R. Karbauskis. Kiek žmonių turi būti nužudyta, užmušta, suluošinta, kad suvoktume, jog priėjome „liepto galą“?   (3)

Ramūnas karbauskis | lvzs.lt nuotr.

Ramūnas karbauskis | lvzs.lt nuotr.

Vertinant Kražių žudynių dramą, tenka konstatuoti, jog alkoholinės psichozės paveiktų žmonių galime rasti bet kuriame kaime, miestelyje, mieste, didmiestyje, tad jei ne Kražiuose, tai bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje, bet kurią akimirką gali įvykti kažkas panašaus. Alkoholizmas tapo mūsų visuomenės tragedija ir padėtis vis blogėja. Mūsų senolių nužudymai vienkiemiuose, mirtimis besibaigiantys šeimyniniai konfliktai, smurtas prieš vaikus, neblaivūs žudikai keliuose, tą sąrašą galime tęsti ir tęsti. Alkoholikai yra vagys, kurie vagia laimę, sveikatą, nervus, ekonominę gerovę iš savo artimųjų, bendruomenės, visuomenės, valstybės…

Alkoholizmo gydymas turi tapti privalomu. Prieš kelias dienas tokį siūlymą išsakiau konferencijoje apie blaivybę keliuose, kurią Vilniuje surengė Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Sekančią dieną privalomo alkoholizmo gydymo būtinumą parėmė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Privalomas gydymas turi būti skiriamas teismo sprendimu, savivaldybių socialinės rūpybos padalinių, policijos, arba šeimos narių prašymu. Teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui grėstų reali laisvės atėmimo bausmė ir socialinių pašalpų praradimas. Naujausi medicinos pasiekimai leidžia labai efektyviai kontroliuoti ar gydomi asmenys laikosi blaivaus gyvenimo būdo.

Privalomas alkoholikų gydymas turi būti vykdomas iš lėšų, kurios surenkamos iš alkoholio akcizo, nes tai yra tiesiogiai susiję. Kultūros rėmimą iš alkoholio akcizo vertinu kaip visišką nesąmonę. Negali kultūros finansavimas priklausyti nuo išgeriamo alkoholio kiekio. Tai tik demonstruoja, koks nesveikas yra valdžios suvokimas apie kultūros reikšmę valstybės gyvenime.

Kiek dar žmonių turi būti nužudyti, užmušti, sužaloti, kad suvoktume, jog alkoholis yra daugelio tų nelaimių priežastis. Susitelkime įstatymų projektų parengimui, kurie leistų alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse. Gal užtenka alkoholį reklamuoti lentynose, šalia kurių vaikšto mūsų vaikai ir anūkai?

alkoholio-iperkamumo-indeksas Alkoholio-suvartojimo-lentele[1]Dar vienu būtinu žingsniu turi tapti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Moksliniai tyrimai įrodė, jog alkoholio reklama veikia žmones iki 25 metų, o ypatingai vaikus. Šių mokslinių tyrimų išvadas kiekvienam norinčiam gali pateikti profesorius Aurelijus Veryga. Taigi, ar kam nors šioje valstybėje norisi, kad mūsų vaikus skatintų vartoti alkoholį ? Manau, jog alkoholio gamintojams turi būti uždrausta remti bet kokius sporto ir kultūros renginius, kaip tai daryti draudžiama tabako gamintojams. Niekaip nesuprantu, kodėl alkoholio pramonės įmonės vadinamos renginių mecenatais, kai už renginiams skiriamus pinigus nusiperka teisę be konkurencijos prekiauti alkoholiu. Jei alkoholio pramonės atstovams rūpi kultūra ir sportas, jie gali paramą teikti per įkurtus paramos fondus, kurių pavadinimuose neturi būti nuorodos į tas įmones, ar jų gaminius. Kaip suprantu, tokiu atveju jų meilė sportui ir kultūrai išgaruotų kaip ryto rasa.

Nesiekiu to, kad visi taptų abstinentais, nes suprantu, jog kiekvienas žmogus turi turėti pasirinkimo teisę, bet tas pasirinkimas negali virsti visuomenės problema. Jei nesiimsime būtinų priemonių, tokių tragiškų įvykių kaip Kražiuose sulauksime vis dažniau. Baigia užaugti vaikų karta, kurie nėra matę savo tėvų blaivių. Nebėra laiko abejonėms, jei reikiami spendimai nebus nepadaryti dabar, tai po artėjančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų turi atsirasti tokia valdžia, kuri turės politinės valios siekti, kad Lietuva pasitrauktų iš pirmosios vietos Europos Sąjungoje ir trečiosios pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Privalomo alkoholikų gydymo, alkoholio prekybos draudimo degalinėse, visiško alkoholio reklamos draudimo reikia mūsų valstybei, tautai, bendruomenėms, šeimoms, mums visiems…

Autorius yra blaivybės propaguotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Mintis:

    Gal po truputi ,po truputį sugrįž Lietuviai iš prasigėrimo ir prasirūkymo į savo natūralią savivertės,orumo,išminties būseną.

  2. Albinas Vaškevičius:

    Girtavimo priežasčių be svaiginančiųjų gėrimų reklamos yra ir daugiau. Pateiksiu du mano pastebėjimus:
    1. Kai atsirado kooperatyvai man žinomas žmogus įkūrė kooperatyvą ir nustojo girtuokliauti, nors iki tol gerdavo praktiškai kasdien.
    2. 1990-03-11 paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pirmus mėnesius pastebėjau kad chroniukai pradėjo švariai rengtis – tapo normaliais žmonėmis. Kiek ilgai tai buvo nestebėjau ir apie tolesnį jų gyvenimą nežinau.

    Kai valstybė leido steigtis kooperatyvams – žmogus nustojo gerti. Kai valstybė tapo nepriklausoma net ir chroniukams atsirado viltis gyventi kitaip. Pirmą žingsnį pasikeitimo linkme turi daryti valstybė.

    Tarpukario Lietuvos valstybė (ne Leninas ir ne Stalinas) išdalino žemę mažažemiams ir bežemiams, o be to pasirūpino kad žemės ūkio produkcija būtų parduodama užsienio valstybėms.

  3. ugn:

    bet ar tikrai draudimas yra pati ta priemonė, kuri gelbės tautą ir kultūrą. buvau ką tik Čekijoje, ten alus duona kasdieninė, jokių draudimų nėra. Gruzijoje savo gamybos degtinę gali pardavinėti bet kuri bobutė bet kurioje vietoje kur užsimaniusi, jokių draudimų nėra. Bet šiose tautose nėra tų baisių tragiškų problemų, kurias gerb. Karbaiskis aprašo Lietuvoje. Tai gal bėdų šaknys visgi kitur, o alkoholis tik ledkalnio viršūnėlė?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: