Artėjančios šventės – ne tik kalnas dovanų, bet ir kalnas atliekų (1)

B. Razbadauskienės nuotr.

B. Razbadauskienės nuotr.

Kalėdinių rūpesčių sūkuryje rūpindamiesi dovanomis ir vaišėmis artimiesiems,
nesusimąstome apie „dovaną“, kurią pasibaigus šventiniam laikotarpiui paliksime gamtai. Patirtis rodo, kad pasidavę pirkimo manijai, per didžiąsias metų šventes išmetame ketvirtadaliu daugiau atliekų nei įprastomis dienomis. Žinant, kad šiemet Kūčios ir Šv.Kalėdos bus švenčiamos net keturias dienas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kviečia gyventojus riboti neatsakingą vartojimą ir deramai pasirūpinti susikaupusiomis pošventinėmis atliekomis.

Dovanos, vaišės ir Kalėdos – vienas be kito neįsivaizduojami ir neatsiejami dalykai šiais laikais. Bandydami nustebinti savo artimuosius, išleidžiame nemažą pinigų sumą ir pamirštame apie tikrąją Kalėdų prasmę. „Gražiai įpakuotos dovanos, gausus stalas be abejonės džiugina, bet ar ilgai? Pošventiniu laikotarpiu man visuomet akis užkliūna už perpildytų atliekų konteinerių. Ir visa tai dėl mūsų neatsakingo vartojimo, dėl negalėjimo ar nenorėjimo dovanoti nematerialius ir atmintyje ilgai išliekančius dalykus“ – savo pastebėjimais dalijosi atliekų tvarkymo įmonės direktorė Bena Razbadauskienė.

„Kuo daugiau perkame, tuo didesnį kiekį atliekų išmetame. Tai ypač aktualu Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpiu, kuomet gyventojai įvairiausių atliekų išmeta vidutiniškai ketvirtadaliu daugiau nei įprasta. Dovanų pakavimo popierius, dirbtinio sniego flakonėliai, perdegusios kalėdinės lemputės, tušti buteliai, maisto atliekos ir eglutės – tik dalis atliekų, kuriomis perpildomi konteineriai“ – teigia PTO atstovė švietimo bei informavimo klausimais Audronė Viliūtė.

Pašnekovės manymu, šiais laikais šventinį džiugesį matuojame dovanų kiekiu, jų brangumu ir maistu nukrautu stalu, nors Kalėdos – tai visų pirma nepastebimų ir tylių stebuklų metas. Todėl neturėtume karštligiškai ieškoti ir pirkti menkaverčių, trumpalaikio naudojimo dovanų, kurios nugula į dulkes renkančias lentynas ar giliausius spintų kampus. A.Viliūtė ragina gyventojus pasistengti vengti neatsakingo vartojimo ir įprasminti šventę kitu būdu.

„Užuot keitęsi dovanomis siūlyčiau susitarti su šeima ar draugais ir nueiti į kino premjerą, teatrą, suplanuoti išvyką arba tiesiog jaukiai pavakarieniauti drauge. Originali dovana gali būti ir kuponas su pasiūlymu pasinaudoti jūsų geru poelgiu (sutvarkysite namus, pagaminsite vakarienę, išmaudysite šunį ir pan.). Taip pat reikia prisiminti, kad Šv. Kalėdos tai ne tik pirkiniai, o ir puikus metas dalytis gerumu ir aukoti. Paaukoję maistą, drabužius, žaislus arkitus daiktus, ne tik sukursime šventę to stokojantiems, bet tuo pačiu prisidėsime prie gamtos tausojimo“.

„Tik atsikratę vartotojiškų šablonų, sugebėsime pajusti Kalėdų idilę. Juk brangiausia dovana – tai draugystė, rūpestis ir dėmesys artimiesiems, pagarba vieni kitiems, o ne nuo „kojų varantis“ bėgiojimas po išpardavimus, nuolatinis akcijų sekimas , susierzinimas dėl didelėsišleistų pinigų sumos, nusivylimas dėl nepasiteisinusių lūkesčių“– teigia Audronė Viliūtė.

Kitas svarbus dalykas – dovanų pakavimas, kuris ne tik teršia gamtą bet ir brangiai kainuoja.Kadangi šventiniu laikotarpiu ypatingai daug papildomų atliekų sudaro parduotuvėse įsigyti dovanų maišeliai bei pakavimo popierius, PTO atstovė siūlo dovanų pakuotes bandyti susikurti patiems. A.Viliūtės manymu, savarankiškai įpakuotos dovanos įgautų daugiau prasmės nei pirktinės.

„Dovanų pakavimui gali kuo puikiausiai pasitarnauti seni laikraščiai, žurnalai, tapetų likučiai, seni popieriniai žemėlapiai ar kalendoriai. Juos galima iškarpyti ir papuošti antspaudais, spalvotais markeriais nupieštais raštais, sausais augalais. Didesnėms dovanoms galima naudoti senas batų dėžes dekoruotas žurnalų iškarpomis, dažais ir kaspinais iš nereikalingų medžiagų. Savarankiškai pagaminta dovanos pakuotė atrodo kūrybiškesnė, asmeniškesnė,todėl artimieji džiaugsis ir saugos ne tik įteiktą dovaną bet ir pačią pakuotę. Išpakavus dovanas, likusias nebereikalingas dėžutes ir maišelius galima naudoti pakartotinai kita proga. Sumažinti nebūtiną vartojimą taip pat galima pasirinkus prekę be pakuotės arba į vieną pakuotę įdėjus kuo daugiau daiktų.“ – patarimais dalijasi A.Viliūtė.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad žiemos švenčių metu dažnai persistengiame ir su maisto gaminimu, todėl joms pasibaigus, didelis kiekis likusio maisto keliauja į atliekų konteinerius.

Norint išvengti maisto atliekų, galime iš anksto suplanuoti meniu ir svečių skaičių. Jei po švenčių vis tiek liks nesugedusių, bet jau nebereikalingų maisto produktų, patariama supakuoti juos svečiams, paaukoti prasčiau gyvenantiems žmonėms.

Lietuva yra viena daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių Europos Sąjungos (ES) šalių. Kasmet į sąvartynus išvežama apie beveik 1 mln. tonų atliekų, kurios sąvartynuose nugula ilgiems šimtmečiams. O šventinis laikotarpis atliekų kiekį padidina dar daugiau.

„Tikimės, kad gyventojai švenčių metu pasistengs išvengti neatsakingo vartojimo ir prisidės prie teisingo susidariusių atliekų tvarkymo. Juk tai padaryti labai paprasta, tereikia įvairias atliekas suskirstyti pagal rūšis ir išmesti į rūšiuotoms atliekoms skirtus spalvotuosius konteinerius. Tokiu būdu saugosime gamtą, prisidėsime prie gamtinių išteklių saugojimo, sumažinsime į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius“ – teigia B.Razbadauskienė.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *