Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

atts.lt nuotr.

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Siūlome prisiminti „Mokslo Lietuvoje“  2010 m. balandžio 15 d. Nr. 8 (430) skelbtą profesorės, kalbininkės, ilgametės scenos kalbos dėstytojos, daugelio straipsnių autorės, mokslininkės, lietuvių eksperimentinės fonotekos pradininkės, vadovėlių ir žodynų autorės, daugelio Lietuvos aktorių tarties mokytojos, humanitarinių mokslų daktarės Valerijos Vaitkevičiūtės šį straipsnį:

„Negras ar juodaodis?“

Nègrai (pranc. nègre< isp. negro < lot. niger – juodas), kitas australonegridų pavadinimas, dažn. turintis menkinamą atspalvį“. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVI, 2009.

„australonegridai, juodoji rasė, pusiaujo rasė, viena iš trijų rasinių kamienų“. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. II, 2002.

Paaiškinimas „dažnai turintis menkinamą atspalvį“ priklauso tik žodžiui australonegridai.

Mūsų tautiečiai, persekiojami įvairiausių fobijų, matyt, supratę, kad ir žodžiai negras, negrai turi menkinamąjį atspalvį, ėmė juos keisti žodžiais juodaodis, juodaodžiai.

Kad lietuvių kalboje negras neturi menkinamojo atspalvio, pirmiausiai patvirtina toje pačioje enciklopedijoje, 2002, t. II, p. 278, lizdas australonegridai, juodoji rasė, pusiaujo rasė, kurių skiriamos 2 antrinės rasės: Afrikos (negridai) ir Okeanijos (australidai), o rusų antropologas ir etnografas N. Čeboksarovas (Н. Чебоксаров) negridus skirsto dar į 4 mažesnes rases, kurių viena vadinama Sudano negrais (tikraisiais).

Žodžiai negras, negrai į lietuvių kalbą atėjo palyginti vėlai. Konstantino Sirvydo trijų kalbų žodyne Dictionarium trium linguarum, 1620 (pirmasis mūsų žodynas), pakartotinai išleistame 1997, jų nėra. Simono Daukanto Didysis lenkų–lietuvių kalbų žodynas, išleistas apie 1850–1856, ir pakartotinis leidimas 1995, duoda negr (lenk. – V. V.), Murinas (liet. – V. V.). Žodyne Словарь русского языка XI–XVII вв., Выпуск 9 (М), 1982, rašoma: муринъ (мюринъ) и миринъ 1. Эфиоп, негр… “ Žodžio негр šiame žodyne (Выпуск 11 (Н), 1986) atskiro lizdo nėra.

Tarptautinių žodžių žodynai: 1936 – negrai; 1969 – jo nėra; 1985 ir Valerijos Vaitkevičiūtės, 2007, „nègras… juodaodis (negridų rasės) afrikietis arba išeivis iš Afrikos“; Alma Littera Tarptautinių žodžių žodynas, 2001 (ir vėlesni) aiškina taip: „nègrai … juodaodžiai Afrikos gyventojai arba išeiviai…“.

Lietuvių kalbos žodynas, t. VIII, 1970, – „nègras… juodosios rasės žmogus“. Remiasi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, kurio 2000-ųjų leidimas aiškina: „nègras… juodaodis Afrikos gyventojas arba išeivis“. Frazeologijos žodynas, 2001, kaip ir lietuvių kalbos tarmių žodynai: Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, 1976; Lazūnų tarmės žodynas, 1988; Zietelos šnektos žodynas, 1998, jo neduoda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. VIII, 1981, aiškina: „nègrai… juodaodžiai afrikiečiai (negridai) arba išeiviai iš Afrikos“. Большой энциклопедический словарь, 1998, aiškina: „негры… назв. предст. негроидной расы“.

Vladimiro Dalio (Владимир Даль) Толковый словарь живaго великорускaго языка, t. 2, 1881, „негръ… чернотелый человекъ, арапъ, мурин…“ Šis žodynas kaip lygiateisį pateikia ir „муринъ арапъ, негръ, чернокожій“. Ernesto Frenkelio (Ernst Fraenkel) Litauisches Etymologisches Wörterbuch, Band 1, 1962, negro nėra. Makso Fasmerio (Макс Фасмер) Этимологический cловарь русского языка, t. III, 1971, žodį негр kildina iš lot. niger, remiasi Aleksandro Preobraženskio (Александр Преображенский) etimologiniu žodynu Этимологический cловарь русского языка, t. I, 599 (visas žodynas išleistas 1949). Mūsų kaimynų Latvių–lietuvių žodynas, 1977, teikia nēgeris negras. Trumpas mokyklinis vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas, 1970, duoda Neger. Украинско-русский словарь, 1984, ir Слоўнік беларускай мовы, 1987, – негр. Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas, 1992, – nègre. Lietuvių–anglų kalbų žodynas, 1997, Négrò; Финско-русский словарь, 1998, neekeri negras; Сербскохорватско-русский словарь, 1970, Џрнац – negras, црнац – briunetas. Įdomu!

Minėtose kalbose negras menkinamojo atspalvio neturi. Išimtis – lenkų kalba: Słownik języka polskiego, t. IV, 1963, dar vadinamas V. Doroševskio (W. Doroszewski) arba didžiuoju lenkų kalbos žodynu, žodį Negr aiškina taip: „… (šiandien turintis menkinamąjį atspalvį), juodosios rasės žmogus; Murzyn“: žodis Negr paplito pas mus pastaraisiais metais, bet jo reikšmė susiaurėjo, lyg ir įgavus paniekos atspalvį“. Šio žodyno tame pačiame tome pateiktas Murzyn, kildinamas iš lot. Maurus, šiaurės Afrikos gyventojas. Lotynų–lietuvių kalbų žodynas, 1996, duoda dgs. Mauri maurai, Mauritanijos gyventojai, o Maurus maurų, prk. Afrikos. Słownik języka polskiego, t. II, 1979, duoda tik Murzyn.

Taigi, Europos kalbos, išskyrus lenkus, turi gyvą žodį negras, be menkinamosios reikšmės. Menkinamąjį atspalvį šis žodis turi Siera Leonėje ir Namibijoje, šalyse, kur valstybinė kalba anglų, ir Mauritanijoje, kur valstybinė kalba arabų. Šių valstybių vandenyse plaukiojantys mūsų jūreiviai sako, kad pasakęs negras gali gauti į kailį.

Kaip aiškinamas juodaodis lietuvių kalbos žodynuose?

Nei K. Sirvydo (1620), nei S. Daukanto (1850–1856) žodynuose juodaodžio nėra. Lietuvių kalbos žodynas, t. IV, 1957, duoda bdv. juodaodis „kieno juoda oda“ ir dkt., bdv. iš tarybinių raštų, aiškina: „juodosios rasės žmogus, negras“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, duoda tik dkt. „žmogus, kurio oda juodos spalvos, juodosios rasės žmogus“.

Vartokime žodį negras nekrūpčiodami.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Mokslas, Mokslo darbai, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: