Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Dangaus šviesulių Stebykloje Molėtų r. Jonas Vaiškūnas pasakoja apie astronomijos ištakas, baltišką pasaulėžiūrą, istoriją ir šiandieną | lankytojų nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę.

„Siekiant kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės ir pažangos, šiandien ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į individualią patirtį, socialinę aplinką, kultūrą,užtikrinant lygias galimybes. Šiame procese svarbus ir pilietiškumo ugdymas, priklausymo Lietuvos valstybei jausmo stiprinimas. Kitaip sakant, mokomasi pažįstant ir gerbiant savo bei kitas kultūras, puoselėjant vertybes. Įvairių veiklų, pilietinių akcijų, projektų metu mokiniai ugdosi aktyvaus ir atsakingo dalyvavimo bendruomenės ir visuomenės gyvenime gebėjimus“, – teigia  dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Moksleivių atstovai pastebi, kad pilietinis švietimas mokyklose suteikia žinių apie valstybės valdymą, pagrindinius įstatymus, bet retai kada įskiepija meilę tėvynei. Džiugina tai, jog šiuo metu veikia vis daugiau pilietiškumą ir pilietinį aktyvumą skatinančių jaunimo organizacijų, todėl mokiniai turi galimybių savanoriškai prie jų prisijungti.

Lietuvos mokinių parlamento viceprezidentas Edvardas Montvilas yra įsitikinęs, kad tėvynė yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, tad moksleivija tikrai ne išimtis. „Mūsų kartoje yra ypač daug išdidžių patriotų, kurie džiaugiasi būdami lietuviais. Lietuvoje pilietiškumą tarp jaunimo skatina ne tik veikiančios jaunimo draugijos, organizacijos, įvairūs projektai, sambūriai, bet ir tie, kurie emigruoja į užsienį studijuoti. Sugrįžę į Lietuvą mūsų tautiečiai panaudoja svetur įgytas kompetencijas tam, kad Lietuva klestėtų ir sugebėtų į problemas pažiūrėti kitu kampu. Nors mūsų jaunoji karta ir nevaikšto aukštai iškėlę trispalvių vėliavų, nors garsiai nešaukia „aš esu lietuvis!“, tačiau tikrai nebijo iššūkių ir kliūčių, jas spręsdami vieningai ir drąsiai“, – tvirtina moksleivių atstovas E. Montvilas.

Ir turbūt daugelis sutiktų, kad patriotiškumą lengviausia patikrinti grėsmės Lietuvai akimirką, ne kartą patirtis parodė – tokiais atvejais lietuviai telkiasi bendram tikslui. Tačiau vertinant kasdienę aplinką – emigraciją, perteklinę akropolinę kultūrą, televizijos laidų formatus – padėtis visai kitokia.

„Dauguma pripažįsta, kad būtina skatinti pilietinį, tautinį ugdymą, mokyti jaunimą didžiuotis savo šalimi, kalba, istorija, apie tai kalbama mokyklų programose, atskirai netgi mokoma pilietiškumo, bet tik mažuma tai iš tiesų daro. Lietuvos muziejai yra viena svarbiausių grandžių pilietiškumo ugdymo procese. Lankymasis muziejuje – galimybė betarpiškai prisiliesti prie istorijos, galimybė pilietinį ir tautinį sąmoningumą integruoti į įvairių dalykų pamokas – kalbos, literatūros, istorijos, geografijos ir pan. Todėl labai svarbu, kad jauno žmogaus ugdyme dalyvautų muziejai ir kad mokyklos kuo greičiau ir efektyviau išmoktų bendradarbiauti su muziejais“, – sako Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos valdybos pirmininkė Renata Treigienė.

Šiemet parodoje „Mokykla“ dalyvaus 28 Lietuvos muziejai, keletas iš jų pristatys patriotiškumą skatinančius edukacinius užsiėmimus. Lankytojai bus susipažindinami su valstybės simboliais ir krašto istorija, įsimaišę į minią galės dalyvauti orientacinėse varžybose, tapti slaptais agentais, o tvarką prižiūrės rūstus žandaras. Vykstančios „Jaunojo piliečio pamokos“ supažindins su pagrindiniais Lietuvos valstybės simboliais – herbu, himnu ir tautine vėliava. Lankytojai galės atlikti ir praktines užduotis – dėlioti tautiškos giesmės dėlionę ir geriau įsiminti himno žodžius,  diskutuoti apie tai, ką jiems reiškia sąvokas „tėvynė“, „dorybė“, „nauda“ ir kt.

Parodoje bus diskutuojama ir apie privalomąją karo tarnybą, pareigą tėvynei, apie tai, kodėl verta tarnauti? Diskusiją inicijuos ir pranešimą šia tema skaitys Lietuvos kariuomenės atstovai. Bus pateikiama vaizdinė medžiaga apie tarnybą, jos privalumus, naudą, galimus tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje. „Norime sudominti jaunimą kario profesija. Raginame neišsigąsti kario uniformos ir priimti iššūkių ir nuotykių kupiną gyvenimą. Tarnyba kariuomenėje yra prieinama bet kuriam motyvuotam ir neturinčiam didelių sveikatos problemų jaunuoliui ir netgi vyresnio amžiaus piliečiui, nes tarnybos būdą galima pasirinkti pagal gyvenimo pobūdį ir siekius“, – sako Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko pavaduotoja G. Kazlauskienė.

Švietimo parodoje „Mokykla 2015“ taip pat daug dėmesio bus skiriama STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) ugdymui, mokytojo profesijos prestižui, Z kartai. Parodoje dalyvaus daugiau nei 100 įmonių ir švietimo įstaigų iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Estijos ir Prancūzijos.

Paroda vyks lapkričio 6-7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Parodą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir LITEXPO.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Pikc:

    “Pilietiškumas” buvo sėkmingai panaudotas kaip kylys patriotizmui išmušti – o juk tai toli gražu ne lygiareikšmės sąvokos. Vadinasi, norint ugdyti patriotizmą, reikia kalbėti apie jį, o ne apie “pilietiškumą”, kurio dirbtinis kišimas visur, tiesą sakant, jau spėjo gerokai įgristi. “Pilietiški” buvo ir Timūras su savo būriu sovietų sajūze, ir kiauras eurosajūzinis nuopuša gali būti “pilietiškas” – o Lietuvai reikia tautiškų ir patriotiškų žmonių.

    • “Raginame neišsigąsti…”
      alke 2015/10/28/visuomenine-taryba-prie-seimo-komisijos-isreiske-protesta-del-partizanu-zudiko-isteisinimo/
      paskelbus tai, ir dar šiandien Seime prabilus (bylojant) apie visišką d a b a r t i n i o Seimo sąstato
      neteisėtą veikimą, – PRIESAIKAS vykdyti Konstituciją sulaužius (ir Vyriausybės Vadovą įskaitant),
      – kokia gal būti eiga, kokia Valstybės, Tautos raida… vien

      tyla,
      baimė…

      akivaizdžiausiems dalykams, – netgi vakar Seime eilinį sykį “raketomis” uodus šaudyti sukvietinėjant
      Spaudos konferencijos klausėjų aplinkos nuščiuvime (apie rengėjus DAR net nekalbant);
      “raketas” savais kūnais Sausio 13-tą pasidirbinome, ir apsiginti “jomis”, savimi, sava valia gebėjom,
      – Pasauliui tą įrodėme. Amžina garbė tą naktį žuvusiems, tad visi, ir su vaikais, ir tėvais šįvakar Vėlių
      varteliams atsikėlus, galėsime g y v u o j u buvimu, tiesioginiu santykiu, santarve bendra ir visuotine Meile
      pagerbti.

      O vaikams ką pasakysime, parodydime… PARODOJE:
      kai
      nelegali apolitinė ir bendrai nepatriotinė (neveiksni “pilietiška” bendruomenė) Vyriausybei leidžia
      …neveikti, ir nekurti Valstybingumo pamatų (ši veikla, yra privaloma nenutrūkstamai KASDIEN –
      pamatą kuriant-palaikant, būsimosioms kartoms paliekant vis ir vis a t n a u j i n a m ą), – o dabar…
      juk neatkurtas ir Himnas
      (dėkui A.Kaušpėdo užsispyrimui dėl nudangintos “SAULĖS LIETUVOS” paskelbimo Liepos 6 d.),
      nelikę netgi 1991 m. a p g i n t o s i o s ir atgautosios savos LTV
      (vien abejotinai “apvalinskintai Siaurofobiškuoju skydinimu” atleiskit, bet nenuneigt.. “apoltit, užpatriot”
      keistenybinė kontorėlė, savimi eksPEDIškai užsigi(e)rianti, bet vargiai PEDAgogiškai prakilni ir paveiki).

      TOKS tad tas posovietinio paveldo pūvančio grūdo-sėklos poveikis-nuoveikis ant mūsų Tautos KŪNO

      kaip

      TYLOS SU BAIME, –
      parodyt sau kitam viskam išeitį,
      – pralaužti TYLĄ
      ir iš savęs, neatskiriamosios Tautos sandaros (patria) dalelytės išvaryt BAIMES,
      kad klestėt, suklestėt…
      būt kaip 1926 m. gruodžio 17 d. virsme (ant galiojančios Konstitucijos tuomet deja) p a t r i o t i n e
      t a u t i n e bendruomene.

      Drąsia, sveika, augančia, ir mylinčia.

      Patriotizmas, – ne mada, – o MEILĖ!

      Arba myli TU,
      arba TĖVYNĖ tave myli
      be jokio
      išskaičiavimo. MYLĖK ir TIKĖK!

  2. Juozas:

    Kaip ugdyti patriotiškumą? Reikia mokytis iš … Putin’o.
    O jei rimtai, reiktų prisimint sovietmetį. Paradoksas, bet tada jautėmės viršesni už tuos pačius rusus ir tuom vieningi.
    Net vagys skyrėsi nuo jų vagių.

  3. Bartas:

    O “patrijotai” ne amerikonų raketų paleidimo įrenginiai?

  4. Ženklas:

    Gal galėtų mane kas nors ,,paedukuoti“, kad suprasčiau žodį ,,edukalog (su įv galūnėmis)?

  5. Įdomumas:

    Pats klausimas prilygino patriotizmą mados rūšiai. O mados gi keičiasi. Ar ne tam ir sulyginama, kad paskui pakeisti reikiamomis madomis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: