrų metų jis taps pirmuoju valstybės prezidentu.

Taigi, Lietuvą stipriai veikė ir 1917 m. vasario revoliucinis pakilimas, ir bolševikų stiprėjimas Rusijoje. Ji jautė, kad Vokietija netrukus patirs krachą, todėl Lietuvos Taryboje suaktyvėjo socialdemokratai, iš kurių keturi – du socialdemokratai ir du demokratai – paskui iš jos pasitraukė. Taryba mėgino išsaugoti neutralumą ir net vengė žodžių „nepriklausomybė“ ar „Lietuvos valstybė“. Tarybų Rusija ir Vokietija (jose tęsėsi revoliucinė suirutė) pradėjo taikos derybas, bet kiekviena stengėsi Lietuvą išlaikyti savo kontrolėje, nieko jai nežadėdama.

Pagaliau Lietuvos Taryba linko prie Vokietijos dominavimo, nes spalio 24-ąją (lapkričio 7-ąją) Rusijoje įvykęs bolševikinis perversmas didžiąją dalį Tarybos narių atbaidė nuo bolševikinių idėjų. Štai tada ir atsirado sumanymas kuo greičiau skelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe.

Gruodžio 11-osios aktas sukėlė ne tik kairiųjų pasipiktinimą. Jame numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga paskatino gyventojų nerimą, nes vokiškoji okupacija nebuvo geresnė negu carinė. Žmonės jų nekentė ne tik dėl rekvizijų – priverstinių atlygintinų turto paėmimų, pyliavų – javų duoklės, kitų mokesčių, bet ir dėl to, kad vokiečių žandarai ir jų valdžios atstovai su vietos žmonėmis elgėsi labai išdidžiai ir net paniekinamai.

Nors valstybingumas buvo paskelbtas, populiarumą praradusi Lietuvos Taryba svarstė kitus valstybės ateities projektus. Iš esmės jų buvo trys: vėl atkurti Lietuvos ir Lenkijos karalystę, sudaryti uniją su Vokietija ir paskelbti autonomiją Rusijos sudėtyje. Įvykiai Europoje vystėsi taip greitai, kad nė vienas iš šių projektų ėmė netikti. Tad jau sausio 8 d. pasirodė naujo Nepriklausomybės akto projektas, kuris nepakartojo tik pirmojo gruodžio 11 d. Deklaracijos punkto: Lietuva siejama amžinaisiais ryšiais su Vokietija. Be to jame numatyta rinkti Steigiamąjį Seimą.

Dar po mėnesio, vasario 16-ąją, tautos patriarchas Jonas Basanavičius visus Lietuvos Tarybos narius surinko į Vilnių, Didžiosios g. 30 name. Čia buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurio originalo nerasta iki šių dienų. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II kovo 23 d., priėmęs Lietuvos Tarybos delegaciją, pasirašė Lietuvos pripažinimo aktą gruodžio 11 d. Deklaracijos pagrindu.

Tačiau šis pripažinimas nepakeitė okupacinio režimo, nesumažino jo įtakos, gal tik atitolino bolševikų ir lenkų viltis susigražinti prarastas žemes. O Vokietija toliau puoselėjo planus Lietuvą sujungti su Prūsija ar Saksonija. O kai 1918 m. liepos pradžioje Lietuvos Taryba pasivadino Lietuvos Valstybės Taryba, Vokietija darė viską, kad ji netaptų savarankišku valstybės organu.

Norėdama išgelbėti Lietuvos valstybę, Taryba palinko į tragikomiškas paieškas. Ji nusprendė ieškoti ryšių su maža katalikiška Viurtembergo valstybėle – viena stabiliausių ir labiausiai klestinčių Vokietijos žemių, kviesdama kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Taip Taryba siekė išvengti Lietuvos prijungimo prie Vokietijos. Liepos 13 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Urachą Lietuvos karaliumi. Dalis Tarybos narių karaliaus išrinkimą pripažino neteisėtu ir pasitraukė iš Tarybos. Tuo tarpu vokiečių vyriausybė nenorėjo pripažinti Uracho, nes tikėjosi Lietuvą sujungti su savo etninėmis žemėmis.

Lietuva karalyste taip ir netapo. Vokietija iki lapkričio visiškai pralaimėjo karą, ten kilo komunistinė revoliucija, šalia Berlyno susikūrė vadinamoji Veimaro respublika, egzistavusi iki 1933 m. Pagal Versalio sutartį Vokietija turėjo mokėti didžiules reparacijas (jos baigtos tik 2010 m. spalio 4 d.), neteko Elzaso ir Lotaringijos, ir apie jokius Lietuvos prisijungimus jau niekas nebekalbėjo. Nauji bandymai prisikalbinti šią Baltijos šalį buvo padaryti tik A. Hitleriui atėjus į valdžią, kai jis Lietuvos prezidento poste rado tą patį tautininką A. Smetoną. Bet tai jau kita istorija, nors ir yra senosios tęsinys.

Taigi, gruodžio 11-osios Deklaracija buvo tarsi pamatas, ant kurio buvo renčiamas Nepriklausomybės akto rentinys. Paprastai labai svarbu parengti pirminį dokumentą, kuris paskui redaguojamas, papildomas, taisomas, kol tampa esminiu aktu. Galų gale ar ne jis lėmė ne tik Vasario 16-osios aktą, bet ir Kovo 11-osios – moderniųjų laikų atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktą, kurio 25-metį netrukus pažymėsime?

Ir dar štai kas – simbolinis mėnesių sutapimas – krinta į akis: Lietuvos (Lituae arba Litua) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tų pačių žinių pateikia (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Mezeburgietis, datavęs įrašą 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė, teigia mokslininkai, nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis, bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią „Brunono darbų knygą“. Atrodo, kad 1917 m. gruodis svariai papildo šiuos svarbius mėnesius.

Susiję straipsniai:

  1. Vokietijoje įteikta „Vasario 16-osios“ vardo stipendija
  2. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  3. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  4. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  5. Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis
  6. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  7. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  8. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  9. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  10. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  11. Č. Iškauskas. Kremlius šaiposi iš Lietuvos reikalavimų
  12. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  13. Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas
  14. Č. Iškauskas. Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės
  15. Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės?
  16. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  17. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  18. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  19. Č. Iškauskas. Apie senus ir naujus karus… (pirmadienio mintys)
  20. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  21. Č. Iškauskas. Ar pasikartos Miunchenas?
  22. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  23. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  24. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  25. Č. Iškauskas. Kaip pasikartos 1984-ieji?
  26. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  27. Č. Iškauskas. Pabėgėlių krizę sukėlė Rusija?
  28. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  29. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  30. Č. Iškauskas. Tragedija, dėl kurios kalti ir mes… (pirmadienio mintys)

Comments 15

  1. Juozas says:
    5 m. ago

    “Lietuva karalyste taip ir netapo”. Deja.

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      5 m. ago

      ir ačiū Dievui…

      Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 m. ago

    “Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo Deklaraciją.”
    O butu neblogai pamatyti tos Gruodzio 11 d. Deklaracijos kopija! Gal neslapta, gal neprapuolusi? Sulyginti sugebetume ir patys!

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    5 m. ago

    Valstybės atkūrimo deklaracija yra viešas to tikslo, siekio, principų pareiškimas, o Nepriklausomybės aktas yra jų įvykdymas valios dokumentu. Taigi deklaracija ir aktas skirtingos paskirties ir galios dokumentai, todėl logiškai vienoda svarbos prasme jie vienas su kitu nelygintini. Pagal savo paskirtį jie abu yra svarbūs siekiant Nepriklausomybės. Toks klausimo kėlimas paprasčiausiai yra netaktas Nepriklausomybės akto atžvilgiu.

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Kovo 11 aktas nėra savarankiškas – iki jo buvo 1990 03 06 LTSR AT nutarimas, kuriuo pripažinta jog įstojimas į TSRS negalioja ir paskelbtos derybos su TSRS dėl išėjimo,

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Kaip tik šitas aktas, o ne kovo 11, kuris buvo tik pakartojimas šito, ir yra nepriklausomybės atstatymo aktas.
      Reikėtų perskaityti šią diskusiją: http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=5158&mid=92667#M92667

      Atsakyti
    • Kažin says:
      5 m. ago

      Kas teisėje “kumiekajatj” tam aišku, kad “įstojimo į TSRS pripažinimas negaliojančiu” pats savaime dar nereiškia Nepriklausomybės atkūrimo. Jai atkurti buvo reikalingas tai skelbiantis atskiras teisinis aktas, kuriuo ir tapo Kovo 11 d. AT nutarimas. Derybos tai tik techninis nutarimo įforminimas, negalintis turėti įtakos akto galioms. Taigi jokio Kovo 11 d. Akto nesavarankiškumo nėra, jis priimtas be jokių sąlygų.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Visai ne – nebuvo reikalo dar kurti papildomą aktą.
        Jį tokį sukūrė tie, kurie norėjo peržaisti jau sužaistą žaidimą savo naudai, kad po to pasivadinti signatarais ir, kad juos iki mirties šertų nei už ką visuomenės dauguma.

        Atsakyti
        • Kažin says:
          5 m. ago

          Pats kalbi politiškai, o čia dalykas grynai teisinis…

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Taigi ir teisinis: jei jau TEISINIAME akte pasakyta, kad ĮSTOJIMAS NEBEGALIOJA, tai ir viskas.

  5. Vaitas says:
    5 m. ago

    Iškauskas kartoja sovietmečiu sukurptas klastotes. Faktiškai Vokietijos imperatorius Vilhelmas II kovo 23 dieną pasirašė Lietuvos pripažinimo aktą. Vokietijos kancleris priėmė Lietuvos Valstybės Tarybos delegaciją, kuriai pareiškė, jog Vokietijos vyriausybė paveda patiems lietuviams spręsti dėl santykių su kitomis valstybėmis. Po daugelio amžių 1918 m. atkurtos karalystės išrinktam karaliui buvo suteiktas Mindaugo II vardas. Tarptautinės teisės požiūriu šiuo pripažinimu Lietuva išėjo iš Rusijos jurisdikcijos ir politinės priespaudos bei tapo tarptautinės teisės subjektu. Kartu įgavo teisę sudaryti nacionalinę vyriausybę. Nors dėl geopolitinių aplinkybių karalystė gyvavo tik 100 dienų, bet išgarsino Lietuvą, tautos istorinį suverenitetą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Tiksliai pasakyta.
      Nors valstybės nepriklausomybei sukurti pakanka tik paskelbimo, kad šalis yra valstybė, kaip buvo su Palestina, kada JAV, Izraelis ir kitos tik pyrst pyrst, ale, kad jau nauja valstybė yra,
      Ir tai įrodo, kad SNO ją pripažino.

      Atsakyti
      • lietuvis says:
        5 m. ago

        klysti. Valstybės nepriklausomybei dar reikia tarptautinio pripažinimu.kad taptų tarpt. teisės subjektu. Š.Osetija ir Abchazija pasiskelbė neprikl. Rusijos sudėty, bet ją “pripažino” tik kažkokia Nauru salelė. Ar tai jau valstybė? Taip buvo ir su Lietuva. Dar Vaitui: “karalystė gyvavo tik 100 dienų, bet išgarsino Lietuvą, tautos istorinį suverenitetą.” Ne išgarsino, bet apjuokė. Dar ir dabar Lietuvon važinėja visokie karaliai ir juokina pasaulį, bei finansuoja Kaune įsikūrusią Monarchijos atstovybę…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          5 m. ago

          Neskaitei – Paleistiną pripažino SNO.
          Jokių kitokių pripažinimų net nebereikia.

          Atsakyti
  6. Vaitas says:
    5 m. ago

    Lemiamas Lietuvos posūkis link Vakarų buvo 1917 m. gruodžio 11 d. aktas, skelbęs nepriklausomos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir visų valstybinių ryšių su Rusija ir Lenkija nutraukimą bei prašęs Vokietijos apsaugos ir pagalbos. Šis aktas padėjo Vokietijai Bresto derybose, kad atskirtų Lietuvą nuo Rusijos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Paštas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla

2021 01 26
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
Gamta ir ekologija

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
Architektūra

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Metai patarimas apie Sudie, svajonių Amerika
  • To LA apie Sudie, svajonių Amerika

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla
  • Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
  • B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2476; komentarų: 20
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 894; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 24
1
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

Sasuio  23 d., šeštadienį, įvairiuose Rusijos miestuose protestuoti prieš Rusijos opozicijos vedlio Aleksejaus Navalno sulaikymą į gatves išėjo dešimtys tūkstančiai...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Metai patarimas apie Sudie, svajonių Amerika
  • To LA apie Sudie, svajonių Amerika
  • Mėta apie Sudie, svajonių Amerika

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Jau beveik trečdalis lietuvių apsiperka internete

Jau beveik trečdalis lietuvių apsiperka internete

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai