Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2015 11 08 18:52
7
0
SHARES
Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.
Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Spalio 7 dieną, praėjus lygiai 95 metams nuo Suvalkų sutarties sulaužymo, karo akademijos istoriko prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės paskelbė kuriančios Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Tokio parko idėja perimta iš JAV, kur populiaru ir skatinama lankytis reikšmingų istorinių mūšių vietose. Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė. Idėja dvigubai sveikintina, nes pats 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis šalyje yra menkai žinomas jaunajai kartai lyginant su kitais esminiais XX a. istorijos epizodais.

Kaip gali kiršinti sava pergalė?

Būtent mūšyje prie Širvintų ir Giedraičių 1920 m. lapkričio 17-21 dienomis silpnesnes pajėgas turėję Lietuvos savanoriai atrėmė ir sustabdė Vilnių okupavusią ir visą Lietuvą užimti siekusią Liucjeno Želigovskio rinktinę. Pastaroji buvo pavadinta lietuviškąja pėstininkų divizija, mat mėginta pavaizduoti, kad krašto atsiimti ateina vietiniai gyventojai, tikrieji šeimininkai. Ši pergalė aiškiai padėjo išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, kad ir be po Suvalkų sutarties sulaužymo okupuoto Vilniaus krašto. Atrodytų, Lietuvos piliečių istorinėje sąmonėje tai turėtų būti garbinga ir švęstina data.

Tačiau ne visada yra, kaip turėtų būti. Vieša, drąsia ir teisinga Valdemaro Tomaševskio kritika išgarsėjusi, lojalumo Lietuvai nebijanti deklaruoti lenkė Renata Underis socialiniuose tinkluose į šią istorinio parko iniciatyvą sureagavo netikėtai kritiškai. Panašią kritiką išdėstė ir kita Lietuvos lenkų tautybės žurnalistė Joana Šymanska-Godard. Jų teigimu, tokio parko kūrimas supriešins Lietuvos visuomenę, kurstys tautinę įtampą. Istoriškai jautrių momentų ir konfliktinio istorinio paveldo eskalavimas visada iškelia nemažai dilemų ir verčia rinktis prioritetus. Jei yra įtampų, gal tokių įtampų iš tiesų reikėtų vengti. Bet kokia kaina?

Viena vertus, tenka suabejoti pačia idėja nutylėti tai, kas istorijoje nepatogu. Įsivaizduokime analogiją su holokausto klausimu. Tiek Izraelis, tiek Lietuvos ir užsienio žydai visada drąsiai kėlė su lietuvių tautos vaidmeniu holokauste susijusius klausimus, reikalavo nusikaltimų pripažinimo, atsiprašymų, tragiškų  įvykių atminimo įamžinimo. Visa tai buvo daroma visiškai pagrįstai. Tautos turi teisę reikalauti tikrų įvykių įvertinimo ir atminimo, net ir pripažįstant, kad dalis apžvalgininkų lietuvių vaidmenį holokauste akivaizdžiai tirština ir išnaudoja propagandiniam karui prieš Lietuvą ir jos nepriklausomybės kovas. Siūlymai nekalbėti apie šalies pergales vien tam, kad neužgautume tautinių bendrijų ar kaimynų yra nelogiški – politikos prigimtis yra savaime konfliktiška ir visos pergalės, kuriomis galima didžiuotis, vienaip ar kitaip yra pergalės prieš kaimynus ar jų kultūros paveldėtojus.

Kita vertus, šioje Lietuvos lenkų dilemoje dėl Želigovskio žygio atminimo išryškėja pati termino „integracija“ esmė. Integruotas į valstybę yra visų pirma toks pilietis, kuris palaiko ir tapatinasi su tos šalies valstybingumo projektu. Mūsų atveju – su Lietuvos valstybe ir jos pastangomis išlikti tiek dabar, tiek praeityje. Tai politinė-pilietinė, o ne kultūrinė integracijos dimensija. Tokios paramos valstybingumui privalo reikalauti net liberaliausios multikultūrinės visuomenės.

Kyla klausimas, kaip gali būti, jog toks parkas kažką kiršina Lietuvoje. Užsigauti dėl šių pergalių įamžinimo gali tik žmonės, kurie nepaisant Lietuvos pilietybės, politiškai tapatinasi su Lenkijos valstybe ir šių įvykių atmintyje save pozicionuoja Želigovskio pusėje. Lietuvai lojalūs Lietuvos lenkai šiuo atveju lengvai atpažįstami pagal tai, jog dvišalio konflikto atveju tapatinasi su Lietuva. Jie – jeigu apskritai tuo domisi – turėtų didžiuotis Lietuvos pergale ir sąžiningai pasmerkti negarbingą Želigovskio vadovaujamų pajėgų išpuolį, sulaužant nuo pasirašymo momento įsigaliojusią Suvalkų sutartį. Turiu garbės pažinoti ne vieną tokį lojalų lenkų tautybės pilietį. Kodėl ir iš kur galėtų rasti prielaidos visuomenės skaldymui, jei Lietuvos lenkai save politiškai ir istoriškai sietų su Lietuva, o ne su Lenkija? Želigovskio šmėkla užduoda nemažai klausimų apie šiandieninę visuomenės būklę.

Želigovskio įamžinimas

Tačiau uždavę klausimą apie tai, su kuria valstybe istoriškai ir politiškai tapatinasi Lietuvos lenkakalbiai piliečiai, dar įdomesnį atsakymą galime rasti Šalčininkų rajone. Savaime įdomu tai, kad Šalčininkų centre, pagrindinėje miesto gatvėje stovi už Rusijos lėšas sutvarkytas paminklas raudonarmiečiams kareiviams, žuvusiems II pasauliniame kare. Tačiau mūsų aptariamai dilemai tarp Lietuvos-Lenkijos politinio tapatumo, įdomesnė yra istorinė atmintis lietuviškiausioje rajono dalyje, Dieveniškėse.

Šalčininkų savivaldybės oficialioje interneto svetainėje, rašoma: „Tarpukario metais Dieveniškėse prie vietinės mokyklos stovėjo paminklas, skirtas Vilniaus krašto su Lenkija susivienijimui. Šią dieną paminklas atrodo vargingai, tačiau jau artimiausiu laiku Šalčininkų rajono savivaldybės bei draugijos „Odra – Niemen“ pastangomis jis bus atnaujintas, ant pjedestalo pritvirtinta Dieveniškių bei jų  apylinkių gyventojų, nukentėjusiųjų karo metu, atminimo lentelė.“

Taigi seniūnija su Šalčininkų savivaldybės ir Lenkijos organizacijos parama planuoja restauruoti Želigovskio okupaciniam žygiui pagerbti Dieveniškėse dar nuo prieškario stovintį paminklą. Restauracija iki pradinės paminklo būklės, ko gero, reikštų, kad be kitų darbų reikia ir atgal užkelti paminklą puošusį Lenkijos herbo erelį bei pakabinti dvi anksčiau kabėjusias Lenkijos vėliavas. Pačią okupaciją savivaldybė vadina „Vilniaus krašto su Lenkija susivienijimu“. Galima suprasti, kad lygiai kaip ir 1940 metais SSRS aneksijos pasiprašęs Liaudies Seimas, taip ir 1922 m. „Vidurio Lietuvos“ Seimas, kurio rinkimai įvyko tuo pačiu principu, Šalčininkų savivaldybėje laikomas teisėta institucija, o jos prašymas į Lenkijos sudėtį – demokratinės valios išraiška.

Oficialiai šis paminklas skirtas ne tiek Želigovskio, kiek visų jo žygio dalyvių atminimui įamžinti. Ir vėl susiduriame su ta pačia dilema – su Lietuvos ar su Lenkijos pergalėmis ir didvyriais tapatinasi krašto gyventojai, ar tiksliau, jiems viešąsias istorinės atminties formas konstruojanti vietos savivalda?

Atsiimti Vilnių

Liucjeno Želigovskio šmėkla klaidžioja ir anapus Lenkijos sienos. Prieš Lenkijos Seimo rinkimus juose 9 proc. balsų gavusios ir taip trečią vietą rinkimuose užėmusio populistinio sąrašo Kukiz`15 kandidatas Aleksandras Kosas viešai pasiūlė jėga atsiimti Vilnių ir taip apginti lenkų teises. Pasiūlymo įrašas paskelbtas simbolinę Želigovskio įžengimo į Vilnių dieną. Aliuzija į istorinį tęstinumą aiški.

Sąrašui rinkimuose sekėsi, žinoma, ne todėl, kad jame esantis kandidatas agitavo ginklu apginti tariamai pažeidžiamas Vilnijos lenkų teises. Tačiau sekėsi nepaisant to. A. Koso siūlymas nuskambėjo Lietuvos žiniasklaidoje, todėl turėjo nuskambėti ir pačioje Lenkijoje. Už jį priėmusį sąrašą balsavo daugiausiai esama padėtimi nepatenkinti jauni rinkėjai. Negalima drąsiai teigti, kad Lenkijoje yra šimtai tūkstančių revanšistinių lozungų neatbaidomo jaunimo. Bet viena išvada akivaizdi: Lietuvoje bet kokie pasisakymai apie sienų peržiūrėjimą yra absoliutus politinis užribis, kurio sau niekada neleidžia net nuolatos viešumoje grėsme vaizduojami tautininkai.

Lenkijoje mintys apie Lenkijos kareivio koją, kuri žengs Lvovo ir Vilniaus gatvėmis, nėra visiška retenybė. Imperializmo likučiai gyvi ir labai keistai rezonuoja su racionaliais veiksniais nepaaiškinamu išskirtiniu Lenkijos rūpesčiu būtent Lietuvos lenkų padėtimi. Nors to, ko lenkai reikalauja Lietuvoje, nėra nei Latvijoje (2 proc. lenkų), nei Baltarusijoje (295 000 lenkų, daugiau nei Lietuvoje), nei kitose lenkų gyvenamose šalyse, nė viena kita valstybė Lenkijos spaudimo, priekaištų ir net politinio šantažo, grasinant dvišaliams projektams ar NATO sutarties nevykdymu, nesusilaukia. Už ką šis išskirtinis dėmesys – atviras klausimas. Tačiau tai, kad tiek buvęs šalies Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis, tiek ir pripažinta šalies spauda („Rzeczpospolita“) iki šiol neigia Vilniaus okupaciją, pasitikėjimo ir šilumos dvišaliams santykiams tikrai neprideda. Kaip neišsklaido ir įtarimų, dėl išskirtinio Vilniaus ir jo apylinkių lenkakalbiams gyventojams rodomo dėmesio.

Po rinkimų

Po Lenkijoje įvykusių ir konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ partijos triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje prasidėjo eilinės spėlionės, ar ir kokia kryptimi gali keistis dvišaliai santykiai. Faktas, jog Lenkijoje Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą į savo rankas paėmusi partija rinkimų naktį draugiškai priėmė į savo būstinę Valdemarą Tomaševskį, žinoma, nieko gero nežada. Kaip nežada ir dalis partijos lyderių pasisakymų, verčiančių Lietuvos politologus teigti, kad santykiai gali gėrėti tik išpildžius Lenkijos užgaidas dėl asmenvardžių ir vietovardžių nevalstybine kalba.

Tačiau geriausiai dvišalių santykių formulės moko istorija. Su ta pačia „Teise ir teisingumu“ Lietuva sugebėjo konstruktyviai dirbti lenkų tautinės bendrijos klausimą patraukdama į šalį nuo dvišalės darbotvarkės. Bėda ta, jog Lenkija pati to niekada nepadarys – neleidžia pažadai, imperialistinė prigimtis ir visuomenės nuotaikos. Tą padaryti reikia valingo pačių Lietuvos politikų veikimo, drąsiai ir principingai atskiriant abipusiai naudingus ir niekam nenaudingus klausimus. Regioninę lyderystę ir NATO svarbą akcentuojantys Lenkijos konservatoriai patyliukais net padėkotų už kuo subtilesnį koją kišančių klausimų patraukimą iš kelio link didesnių ir svarbesnių regioninių tikslų įgyvendinimo.

Prie ko čia Želigovskio šmėkla? Lietuvos uždavinys namie yra ją taip pat patraukti iš kelio. Šalies piliečių integracijai (politiniam tapatinimuisi su Lietuvos valstybingumo projektu) lygiai kaip ir dvišalės darbotvarkės „apvalymui“ reikia valios ir ne visada malonių sprendimų. Šios valios reikės surasti, o Lietuvos politikams jos visada trūksta. Lietuvos lenkams pergalė prie Širvintų ir Giedraičių anksčiau ar vėliau turės tapti ir jų pergale, jų pasididžiavimu, atspindinčiu jų politinį ir istorinį pasirinkimą. Tik Lietuvos valstybingumo projektą palaikantys ir paminklų Želigovskiui statyti negalvojantys piliečiai galės jaustis tikra ir pilnaverte Lietuvos dalimi. Karinis istorinis parkas Širvintose nėra priemonė tam pasiekti, tačiau esamas apgailėtinas piliečių integracijos lygis negali būti ir priežastis stabdyti tokius Lietuvai ir ypač jos piliečių ugdymui naudingus projektus. Nei dvišalių santykių, nei istorijos politikos Želigovskio šmėkla neturėtų temdyti.

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų…
  2. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  3. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  4. Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
  5. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  6. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  7. A. Zolubas. Jis susijęs su kailinių vagyste…
  8. A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą
  9. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  10. A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  11. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  12. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  13. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  14. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė
  15. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)
  16. L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija
  17. A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  18. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  19. R. Ozolas. Išpuoliai prieš Lietuvą
  20. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  21. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  22. J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa…
  23. I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams
  24. L. V. Medelis. Kodėl neklausia žurnalistai?
  25. Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų
  26. Byra trikampis JAV-Izraelis-Amerikos žydija
  27. G. Kazėnas. LLRA išstojimas iš koalicijos – tiek vieni, tiek kiti bando „išsiplauti mundurus“
  28. P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime?
  29. Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti
  30. G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo?

Comments 7

  1. lietuvis says:
    5 m. ago

    eilės Valatkos pamazgos Delfyje… Jam Želigoivskis tik “užėmė” Vilnių, o Pilsudskis apskritai buvo tik lenkų nacionalistas ir gerasis dėdė… lauksiu L.Medelio žodžio.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    5 m. ago

    Rašant svetimžodžiais reikėtų nors į žodyną pasižiūrėti ką jie reiškia… Nesupratau Vytauto Sinicos išsireiškimų:

    ,,Integruotas į valstybę yra visų pirma toks pilietis, kuris palaiko ir tapatinasi su tos šalies valstybingumo projektu.”

    – Su kokiu dar čia ,,valstybingumo PROJEKTU” pilietis tapatinasi?

    Projektas žodžio reikšmė

    projèktas [lot. projectus — mestas į priekį]:
    1. iš anksto parengta dokumentacija, pagal kurią numatytą objektą galima pagaminti, pastatyti, patobulinti, suremontuoti;
    2. parengtinis, numatomasis, negalutinis kurio nors akto arba dokumento tekstas;
    3. planas, sumanymas.

    ,,Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė.”
    ,,Atrodytų, Lietuvos piliečių istorinėje sąmonėje tai turėtų būti garbinga ir švęstina data.”

    – Kas yra ,,istorinė sąmonė”?

    istòrija [gr. historia]:
    1. gamtos ar visuomenės reiškinio raida;
    2. mokslas apie visuomenės raidą;
    3. šnek. įvykis, atsitikimas; praeitis.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      5 m. ago

      ,,Tai politinė-pilietinė, o ne kultūrinė integracijos dimensija.”

      – Kažkoks be ryšio svetimžodžių kratinys…

      ,,Ir vėl susiduriame su ta pačia dilema – su Lietuvos ar su Lenkijos pergalėmis ir didvyriais tapatinasi krašto gyventojai, ar tiksliau, jiems viešąsias istorinės atminties formas konstruojanti vietos savivalda?”

      – atminties FORMAS KONSTRUOJANTI..???

      Atsakyti
      • Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
        5 m. ago

        Ponas ”Kembly”. Girdėjot tokį posakį, ”iš didelio rašto, išeina iš krašto”. Ar kartais jums tai nenutiko?
        Ot, jei jūs pasiūlytumėte steigti fondą straipsnyje minimai INICIATYVAI ir kitiems lenkų okupacijos, genocido ženklams paviešinti, sakyčiau, bajavas esate. O dabar, kiek pastebėjau, korekcija užsiimate. Gal į kokią redakciją eikit…
        Nepykit, nieko asmeniško, bet iniciatyvai reikštis yra dar kur.

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    5 m. ago

    Puikus A. Sinicos straipsnis. Jis ragina Lenkijos imperialistinės kultūros paveiktus lietuvius atgauti savo etninę sąmonę ir nesileisti į iš šalies brukamas šovinistines “na Kovno” arba “na Vilno” idėjas. Žinome, kuo pasibaigė totorių – mongolų, Romos ar Napoleono, du praeito amžiaus imperialistiniai karai – visišku tų valstybių pralaimėjimu bei ekonominiu žlugimu. Jeigu taip vadinami Lietuvos lenkai Lenkijai irgi tokio likimo nori, tai aš, kaip Lietuvos lietuvis ir geras kaimynas, Lenkijai to visai nelinkiu. Galima būti, įsivaizduoju, lojaliu Lenkijai, bet nedera būti jos būsimo žlugimo iniciatoriais.

    Atsakyti
  4. Tai va says:
    5 m. ago

    Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Kartais man atrodo, kad Lenkijos vaidmuo yra dėl to sureikšminamas, kad kažkas iš to galėtų užsidirbti. Arba tiesiog iš vergiško noro tarnauti lenkams. Lenkiškų pavardžių rašymas, lenkiški gatvių pavadinimai. Kas toliau? Lenkiškai kalbėti ir melstis lenkiškai? O ką Lietuva gavo iš Lenkijos? Lenkija yra korumpuota, religinga, atsilikusi valstybė. Lenkija neturi ir abejoju ar turės kada nors galingą kariuomenę, kokią turi Rusija, arba atominį ginklą. Norėdama Rusija galėtų sunaikinti Lenkiją per kelias savaites. Abejoju, ar Lenkijos politikai, o juolab šovinistiniai lenkai vertina Lietuvą kaip lygiavertį partnerį. . Lenkijos politikai visada turi pasislėpę kažkur savo šovinistinį peilį, kurį bet kada gali išsitraukti ir durti tau, kuomet tu to mažiausiai tikėsies.

    Atsakyti
  5. Vytis says:
    5 m. ago

    Tokie straipsniai, atskledžiantys Lietuvos istorijos ir liudijimų šaltinius, yra reikalingi jaunimui, nes istorijos vadovėliai nutyli faktus. Moksleiviams trūksta istorinių žinių. Gaila nėra tikrų istorikų, tik baudžiauninkų ainiai. „ Lietuva be praeities- Lietuva be ateities”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Arūnas Valinskas | lrt.lt nuotr.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. Valinsko pasisakymo apie V. Tomaševskį

2020 12 08
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaus Valdas Rakutis

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaus Valdas Rakutis

2020 12 05
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

2020 11 28
Vilniaus sporto rūmai | litvakshtetls.com, A. Mikulskienės nuotr.

A. Kulikauskas. Vilniaus sporto rūmai – Lietuvai brangi demokratijos pamoka (video)

2020 11 23
V. Kazlienė. Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu (nuotraukos)

V. Kazlienė. Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu (nuotraukos)

2020 11 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių

2021 01 25
Mindaugas Sinkevičius | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Balsas-tyruose apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170
  • SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.
  • R. Grigas. Kelių mano knygų „nuotykiai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2452; komentarų: 19
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1775; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
2
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai | urm.lt nuotr. 2020 metais minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos...

Skaityti toliau

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
37
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

Ne taip seniai šventėme Lietuvos tūkstantmetį bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet tenka prisiminti ir skaudesnius Lietuvos istorijos įvykius: birželyje...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Balsas-tyruose apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Atžygiuoja Stambulo konvencija apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
KTU mokslininkai sukūrė išmanaus būsto technologijas, gebančias nustatyti namų gyventojų įpročius

KTU mokslininkai sukūrė išmanaus būsto technologijas, gebančias nustatyti namų gyventojų įpročius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai