I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą pasaulio religijų – krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltų tikėjimą ir kitas religijas, religijų parlamento, kuriame atstovavote Lietuvoje veikiančiai Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ bei visoms senosioms Europos religinėms bendruomenėms, skaitėte ten pranešimą. Kokiais žodžiais prabilote į pasaulį?

Pasaulio religijų parlamente pristačiau mūsų lietuviškas tradicijas. Taip pat buvau pakviesta atstovauti ir senosioms Europos religinėms bendrijoms. Tai dėl to, kad 1997 metais Lietuvoje įkūrėme organizaciją „Europos etninių religijų kongresas“. Žodis „etninis“ yra kritikuojamas, todėl veikiausiai pavadinimą keisime į „prigimtinis“. „Prigimtinis“ dažniau vartojamas ir mokslininkų bei religijotyrininkų, nes jis nusako tų religijų esmę. Senovės baltų religija yra vietinė religija, glaudžiais ryšiais susaistyta su žeme, tradicijomis bei įkvėpta ilgo buvimo šitose žemėse laiko. Pranešimą pradėjau giesme, nes mes, lietuviai, esame stiprūs savo dainuojamosiomis tradicijomis ir šventomis giesmėmis, kurios mus lydi nuo amžių glūdumos. Šią giesmę mes suradome tautosakos archyvuose ir ją dažnai giedame. Giesmė prasideda žodžiais: „Šventa žemele, šventa rasele, tegul nešioja tave žemelė…“. Tai pabrėžia mūsų žemės šventumą, antra vertus, parodo visų mūsų bendrumą. Problemos, susijusios su buvimu šioje žemėje, yra bendros visiems, gyvenantiems šioje žemėje.

Viena problemų, nagrinėtų šiame parlamente, buvo klimato kaita, paliečianti mus visus, kad ir kurioje pasaulio vietoje gyventume. Viso pasaulio žmonės turi susirūpinti, kaip spręsti klimato kaitos problemą. Ypač tuo turi rūpintis dvasininkai, kurie jautriausi bei yra arčiausiai žmonių. Parlamente pasakiau, kad atstovauju „Romuvai“, prigimtinei lietuvių religinei bendruomenei, kad kartais esame vadinami paskutiniais Europos pagonimis, nors manome, kad nesame paskutiniai.

Pasakiau, kad, pagal gyventojų surašymo duomenis, mūsų yra 5400, bendruomenė vis didėja, vis daugiau lietuvių tuokiasi ir laimina savo vaikus pagal senovines prigimtinės religijos apeigas, priminiau, kad savo tradicijas išlaikėme iki dabar, kad mūsų „Romuva“ atsikūrė nepertraukiamos dvasinės tradicijos rėmuose. Įkvėpimo sėmėmės iš istorijos, liaudies dainų ir bendravimo su kaimo žmonėmis, tai mums suteikė jėgų tradicijas tęsti, užkurti aukuro ugnį, pagerbti savuosius dievus ir tuo būdu gyvuoti.

– Žmoniją šiuo metu kamuoja didžiulės problemos: karai, terorizmas, neapykanta, didėja atotrūkis tarp skurdžių ir turtuolių, net ir tarp religijų. Kaip sutaikyti žmones ir atkurti pasaulio darną?

– Manau, šis Pasaulio religijų parlamentas galėtų būti pavyzdys, kaip rasti tarpusavio supratimą ir likti kartu, sprendžiant aktualias visai žmonijai problemas – klimato kaitą, turtinę nelygybę, moterų diskriminaciją, kuri pasaulio mastu labai skirtinga. Dvasios, kuri vyravo viso parlamento metu, galėtų pavydėti kiekviena organizacija. Tai buvo toks tarpusavio supratimas ir toks gilus skirtingų tradicijų atstovų dvasinis ryšys, kad buvo nuostabu. Grįžus į Lietuvą teko skaityti atsiliepimus socialiniuose tinkluose ir visi sakė, kad jautėsi lyg danguje. Tai galėtų būti pavyzdys, kaip bendrauti vieniems su kitais, nesistengiant primesti savo pažiūrų arba atversti į savo religiją, bet rasti bendrumus dalijantis savo patirtimi bei idėjomis. Jungiamoji grandis tarp tradicijų ir kultūrų turėtų būti senosios prigimtinės tradicijos.

Kuo labiau gilinamės į žmonijos praeitį, tuo daugiau surandame bendrumų – bendrų ženklų, simbolių, kalbos panašumų. Senąsias kultūras išlaikiusios tautos išlaikė ir seniausius simbolius – žemės motinėlės gerbimą, pagarbą ugniai. Per visą parlamento laiką dieną ir naktį degė indėnų įkurta šventoji ugnis. Indėnų prigimtinės tradicijos toli nuo Lietuvos, bet ugnies šiluma buvo vienijantis bendrumas, sujungęs mus visus.

– Ugnis gali būti vienijantis, bet gali būti ir skaidantis ženklas, keršto įrankis…

– Jeigu turite minty pasaulio konfliktus, reikėtų žinoti, kad karai dažniausiai prasideda ne nuo paprastų žmonių, bet nuo lyderių. Nuo jų siekių valdyti, užgrobti, dominuoti. Paprasti žmonės mąsto labai paprastai. Jie nori saugaus gyvenimo, nori, kad jų vaikai gyventų santarvėje. Jiems ir susikalbėjimas tarpusavyje yra paprastesnis. Sudėtingesnis jis tampa, kai pradeda kalbėtis autoritariniai lyderiai, kurių kėslai yra užgrobti ir valdyti. Visame pasaulyje paprasti žmonės, ypač kaimo, tave priims, apnakvyndins, pavalgydins. Jie yra arčiau šaknų, tradicijų, paprastų dalykų ir to žinojimo neprarado per daugelio kartų gyvenimo laiką.

– Senovės baltai garbino gamtos jėgas, saugojo savo tradicijas, gerbė protėvių atminimą. Ar tai išliko iki šiol?

– Negalima sakyti, kad išliko visos senovinių tradicijų formos. Suprantama, kad jos kito, kai tauta patyrė prievartą, okupacijas, negalime kalbėti apie visiškai tikslias tradicijas, bet galime kalbėti apie esmę – tautos dvasines galias. Jos slypi mūsų senojoje religijoje, kurioje atsispindi santykis su mus supančiu pasauliu. Pavyzdžiu galėtume laikyti senąsias mūsų liaudies dainas, kuriose yra dvi šakos: viena šaka yra žmogaus gyvenimas, o kita – gamtos gyvenimas. Motulė lyginama su saulele, tėvelis – su mėnuliu, bernelis yra ąžuolas, mergelė – liepa. Abu pasauliai, žmogaus ir gamtos, yra vienodai lygūs ir vienodai vertingi. Žmogus nėra iškeliamas aukščiau gamtos. Jis nėra gamtos valdovas, o tik jos dalis. Per tai atsiskleidžia darna. Mūsų prigimtinės religijos filosofija grindžiama artumu gamtai, su kuria reikia elgtis kaip su šventu dalyku. Pasaulio šventumas atskleidžiamas per gamtą.

– Ar senąjį baltų tikėjimą galėtume sieti su lietuvybe?

– Taip, visiškai pritariu. Senasis baltų tikėjimas yra tarsi lietuvybės šerdis, nes jame atsispindi patys svarbiausi lietuviškumo bruožai – lietuvio artumas gamtai, darna, harmonija su ja.

– Jeigu paklaustume, ar jaučiasi lietuviais, ranką turbūt pakeltų kiekvienas, bet savo darbais kažin ar kiekvienas tai rodo. Kiek apskritai likę lietuvybės lietuviuose?

– Nemanau, kad yra visuomenė, kurioje visi vienodai būtų nusiteikę savo šalies pagrindinių vertybių atžvilgiu, bet esu linkusi manyti, kad tokių žmonių daugėja. Kad ir kaip būtų keista ir paradoksalu, pagyvenę užsienyje žmonės grįžta įvertinę gimtinės pranašumus, įgiję patriotizmo. Neatsitiktinai sakoma, kad iš toli geriau matosi. Pagyvenęs svetur pamatai, ką turi brangaus, ko anksčiau neįvertinai.

– Kokiais keliais jūs atėjote į „Romuvą“?

– Mane įkvėpė liaudies dainos, studentiškose ekspedicijose aš pirmą kartą išgirdau liaudies dainas dainuojant visa krūtine ir su džiaugsmu ir man tai padarė labai didelį įspūdį. Manau, buvo ir tebėra ta dvasia, kurią mūsų protėviai mums paliko ir kuri mus lydi iki dabartinių laikų. Ne tik dainos, tautosaka, bet ir bendravimo būdas.

– Kaip patraukti jaunimą nuo kompiuterių, sudominti jį noru pažinti savo senolių prigimtines šaknis?

– Sunkiai galima tikėtis, kad visi vaikai senųjų tradicijų pagrindus gautų šeimose, nes dabartinių jaunų tėvų tradicijų pažinimas jau turi spragų. Šių dienų jaunimo patriotizmo, tautos kultūros ugdymu turėtų užsiimti ikimokyklinės įstaigos. Yra tokių vaikų darželių, kurie tai daro savo iniciatyva, nors tai nėra privaloma. Tą patį galima pasakyti ir apie mokyklas. Etninės kultūros globos įstatymas, pagal kurį mokyklose turėtų būti dėstoma tautinė kultūra, nėra sistemingai diegiamas. Valstybė nustojo rūpintis jaunosios kartos tautiniu ir pilietiniu ugdymu.

– Nutolusi nuo savo šaknų tauta yra pasmerkta, tą suprantame kiekvienas. Ar gali „Romuvos“ krivis ar vaidilos vieni prisiimti atsakomybę už tautą? Gal laikas į aukščiausią vaidilų ratą pakviesti ir aukščiausius tautos vedlius, politikus?

– Yra politikų, kurie pripažįsta tautines vertybes. Manau, kuo toliau, tuo jų bus daugiau. Mūsų tikslas turėtų būti ne gintis, saugoti ar kažko neleisti, mūsų tikslas yra skleisti, stiprinti, ugdyti. Turime tam pasitelkti visas priemones, net ir pačias moderniausias, kad tos vertybės mums taptų svarbiausios.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

35 komentarai

  1. Vaitas:

    Žodžio poveikis nuo žodžių, kurie turi galią. Kalba ne nuo negandų, o amžių išminties. Apmąstyme Dao – Bus skirta daugel amžių tiems, kurie namų savųjų nenustoja. O kylančio nerimo akivaizdoje – Grįžti prie šaknų – ir taip nusiraminti, nusiraminti – ir taip grįžti prie šaknų. Juk – amžių glūdumoje taip buvo ir niekuomet nepasibaigs. Ar reikia politikų? Taip, bet – Kai pasirodo išmintis ir protas, atgyja pikta veidmainystė.

    • Vaitas:

      Atgijusi sen. graikų deivė Europa suartina amžius, gerbiam Europą, išliejam meilę ir savai kiltinei (ne etninei ar prigimtinei) deivei, vaizdingai protėvių pasaulėjautai, kuria jaučiame tautos dvasią ir kūrybines galias, kad nepražūtume didžiųjų kaimynų smagračiuose ir prievolėse.

  2. vabalas:

    Man tik įdomu, ar yra kokios nors faktinės medžiagos, patvirtinančios, kad mūsų protėviai buvo laimingi, ar išmintingi. Ir apie kuriuos protėvius eina kalba? Ar apie tuos juodaodžius, kurie kadaise pajudėjo iš Afrikos link šiaurės ir palaipsniui mutavo į baltaodžius? Man tiesiog įdomu kas telpa į romantizuoto pasaulėvaizdžio rėmus.

    • Rastis:

      O man įdomu, kokio mentaliteto turi būti žmogus, kokio keisto, sakykim taip, išsilavinimo, kad jam galvoje susisuktų tokie, kaip Vabalo, klausimai. Kur šitame interviu romantizavimas??? Kur romantinė pasaulio vizija? Kalbama apie konkrečius akivaizdžius dalykus. Gal ne po šituo straipsniu komentarą norėjote dėti?

      • S:

        Jis šiek tiek pasidomėjęs mokslu manė, kad ras atsakymus į visus gyvybinius klausimus. Bet, matyt, nerado, tai todėl klausinėja. Šiaip žmogui dažniausiai elgesys ir pasaulio suvokimas būna įgimtas, tačiau kartais kiti nori suprasti viską “iš naujo”…

      • vabalas:

        Na, jei tu nematai, aš tau su pirštu parodysiu.

        “Pagyvenęs svetur pamatai, ką turi brangaus, ko anksčiau neįvertinai.”
        Ech, kaip gražu ir miela. Tačiau tikrovė yra kiek kitokia. Pagyvenes kitur, pamatai ne tik brangenybes, kurių neįvertinai, bet ir bjaurastį, su kuria buvai susitaikes. Pamatai, kad gamta ne tokia jau ir graži ir išskirtinė, pamatai, kad žmonės čia niūrūs ir prislėgti rūpesčių, pamatai melą ir apgavystes, pamatai visuomenę persunkusią prievartą, pamatai dvasinį ir materialinį skurdą.

        “Tai pabrėžia mūsų žemės šventumą, antra vertus, parodo visų mūsų bendrumą”
        Nei pabrėžia, nei parodo. Eilinė to laikmečio daina ir tiek. Romantikai po 200 metų ir apie Dž. Butkutės dainas tą patį turbūt kalbės.

        “pasaulio žmonės turi susirūpinti, kaip spręsti klimato kaitos problemą. Ypač tuo turi rūpintis dvasininkai, kurie jautriausi bei yra arčiausiai žmonių.”
        Ot čia tai geras. Viso pasaulio dvasininkai yra naudos siekiantys smegenų krušėjai, patys prikišę nagus prie milžiniškos žalos gamtai.

        “žemės motinėlės gerbimą, pagarbą ugniai”
        Va, va, čia romantizavimo viršūnė. Žemė yra planeta, ugnis yra plazma. Suteikti šiems objektams žmogiškų savybių ir yra romantizavimas, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Jei jau Žemė yra motina, tai ji pasirūpins viskuo?! WTF… O kuo skiriasi pagarba ugniai nuo pagarbos gravitaciniam laukui, ar termobranduolinei reakcijai? Juk tai tik skirtingi fizikiniai reiškiniai. Ai nu jo, kūrenti lauželį juk taip romantiška.

        “Senasis baltų tikėjimas yra tarsi lietuvybės šerdis, nes jame atsispindi patys svarbiausi lietuviškumo bruožai – lietuvio artumas gamtai, darna, harmonija su ja”
        Apie kokius lietuvius čia kalbama? Na gerai, aš žinau kelis žmones, kurie gyvena tikrai arti gamtos, siekia darnos su ja. Tačiau reikia manyti, kad pati Trinkūnienė į tą Indiją skrido lėktuvu, o tai reiškia, kad ji spjovė į milžinišką žalą gamtai vardan savo iliuzijų. Romantizmas greit baigiasi, kai tenka atsisakyti automobilio ar ipodo. O gamtos garbinimas skraidant lėktuvais yra tik tokia miela saviapgaulė.

        Yra daugiau, bet aptingau…

        • S:

          Atrodo, kad labiausiai niūrus ir prislėgtas rūpesčių čia esi Tu. Jei nebūtų Ugnies, nebūtų prievartos visuomenėje, jei lietuvių nebūtų, tai Tavęs dabar irgi nebūtų. Aš suprantu susirūpinimą, kad pačio pažiūros neatitinka tikrovės, o toks žmogus dažnai ir neišgyvena, bet gal reiktų išvadas pagaliau pasidaryti?

    • S:

      Kalba apie protėvius, kurie sukūrė lietuvių kalbą ir pasaulio suvokimą. “Faktinė medžiaga” yra tie patys lietuviai, ir kad tu toks protingas. Išmintingi ir laimingi jie buvo todėl, kad turėjo ne tik atsakymus į visus tavo keliamus klausimus, bet ir poveikio priemones išlaikyti savo tautos tvarką. NEradę atsakymų į klausimus yra anksčiau ar vėliau šalinami iš bendruomenės, gamtinės atrankos, jeigu nori. Kad nebūtų nesusipratimų – atplaišos biologiškai išnyksta, miršta nepalikusios palikuonių, nes žmogus bendruomeninis gyvūnas. Tik išnaudodamas savo šaknis, atsiremdamas į prigimtį gali ir išlikti, ir kažką sukurti, būti išmintingas, laimingas.

      Dėl pasaulėvaizdžio rėmų. Juodaodžiai mums ne giminė, svetimos žmogystos, kurios nieko bendro neturi. Kodėl jie turėtų būti įskaitomi į kažkokius “protėvius” labiau, negu bet kokie kiti stuburiniai šiltakraujai gyvūnai? Ir kodėl juodi? Jei kalbame apie žmogaus rūšies ištakas, tai jie buvo baltaodžiai, visos žmogbeždžionės po kailiu yra baltos odos. Kad kažkokie “mutavo” į juodus, tai čia jų reikalas. Ir kodėl žmogaus rūšis išvis turi būti kažkoks vienijantis rodiklis? Kad gali kryžmintis? Kvailas požiūris. Taigi genetiniam lygyje nesunku susikryžmint su visokiais organizmais. Pvz., žmogaus-pelės ląstelių linijų pilna yra sukurta, turbūt kiekvienai tai chromosomai. O pagal protą, tai yra protingesnių tarp gyvūnų, negu tie, kurie nieko įdomaus nesukūrė ir per kelis tūkstančius metų paliko tik vieną pagrindinę veiklos iškaseną – lazdą. Aš labiau laikyčiau protėviais visą gyvąją gamtą, o ne kažkokią seniausiai atitolusią “giminaičių” grupę, kurie laukia po medžiu, kol bananas į ranką nukris. 🙂 Kiekvienam savo, tegul ilsisi pavėsyje. Kaip manai?

      • vabalas:

        Tai sakai Hitlerį laisvalaikiu skaitinėji…, kad jau juodaodžiai nieko bendro su baltaodžiais neturi. Tau jau nieks nebepadės. Bet gerai, kad parašei ir tuo parodei į ką neišvengiamai pavirsta praeities romantizavimas.

        Kitiems, kuriems dar pakanka proto, įdedu nesunkiai skaitomą nuorodą, kur saikingai derinamas mokslas ir suprantamumas:
        realhistoryww.com/world_history/ancient/White_people.htm

        • S:

          Va, čia ir pasimato, kas yra kas. Pagalbos reikia Tau, nes paprasčiausiai tiki kažkokiais politiniais teiginiais, kurie nieko bendro su tikrove neturi. Kai mokslas ir net paprasčiausias mąstymas prieštarauja šitoms išsigalvotoms nesąmonėms, tada belieka griebtis Hitlerio, arba bet kokių gasdinimo ir menkinimo priemonių. Taip bandote išsisukti nuo atsakymo į klausimus, pasislėpti po savo iškrypusiu pasaulio supratimu. Gerai, pažiūrėkim Tavo nuorodą, kas ten “saikingai derinama”. Pastabos trumpai:

          1. Kas yra to puslapio autoriai? Jie skelbia, kad kovoja su “Baltąja Žiniasklaida”, su “Baltųjų istorijos melagingumu”, pabrėžia savo teiginį, kad visos pirmosios pasaulio civilizacijos buvo “Juodųjų žmonių civilizacijos”, ir pan. Aišku, šitie teiginiai prieštarauja visuotinai žinomoms tiesoms, todėl jie sako, kad “viskas suklastota”. Šiaip tas “realhistory” puslapis primena “defendinghistory” puslapį, sukurtą tokių veikėjų kaip Kacas ir Zurofas, žinančių “istoriją” geriau už visus… 🙂

          2. Pirmas puslapio teiginys: “baltieji slepia savo tikrąją prigimtį, kad jie yra kilę iš albinosų”. “Jie taip pat atsisako tikėti, kad senovės Egipto ir kitas civilizacijas sukūrė Juodi žmonės”… Gerai, kodėl tie baltieji žmonės turėtų tikėti akivaizdžia nesąmone? “Užmušantis” įrodinėjimo pagrindas: “Egiptas YRA Afrikoje”. Toks vaizdas, kad puslapį sukūrė mažaraščiai, kurie nežino žmogaus grupių skirtumų. Šiaurės Afrika kartu su Artimaisiais Rytais, Europa ir Indija prisikiriama “kaukazoidų” pagrindinei rasei, arba porūšiui. Afrikos Juodoji rasė gyvena į pietus nuo Sacharos. Kaukazoidai toliau skirstomi dar į tris rases: Europiečiai (baltoji rasė), Artimųjų Rytų ir Š. Afrikos (rudoji) ir Indijos-Pakistano (pietų Azijos). Bandymas teigti, kad “Juodieji žmonės” pastatė piramides šiaurės Afrikoje yra kvailių ieškojimas. Taigi, visi yra matę tuos faraonų paveikslus, piešinius iš Egipto, kurie neturi nieko panašaus į “juoduosius žmones”. Buvo įdomu pažiūrėt jų nuorodą į mumijų audinių tyrimą. Vis dėlto, ten nėra nieko apie “juoduosius žmones”… Eilinį kartą primeluota.

          3. Nuolat kartojamas teiginys, kad “baltieji kilo iš Albinosų”. Nėra paaiškinta, ką jie laiko tais “albinosais”. Šiaip tai odos spalva yra daugiaveiksmis požymis, nulemtas daugelio genų skirtumų tarp žmonių rasių. Kiekvienas iš jų prideda tam tikrą skaičių “melanino vienetų” odos šviesumui/tamsumui. Jie paima atskirus genus (OCA2, dar vieną kitą), ir tada linksniuoja, lygindami su kažkokiais mutacijų pavyzdžiais. Gerai, europiečiai turi savitą geno SLC24A5 atmainą, visi 100% baltųjų, jis nuima kelis melanino vienetus bendram odos šviesumui. Yra kitų genų pokyčiai, randami jau visame “kaukazoidų” porūšyje. Pagaliau, yra ir tokio geno KITLG atmaina, kurią turi visi kiti pagrindinių rasių atstovai (europiečiai ir kinai), o neturi juodosios rasės žmonės. Dėl to vėlgi kažkiek oda pašviesėja. Įdomu, o tai kitos visos žmogaus rasės su šviesesne odos spalva, irgi yra “albinosai” (kiniečiai taip pat?), ar jau ne? 🙂

          4. Bendrai įvertinus tą puslapį, susidaro įspūdis, kad visi jų paistalai yra kuriami vieninteliu tikslu – kažkaip sumenkinti “Baltųjų žmonių” kilmę, o tada pašlovinti “Juodųjų žmonių” privalumus. Suprask, baltieji žmonės yra mutantai, tolygūs kažkokiems ligoniams, pavadintiems “albinosais”. Jie nieko nesukūrė, nes visas civilizacijas sukūrė “Juodieji žmonės”, kurie po to kažkur paslaptingai dingo. Įdomu, kad dabartiniai juodieji žmonės Afrikoje albinosus žudo… Čia gal ne atsitiktinumas, kad pravardžiuoja “albinosais”, “melagiais”, “mutantais” ir t.t., bando juodaodžiams žmonėms kažkokias sąsajas sukelti. Išvada, kad puslapis atvirai rasistinis, skelbia juodųjų rasės viršenybę prieš baltųjų europiečių rasę. Ganėtinai keistą rasizmą skleidi, vabalėli…

          5. Atmetus įvairius kliedesius, kurių prisirankioja vabalai, yra neiškraipytos tikros žinios. Yra 5-7 pagrindinės žmonių rasės, kurios atsiskyrė nuo pagrindinio kamieno prieš virš 50000 metų. Po to jos vystėsi atskirai, pirmykščiai žmonės liko Afrikoje. Dabar skirtingų rasių žmonės lengvai atskiriami vieni nuo kitų, pagal savo genus. Kai kurios rasės turi nedidelę priemaišą kitų žmogaus porūšių, išėjusių iš Afrikos anksčiau, dar prieš pusę milijono metų. Juodaodžiai panašių priemaišų neturi. Rasių ribojimosi vietose yra randama tarpinių maišytos rasės tautų, tokių kaip Uigurai (vabalo nuorodoje tie žmonės iš paribio kažkodėl pristatomi kaip baltųjų europiečių protėviai). Afrikos juodoji rasė yra pati seniausia, labiausiai nutolusi nuo visų kitų. Jie nesikryžmino su kitomis rasėmis ilgą laiką, todėl yra labiausiai skirtingi. Kaip minėjau, pagrindinė iškasena ten visais laikais yra lazda. Tai suprantama, nes nesikeičiant aplinkos sąlygoms nėra tikslo kažką kurti, galima išgyventi paprastai, be jokių pokyčių. O teiginiai, kad juodosios rasės žmonės kažką sukūrė už Afrikos ribų visiškai neturi pagrindo. Tas “lakstymas” po Žemę ir kažkokių naujų civilizacijų sukūrimas, būtų neišvengiamai palikęs paveldimumo pėdsakus, bet jų nerasta. Jie negalėjo šiaip “pranykti”, tas viskas yra kliedesiai. Tai, kas įvyko po rasių atsiskyrimo yra jau skirtingų žmonių grupių praeitis, todėl nebeturi nieko bendro su tolimais visų žmogaus rasių protėviais. Pagaliau, pagrindiniai žmogaus rūšies vystymosi lūžiai, pavyzdžiui, sėslus gyvenimo būdas, kalba, žemdirbystė, ir t.t. vystėsi nepriklausomai atskirose žmonijos šakose. Savaime suprantama, tai nulemia tam tikrus skirtumus ne tik tarp žmonių rasių, bet ir tarp tautų.

          Gerai, pakartosiu savo klausimą, Vabale. Vis dėlto, kodėl tie juodaodžiai mums turėtų būti kažkokie protėviai? Kodėl ne Neandertaliečiai, ne žmogaus protėviai su šviesia oda (prieš tamsiai atsirandant), ne žmogbeždžionės, ir t.t.?

          • LosAngeles:

            Labai aciu uz nuorodos analize. Visai tai trydai apzvelgti neuzteko kantrybes, padarete tai jus. Aiskiai ir nedviprasmiskai. Labai gerai kad atsakete, nes oponentas daznai megsta mesteleti nuorodas, kurios dazniausiai buna panasaus lygio… Kantrybes tam skaityti ne visada uztenka, o ir laikas brangus

          • vabalas:

            Sakiau, kad beviltiška. Bet aš vertinu tamstos pastangas bent kažkiek paskaitinėti nuorodą, nes čia nedaug tokių yra, kurie gali angliškai skaityti.

            “Gerai, pakartosiu savo klausimą, Vabale. Vis dėlto, kodėl tie juodaodžiai mums turėtų būti kažkokie protėviai? Kodėl ne Neandertaliečiai, ne žmogaus protėviai su šviesia oda (prieš tamsiai atsirandant), ne žmogbeždžionės, ir t.t.?”

            Trumpas atsakymas: todėl, kad visi absoliučiai dabartiniai Žemės žmonės kilo iš juodaodžių dabartinės Afrikos teritorijos gyventojų. Jie yra mūsų pirmieji protėviai-humanoidai. Tarp jų ir tautinių romantikų mylimų protėvių yra milijonų metų skirtumas ir tame tarpe vyko daugybė pasikeitimų, mutacijų ir pan. Vyko žmogaus evoliucija. Ir visi tie per šimtus tūkstančių kartų keitesi žmonės buvo ir yra mūsų protėviai. Tautiniai romatikai renkasi išmintingus, laimingus, baltaodžius, gražiai kalbančius ir darniai dainuojančius protėvius, o tai yra lygiai tokia pati utopija kaip skaidrus kaip krištolas tarybinis žmogus. Dėl to ir užvedžiau šį šaršalą.

            • S:

              Aš ne tik nuorodą paskaitinėjau, bet esu skaitęs daugelį pirminių šaltinių, t.y. autorių, kuriuos tie atsilikėliai bando vadint melagiais, neduodami nuorodų į pradinius straipsnius… Pavyzdžiui, paminėta “Juzeniene”, kažką paverkė apie “gryną melą”, bet nuorodos į pradinį šaltinį nėra, nežinia su kokiu straipsniu ten ginčijasi, ir išvis apie ką tiksliai kalba neaišku… Tada tai tikrai – beviltiškas puslapis. Aš galiu pasakyt, kad Norvegijos lietuvės Astos Juzėnienės rašyta apžvalga yra viena geriausių ir naudingiausių aptariamu klausimu:

              Juzeniene A, Setlow R, Porojnicu A, Steindal AH, Moan J: Development of different human skin colors: a review highlighting photobiological and photobiophysical aspects. J Photochem Photobiol B. 2009 Aug 3;96(2):93-100. doi: 10.1016/j.jphotobiol.2009.04.009.

              Ten paveiksliuko 4 man reiktų, su tuo žmogaus odos spalvos vystymosi medžiu, kad paaiškint vaizdžiai. Gaila, kad mokamas straipsnis, tingiu aiškint kaip pasiimt dykai… Galima panašų kitą atsidaryt čia pažiūrėt (atsidaro nemokamai, vienas pav. straipsny):

              http://www.nature.com/milestones/skinbio4/full/skinbio20113a.html

              Aiškinu pagal šitą, kodėl teiginys, kad “Žemės žmonės kilo iš juodaodžių” – neteisingas:

              1. Atsiradę pirmi žmonės – baltaodžiai. “Humanoidai” yra “Homo erectus” – pirmieji pirmykščiai žmonės. Nereikia jokių spėlionių apie “milijonų metų skirtumą”, taigi tiksliau viskas žinoma… Žmogaus rūšies linija atsiskiria nuo šimpanzės linijos prieš 5-6 milijonus metų. Pradiniai žmonės (“mutantai”…) turi kailį ir po ja šviesią odą. Jei pažiūrėsi į paveiksliuką ten parodyta spalviškai, kad pradinė žmogaus linija (1-os šakos pradžia) yra baltos odos, vėliau tamsėja. Tas vyksta mažėjant plaukuotumui, prarandant kailį. Tačiau, žinomi genai nulėmę odos pradinį tamsėjimą: EDN3 ir MITF. Ir yra nustatyta (pagal tuos genus), kad šitas odos patamsėjimas vyko prieš 1,2-1,0 milijono metų. Taigi, žmogaus rūšis išgyveno prieš tai su balta odos spalva 4 kartus ilgiau. Koks skirtumas su kailiu, ar be jo. Tikrasis humanoidas – Homo erectus vėlgi tuo tarpu su šviesia oda išgyveno apie milijoną metų prieš tą odos tamsėjimo virsmą, nors plaukuotumas sumažėjęs. Be to, apie pusė tų humanoidų gyveno ne Afrikoj. Pas Juzėnienę 1 pav. gerai ten viskas matosi, kada kokie žmonės kur gyveno.

              2. Kai “humanoidas” prarado tą kailį ir patamsėjo, vėlgi tai nebuvo JUODAodžiai, o viso labo TAMSIAodžiai. Dabar sunku tiksliai pasakyt ar buvo rusvai gelsvi kaip sakykim kinai, ar tamsiai rudi, kaip dabar indai. Bet jie nebuvo juodi. Juodaodžiai – tai mutantai, kurie liko Afrikoj ir mutavo atsiskyrus rasėms, visai neseniai. Trijų genų mutantai: DCT, EGFR ir DRD2. Ten viskas paveiksliuke pažymėta, 5-a šaka. Taigi, jokių “juodaodžių protėvių” pas dabartinius Žemės žmones nebuvo, netgi pas Afrikos juodąją rasę. Gal juodos spalvos išplitimą po žemyną labiau nulėmė ne visuotinė likusių Afrikoj tamsesnių žmonių mutacija, o “Bantu grupės ekspansija” po senąjį žemyną prieš 2-3 tūkst. metų į pietus nuo Sacharos. Bet koks mums pagaliau skirtumas? Apmaudu, ar ne? 🙂

              3. Čia tiek žinių apie tą žaidimą balti-juodi. Bet juk “šaršalas” ne dėl to užvirė, tiesa? 😉 Įdomiausia, kad žmogui vystantis juk ne tik odos spalva tamsėjo-šviesėjo-tamsėjo, o žmogiškumo esmė keitėsi. Smegenų ir nervų sistemos genai keitėsi ne mažiau stipriai, negu odos-pigmentacijos. Nors tie visi atrankos rasėse skirtingai paveikti genai jau prieš metus ar du išaiškinti, bet ką tiksliai daro nervų ir smegenų veikloje – dar nežinoma. Tačiau, bet kam turbūt aišku, kad skirtingos kilmės žmonės pasaulį savaip supranta. Čia ne tik įgimtas “temperamentas”, ir t.t., bet ir pats mąstymas slypi. Žmogaus esmė, ar ne taip? Ir negalima sakyti, kad kažkurie pranašesni, nėra net tokio mato palyginti. Protingesni baltieji, geltonieji, gerai mūsų žinoma “išrinktoji tauta”? Visiškai neturi ryšio su jokiu pranašumu. Protingumas biologiniu požiūriu šalinamas gamtinės atrankos, jeigu ką… NEpaisant to, jei mes netgi pasmerkti sunykti ir prasčiau prisitaikę išgyventi – negi rinksiesi svetimus, kurie net pasaulį suvokia visiškai kitaip? Kurie tavęs nesupras, o tu jų? Koks kvailys gali save taip bandyt nubausti?

              Pasakysiu daugiau – man tie kiti nėra savi, net ne “žmonės”. Kai pamačiau siauraakius gyviems jenotams kailius lupančius, supratau, kad kartais kitos gyvūnų rūšys turbūt artimesnės lietuviams, negu skirtingi SVETIMI žmonės. Kiekvienas renkasi savaip, aš pasirinkau savo lietuvius protėvius, tai vieninteliai žmonės, kurie man svarbūs, ir manau, vienas neliksiu!

              • Perkūno Paukštis:

                Na, gerai. Labai smalsu trumpai paklaust, koks gi šiandieninis Tavo santykis su Protėviais ? Tu juos tikies “kažkada” sutikti, Tu su Jais dabar kažkaip pabendrauji, ar Juos kažkaip jauti ? O gal tai tik pagarba, jausmai Lietuvos praeičiai, ar dar kažkas…?

              • vabalas:

                “Aiškinu pagal šitą, kodėl teiginys, kad “Žemės žmonės kilo iš juodaodžių” – neteisingas”
                Visiškai priešingai, iš paveiksliuko tavo nuorodoje ir iš teksto visiškai akivaizdu, kad visi pirmieji humanoidai buvo juodaodžiai, na gerai, tamsiaodžiai, kad tavo nacistinės smegenys galėtų geriau jaustis.

                “Žmogaus rūšies linija atsiskiria nuo šimpanzės linijos prieš 5-6 milijonus metų.”
                Mes kalbame apie žmones, tiesa? The earliest members of the genus Homo are Homo habilis which evolved around 2.8 million years ago. Homo habilis is the first species for which there is clear evidence of the use of stone tools. The brains of these early hominins were about the same size as that of a chimpanzee, and their main adaptation was bipedalism as an adaptation to terrestrial living. During the next million years a process of encephalization began, and with the arrival of Homo erectus in the fossil record, cranial capacity had doubled. Homo erectus were the first of the hominina to leave Africa, and these species spread through Africa, Asia, and Europe between 1.3 to 1.8 million years ago. One population of H. erectus, also sometimes classified as a separate species Homo ergaster, stayed in Africa and evolved into Homo sapiens. It is believed that these species were the first to use fire and complex tools. The earliest transitional fossils between H. ergaster/erectus and archaic humans are from Africa such as Homo rhodesiensis, but seemingly transitional forms are also found at Dmanisi, Georgia. These descendants of African H. erectus spread through Eurasia from ca. 500,000 years ago evolving into H. antecessor, H. heidelbergensis and H. neanderthalensis.

                “man tie kiti nėra savi, net ne “žmonės”. Kai pamačiau siauraakius gyviems jenotams kailius lupančius, supratau, kad kartais kitos gyvūnų rūšys turbūt artimesnės lietuviams, negu skirtingi SVETIMI žmonės.”
                O galima be to nacistinio seilėjimosi? Nes visiems tokiems atseit kažką įrodantiems teiginiams galima priešpastatyti kitus teiginius. Tavo baltaodžiai draugeliai lupė odą gyviems žmonėms, degino gyvus, na ir ką? Ai tiesa, jų gi “mastymas suprantamas, jie gi mūsų “tikrieji protėviai”…

                “tai vieninteliai žmonės, kurie man svarbūs, ir manau, vienas neliksiu!”
                O taip, žinoma neliksi, nes neonaciai mėgsta į gaujas susimetinėti.

                • S:

                  Kas yra žmonės? Biologiškai rūšis atsirado dėl genetinės kryžminimosi kliūties (chromosomos “translokacija”) prieš 5-6 mln. metų. Sutinku, kad sunku žmonėm vadint. Gerai, jei H. habilis, tai jis baltaodis. H. erectus irgi, iki 1,2 mln. metų atgal. Po to tik laikinas odos patamsėjimas. Tai reiškia, pirmi žmonės beveik 2 mln. metų – šviesios odos, paskui mažiau 1 mln. metų tamsesnės, po to vėl šviesios odos (mūsų protėviai). Pas lietuvius juodos odos protėvių išvis nebuvo. Kodėl tada turėtume ištraukti kažkurį trumpesnį laikiną tamsesnės odos laikmetį ir pavadinti “pradžia”, ar kilme? Tai būtų panašiai, kaip pasakyt, kad “aš iš prigimties tamsiaodis, nes praeitą vasarą buvau stipriai įdegęs”. 🙂

                  Aš ir nesakiau, kad baltaodžius kaip kilmės grupę vertinu labiau, negu lietuvius. Pagaliau, tarp lietuvių irgi atsiranda tokių, kurie degina gyvus katinus, ar išmeta šunį pro langą. Vis dėlto, tai susilaukia tautos pasmerkimo, nes prieštarauja protėvių prigimčiai, ir todėl yra retas reiškinys. Kiekviena biologinė žmonių grupė, t.y. rasė ar tauta, skiriasi viena nuo kitos labiau genų ar požymių, savybių dažniu, o ne pačiais požymiais iš esmės. Todėl visokių pasitaiko, bet mes tautoje turime veikti, kad ji kryptų priimtina teisinga vaga, o ne pradėtų, pvz., tyčia gyvūnus kankint ir pan. Čia viena iš gyvenimo prasmių.

                  Gauja yra labiau šimpanzių veiklos būdas, o ne žmogaus. Tai pasireiškia kryptingu šalia (t.y. Tėvynėje) gyvenančių bendros kilmės kitų “gaujų” naikinimu, siekiant naudos savo gaujai (pvz., “partijai”). Jei “neonaciai” elgiasi nesavanaudiškai, padeda savo tautai apsiginti nuo svetimų, tai ne gauja, o žmonių bendrija, sutelkto veikimo grupė. Tuo tarpu, dabar liberalai, “tolerastai” ir pan. pradėjo naikinti savo tautas, giminystės ryšiais susijusias grupes. Čia gaujos požymis, elgesys kaip šimpanzių. Kitaip sakant, turime beždžioniško elgesio gaujas, įskaitant tarptautines, ES vadovybę. Čia jau “protėviai” ne juodaodžiai, o tiesiog beždžionės. Tautai teks nuo tokių apsiginti ir nubausti.

              • Goda:

                “2. Kai “humanoidas” prarado tą kailį ir patamsėjo, vėlgi tai nebuvo JUODAodžiai, o viso labo TAMSIAodžiai. Dabar sunku tiksliai pasakyt ar buvo rusvai gelsvi kaip sakykim kinai, ar tamsiai rudi, kaip dabar indai.”

                Laikoma, kad archaiškiausi iš dabar gyvenančių žmonių -Pietų Afrikos bušmenai – Khoisan. Genetiškai jie nutolę nuo aplinkinių juodųjų. Bušmenų oda nėra labai tamsi, nors jie gyvena dykumoje. Taip pat jų išvaizdoje nedominuoja nė vienos trijų rasių bruožai.

            • Skalvis:

              Dėl Negro Šiaurėje: taip, gali būti, kad mes visi iš beždžionės ( nieko nenoriu įžeisti ) ir tik viena tauta iš Dievo, kas atrodo ir teigiama, tikrai DNR panašumų gali būti, BET: kas labiau tikėtina: Afrikietis nukeliavo į Šiaurę pasišaldyti ar Europietis nukeliavo , užėjus ledynmečiui, į Afriką pasišildyti ?

  3. Mintis:

    Mūsų protėviai niekada nebuvo abejingi savo šalies likimui,jautėsi atsakingi už jį,už šeimą už bendruomenę už vienybę .Todėl mes turėtume būti tame dabar.Mūsų baltiškų tradicijų puoselėjimas tik viena mūsų dalis.Būti, protėvių jų tradicijų,kultūros ,kasdieninių rūpesčių ,atsakomybės už savo gentį,savo valstybę,savo šeimą protėvių pilnam pažinime reikštų būti dabar atsakingam už visa tai dabartyje.

    • vabalas:

      Apie kuriuos protėvius kalbi, visų pirma? Iš kur žinai, kad nebuvo abejingi šaliai ir jautėsi atsakingi, iš kur žinai, kad buvo už vienybę? Vienybė kaip utopinė idėja apskritai atsiranda tik tuomet, kai atsiranda galimybės taikyti prievartą. Vieninga Tarybų Sąjunga yra geras tam pavyzdys. Visi Lietuvos didkai siekę “vienybės”, darė tai naudodami neribotą prievartą. Visi Lietuvos vienijimai ir susivienijimai vyko to meto elito taikomos prievartos dėka. Ne veltui apie paprastus šalies gyventojus ir jų požiūrį į tokias pastangas šaltiniuose beveik nekalbama. O žinote kodėl? Todėl, kad istoriją kuria nugalėtojai.
      Dėl šeimos ir bendruomenės tu turbūt esi teisus. Tas žmonėms rūpėjo ir dabar rūpi. Bet tai yra visų pasaulio žmonių savybė ir priskirti ją baltiškam savitumui yra taip, švelniai tariant, nekorektiška.

      • Mintis:

        Jei nebūtų to ką anksčiau minėjau,nebūtume sudėtingu laikmečiu išlikę..Apie išmintį ir išminčius manau žinote.Kur išmintis šalia nėra ko ir yra kas-palieku pamąstymui:).Skaitykit apie Stasį Šilingą.Kodėl?Kad suprastumėte,kad tai plačiamatis žmogus savo sąmoningumu,požiūriu ir gebėjimais.Dar ankstesnio laikotarpio Lietuvos šviesių žmonių tarpe,nerasit siauražiūrių ?Tai visaaprėpiančio suvokimo ,plataus intelektualinio mąstymo,atsakingi žmonės ,todėl ir žinojo ką atatinkamam laikotarpyje daryti kad Lietuva išliktų.Radau mintį,kuri ir manyje buvo subrandinta ,kad tiek S.Šilingas teik kiti to meto Lietuvos šviesūs žmonės dar nebuvo paliesti siaurėjančio profesinio mąstymo ir požiūrio kaip patogaus..Dabar galimai “priugdyta”,todėl viešojoje spaudoje randam žinias apie Lietuvą tarp greičiausiai nykstančių valstybių.

      • S:

        Apie lietuvių protėvius, baltų genčių žmones. Be vienybės žmonės išgyventi išvis negali. Prievartos taikymas visada buvo, tai žmogaus įgimta savybė. Visuomenės gyveno nubausdamos taisyklių laužytojus, naudodamos vienokią ar kitokią prievartą. Savą-svetimą žmogus irgi privalo skirti, čia įgimta mąstymo savybė. Sutelktos tautos ir jų visuomenės išlieka, kitos sunaikinamos. Taigi, Tautos vienybę reikia skatinti tam, kad pačiam pasisektų. Sakysi, tai neteisinga? Siūlyk teisingiau. Kodėl savanaudžiai turėtų išgyventi, o sutelkta bendruomenė – ne? Pagalvok.

  4. Pakirkšnutė:

    Stebėtinai gražus ir labai prasmingas straipsnis. Džiugu, kad Lietuva turi tokią Krivę.

  5. K.Donelaitis, “Metai”:
    – vaikai, – rėkdavo tėvs, girts ant demblio išsitiesęs. – Šiukštu jums naujus niekus pramanyti: gyvenkit taip kaip jūsų tėvai gyveno ir jus gyvent išmokino!

  6. Skalvis:

    Manau, jog visos bėdos ir nesusikalbėjimai kyla iš to, kad niekas nebetiki Lietuva. Nesistengiama išsivaduoti iš Geto. Niekas nebetiki, kad Lietuva kada nors atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Vieni bando pabėgti į erdvesnį, prabangesnį Jungą, kiti spaudžia vašką iš bet-ko čia ir dabar. Niekas netiki tuo ką sako, ką daro. Kaip kas moka, taip tas šoka. Sakau jums: Lietuvos dar nebuvo. Ją dar reikia sukurti. Iš branduolio. Iš kamieninės lestelės. Iš Ko ?!? Pamąstykit …

    • Perkūno Paukštis:

      Valstybė – nėra gėris. Kai žmonės tiek pagenda, kad laisvai gyventi nebesugeba, prasideda sumaištis, kuri pasibaigia valstybių atsiradimu. Lietuviai vieni paskutiniųjų sukūrė valstybę, kas reiškia, kad jie bene ilgiausiai išbuvo laisvi, neužtemusio proto ir dvasios. Bet negalėjo išlikti laisvų žmonių sala, apsupta turtų ištroškusių krikščionių.

      • Ne visai taip:
        valstybė atsiranda tada, kada reikia mechanizmo, kuris apgintų savos nuo amžių amžinųjų teritoriją.

        • Perkūno Paukštis:

          Randi paparastus atsakymus į sudėtingus klausimus.
          O ką pasakytum apie Skalvio požiūrį, kad Valstybės dar nebuvo, Valstybę dar reikia sukurti iš branduolio, kamieninės lastelės ?

          Nors, vėlekos vėl, neaišku, ką jis turėjo omenyje kalbėdamas apie branduolį, lasteles – kas tai yra ?
          —————–
          Nežinau, man ta Valstybė – tai puikiai funxio’nuojantis skruzdėlynas, kuriame – vien tik piramidinė hierarchija, vien milijardai savaime suprantamų taisyklių ir t. t. Kažkas tokio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: