Kauno tarpukario laikotarpio architektūra pakeliui į UNESCO (0)

Kauno tarpukario architektura_facebook.com

Kauno tarpukario architektura | facebook.com nuotr.

Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO paraiška baigta ir atiduota Kultūros ministerijai. Kauno vicemero Simono Kairio teigimu, tai – ilgo, bet labai įdomaus ir vertingo proceso pradžia.

Paraišką „1919-1939 Kaunas: slaptoji Europos modernizmo sostinė“ dar tobulins specialiai tam sudaryta darbo grupė. Vėliau ji bus siunčiama į UNESCO būstinę, kur atsidurs preliminariajame pasaulio paveldo sąraše.

„Dabar laukia daug diskusijų su kitomis institucijomis, ekspertais, galų gale – su pačiais kauniečiais bei paveldo objektų valdytojais. Lemiami sprendimai dabar Kultūros ministerijos ir UNESCO atstovybės Lietuvoje rankose“, – teigė Kauno vicemeras S. Kairys.

1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tai – Kauno tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.
„Paraišką rengė stipri komanda: profesionalūs Kauno architektai, menotyrininkai, architektūrologai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak S. Rimo, rengiant paraišką į Kauną stengtasi pažvelgti kitu kampu – akcentuojant patį laikinosios sostinės fenomeną, kuris atskleidžiamas per to laikmečio architektūrą. Kaunui papuolus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pagrindinis efektas pasijustų turizmo sektoriuje, be to, ir patys  kauniečiai pradėtų labiau vertinti tarpukario palikimą ir juo didžiuotis.

„Pastaraisiais metais visame pasaulyje auga susidomėjimas XX a. pradžios modernizmo stiliaus architektūra. Daugelio užsienio ekspertų nuomone, Kaunas šiuo aspektu daugeliui dar yra neatrastas ir paslaptingas. Tą paslapties motyvą, užkoduotą ir paraiškos pavadinime, mėginame pateikti kaip mūsų miesto privalumą“, – tvirtino S. Rimas.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Šiuo metu į paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos vietos: Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras bei Struvės geodezinio lanko punktai.

Pavasarį Europos komisija unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui suteikė Europos paveldo ženklą.

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *