Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

valdovurumai.lt nuotr.

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Kaip pasižymėjo karyboje? Koks buvo Radvilų požiūris į tikėjimą? Kokie šios didikų giminės nuopelnai kultūrai ir menui? Ką Radvilos fundavo ir mecenavo? Kokias kolekcijas kaupė? Kokį paveldą paliko ir kur jis pasklidęs? Kaip Radvilos buvo vaizduojami? Kaip pasireiškė šios giminės solidarumas? Kokį vaidmenį Radvilos apskritai atliko mūsų valstybėje? Kodėl sakoma, kad senosios Lietuvos valstybės istorija – tai Radvilų giminės istorija? Kaip Radvilos jungia buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Abiejų Tautų Respublikos tautas? Kaip ši giminė funkcionuoja istorinėje atmintyje?

Į šiuos ir daugelį kitų klausimų bus atsakyta jau rytoj, 2015 m. lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidėsiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.

„Surengti tokią konferenciją įpareigojo šiais metais minimos ypatingos datos ir, žinoma, sutelkta mokslininkų, kultūrininkų, konferencijos globėjų ir rėmėjų iniciatyva. Ją skiriame vieno iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininkų – Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo – gimimo 500 metų ir mirties 450 metų sukaktims paminėti. Šia proga sieksime atskleisti visos kunigaikščių Radvilų giminės įvairiapusę veiklą, indėlį į valstybės, jos politikos ir diplomatijos, kultūros ir meno, ūkio ir karybos raidą, pristatyti žymiausius giminės atstovus, apibūdinti šios giminės kultūrinį ir meninį paveldą, taip pat ir Radvilų vietą mūsų istorinėje atmintyje“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Pasak jo, tris dienas truksiančios monumentalios tarptautinės mokslinės konferencijos chronologija apima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus (iki XVIII a. pab.), o joje skaitomi pranešimai sutelkti į teminius posėdžius.

Lapkričio 12 d., ketvirtadienį, pirmąją konferencijos dieną, daug dėmesio bus skiriama Radvilų giminei analizei, Mikalojaus Radvilos Juodojo politinei veiklai ir religijos bei tikėjimo klausimams.

Lapkričio 13 d., penktadienį, mokslininkai susitelks į Radvilų giminės vaidmenį valstybės bei karybos srityse ir apžvelgs išlikusią Radvilų ikonografiją.

Šią konferencijos dieną vainikuos ir į XVIII a. nukelsiantis koncertas „Svečiuose pas Motiejų Radvilą: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės muzikinė aplinka“, kurio metu styginių kvartetas „Art Vio“ atliks Motiejaus Radvilos (1749-1800), Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) ir Džovanio Batistos Viočio (Giovanni Battista Viotti, 1755-1824) kūrinių.

Lapkričio 14 d., šeštadienį, baigiamąją tarptautinės mokslinės konferencijos dieną, specialistai kalbės apie Radvilų kultūrinį gyvenimą ir giminės paveldo topografiją.

Į šią tarptautinę mokslinę konferenciją atvyksta ne tik Radvilų giminę ir jos palikimą tyrinėjantis mokslininkų elitas, tačiau ir tiesioginiai Radvilų giminės palikuonys – kunigaikščiai Motiejus, Mikalojus ir Dominykas Radvilos, tapę šios konferencijos globėjais.

Iš 5 šalių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės) atvykstantys ir 24 įvairioms mokslo bei kultūros institucijoms atstovaujantys mokslininkai pristatys net 42 teminius pranešimus. Tarpdisciplininės konferencijos dalyvius su naujomis įžvalgomis apie kunigaikščius Radvilas supažindins prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva), prof. habil. dr. Boguslavas Dyba (Bogusław Dybaś )(Lenkijos mokslų akademijos Mokslo atstovybė Vienoje, Austrija; Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija), prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), prof. habil. dr. Dainora Pociūtė (Vilniaus universitetas, Lietuva), prof. habil. dr. Andžejus Zakrževskis (Andrzej Zakrzewski) (Varšuvos universitetas, Lenkija), doc. dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilnius), dr. Violeta Pavlikovska-Butervik (Wioletta Pawlikowska-Butterwick) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas, Varšuva), prof. habil. dr. Tomašas Kempa (Tomasz Kempa) (Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija), Pavelas Tyška (Paweł Tyszka) (Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Lenkija), doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), habil. dr. Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva), dr. Tomas Čelkis (Vilniaus universitetas, Lietuva), Piotras Labedžas (Piotr Łabędź ) (Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija), dr. Ana Kalinovska (Anna Kalinowska) (Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas), prof. dr. Karina Frydricha (Karin Friedrich) (Aberdyno universitetas, Jungtinė Karalystė), dr. Pšemislavas Mirozovskis (Przemysław Mrozowski) (Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Lenkija), Ježi Petrus (Jerzy Petrus) (Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Lenkija), Kšištofas Kžyževskis (Krzysztof Czyżewski) (Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Lenkija), Eimantas Gudas (Valdovų rūmų muziejus, Vilnius, Lietuva), dr. Andrejus Macukas (Andrej Macuk) (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas, Minskas), dr. Olga Popko (Muziejus – Myro pilies ansamblis, Baltarusija), prof. habil. dr. Andžejus Račuba (Andrzej Rachuba) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas), Mikola Volkau (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas, Minskas), prof. habil. dr. Dariušas Čemperekas (Dariusz Chemperek) (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas, Lenkija), prof. habil. dr. Mariola Jarčykova (Mariola Jarczykowa) (Katovicų Silezijos universitetas, Lenkija), dr. dr. h. c. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Albinas Kuncevičius su kolegomis (Vilniaus universitetas, Lietuva), prof. habil. dr. Tadeušas Bernatovičius (Tadeusz Bernatowicz) (Lodzės universitetas, Lenkija), Monika Ochnio, (Varšuvos nacionalinis muziejus, Lenkija), dr. Pšemislavas Gavronas (Przemysław Gawron) (Kardinolo Stefano Višinskio universitetas, Lenkija), Janas Ježis Sova (Jan Jerzy Sowa) (Varšuvos universitetas, Lenkija), doc. dr. Anastasija Skepijan (Anastasia Skepyan) (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas, Minskas), dr. Rūta Čapaitė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), dr. Agnė Railaitė-Bardė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), Kęstutis Gudmantas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius), doc. dr. Deimantas Karvelis (Lietuvos edukologijos universitetas, Vilnius), dr. Gitana Zujienė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), Rimantas Žirgulis (Kėdainių krašto muziejus, Lietuva).

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“ organizuoja Valdovų rūmų muziejus su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriumi. Konferencijos organizavimo partneriai yra Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje.

Tarptautiniame forume pakviesti dalyvauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) tradicijos paveldėtojai ir propaguotojai – lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių mokslininkai, kiti tyrinėtojai, kurių mokslinių interesų akiratyje yra atsidūrę kunigaikščiai Radvilos, taip pat – plačioji kultūrinė visuomenė.

Oficialios konferencijos kalbos – lietuvių ir lenkų, iš kurių ir į kurias bus verčiama sinchroniškai. Po metų konferencijos medžiagą planuojama išleisti lietuvių ir lenkų kalbomis.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: