Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.
Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.
Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., o Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymas būtų svarbus tik keturioms Lenkijos apskritims, tarp jų – Seinų apskričiai, kur kompaktiškai gyvena lietuvių tautinė mažuma.
Jeigu lietuvių kalba Seinų apskrityje taptų pagalbine, būtų duotas signalas daugumai, kad tą kalbą reikia gerbti.
Šiuo metu Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymas leidžia vartoti tautinės mažumos kalbą kaip pagalbinę tik valsčių lygmeniu. Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas tikina, kad pagalbinės lietuvių kalbos vartojimas šiame valsčiuje nieko nekainuoja.
Susiję straipsniai:
- Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo A. Duda (video)
- Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą netikėtai laimėjo A. Duda (video)
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- Lenkijos lietuviai skelbia pavojų
- Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus
- Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
- P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų
- A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
- K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
- I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje
- R. Vainauskienė. Lenkijos užsienio reikalų ministerija gaivina „kresų“ idėją
- Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų
- D.Grybauskaitė: Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms
- Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
- S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
- I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
- A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
- P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
- Lenkijos ekstremistai Punske išniekino lietuviškus užrašus ir lietuvišką paminklą (nuotraukos, video)
- Lenkai sulaužė susitarimą su Punsko lietuviais
- A. Makauskas. Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai (nuotraukos)
- P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
- ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
- Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas
- Seimo grupė „Už ištikimybę priesaikai“: politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų
- Į Kauno rajoną atkeliavo dvi Auksinės krivūlės
- Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje
Ką ir reikėjo įrodyti: Lenkijos valdžia yra laaaabai “tolerantiška” savo tautinėms mažumoms bei jų gimtajai kalbai. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…
Na, nesiseka mums su Lenkijos prezidentais. Vienas rokiškėnas, kitas aiškiai iš lietuvių, tik neprisipažįsta. Dūda.
Sako, kad patys šlykščiausi nacionalistai – tai nutautėję asmenys. Jie nekenčia tautos, iš kurios patys yra kilę, kaip velnias kryžiaus. Kažkokia nepaaiškinama nesąmonė…
Dėsnis. Mūsuose – ir politikoj. Išskyrus … Burokevičių. Rimtai. Deja.
patarė mums ką daryti – ignoruoti lenkų reikalavimus, taip pat ir švietime…
O kokiu pagrindu Lenkija apskritai gali ko nors iš Lietuvos reikalauti?
Lenkijos valstybės teritorijoje yra ir tautinių mažumų ir autochtonų žemių. Lietuvoje nei vienų, nei kitų žemių nėra, vien tik baltų etninių žemių likutis. Nebent Vva nori pasakyti, jog nori kompensacijos už tai, kad buvo atimtas išsvajotas grobis? Bet juk Stalinas už jį kompensavo – atimdamas iš jų vieną grobį (Vilnijos žemes), atlygino už „skriaudą”, duodamas kitą – ilgą ir plačią lietuviškų žemių juostą…
Taip, reikia ignoruoti Lietuvos pseudolenkų ir lenkomanų reikalavimus ir kuo greičiau įvesti 60 proc. dalykų mokymą mokyklose valstybine kalba. Juolab, kad lenkų ir rusų tautinių mažumų Lietuvoje nėra – tai pasilikę okupantai ir asimiliuoti silpnadvasiai. Lenkijoje yra lietuvių-dzūkų tautinė mažuma ir vokiečių, prūsų tautinės mažumos, nes ten jos gyvena nuo etninių laikų, nuo pagonybės.
Seniai žinomas psichologinis tipas: didžiausias priešas savo šaknims, savo kultūrai yra atsiskyręs nuo šeimos ir tautos, todėl tokie Pilsudskiai- Giniotai ar Dūdos neapkenčia dar užsilikusių etninių baltų. Apibendrintai galima pasakyti, kad silpnadvasiai tampa atplaišomis ir pasirenka didesnes kultūras ar tautas – tai tokie yra aukščiau minėtieji. Nebūkime silpnadvasiais, pažinkime giliai savo kultūrą, gražiąją kalbą. Lenkų kalba – tai maišyta baltų, germanų ir hunų iš Azijos mišrainė, plius dar labai negraži, neskambi.
Beje, naujasis lenkų prezidentas daug aršesnis ultrapatriotas, nei viešai pristatomas. Antai nelabai viešinamoje jo kalboje Lenkijos seime jis pareiškęs, kad kviečia visus Lenkijos respublikos piliečius būti psirengusius kovai, kad susigrąžintų buvusias lenkų žemes, “kur mūsų tautiečiai toliau persekiojami ir žeminami”. Kadangi dabartinė Ukraina pasmerkė SSRS veiksmus, tai “turi laisvanoriškai grąžinti Lenkijos žemes, priklausiusias jai iki 1939 metų”. Pirmiasia esą reikėsią susigrąžinti “Rytinius Kresus” — tai “sovietų okupuotos” dabartinės Ukrainos sritys Lvovo, Ternopolio, Ivano-Frankivsko, Volynės ir Rovno. Tai ne tik šio pilsudskininko žodžiai, juos lydi ir darbai. Antai jau 600 lenkų pareiškė norį atsiimti “savo” žemes iš Ukrainos, o eilės laukia dar 100 tūkstančių, kurie galį įrodyti paveldėję žemes ir namus “Rytiniuose Kresuose”. Ar reikia aiškinti, kad į rytus nuo Lenkijos yra ne vien Ukraina?
Tai kad maždaug antra tiek okupuotų Ukrainos žemių Stalinas Lenkijai PALIKO, t.y., Lenkijos ukrainiškąjį grobį pusiau pasidalijo – pusė jam, pusę jai paliko… Labai broliška ir sąžininga 🙂
Visa dešiniakrantė Lenkija iki 800 – ųjų metų buvo baltiška. XII amžiuje ją užkariavo Haličo-Voluinės kunigaikštystė, t.y. rytų slavai (ukrainiečių ir baltarusių protėviai).
Jeigu nevetuotų, reiškia realiai ir praktiškai pripažintų, katras KITŲ tautų žemes „priglaudė” rūpestingoji, visus tolerancijos ir demokratijos, pažiūrų modernumo mokanti Lenkija 🙂
Geras žemių šmotas atkristų… Vien vėlyvosios baltiškos teritorijos kokį 1/3 jų atrėžtų!
O kiek dar tų, kur gyveno ant baltiškų ir kt. Europos teritorijų po jų užėmę gudai, ukrainai, čekai ir kt.? Ir šias „priglobtas” teritorijas tektų pripažinti autochtoninėmis nelenkų žemėmis?
Ir grįžtų Lenkijos žemės į PRADINES ribas, kurias užėmė, kai atklydo į Europą, į kitų tautų gyvenama teritorijas. Maždaug šiandienės Lietuvos dydžio, ko gero, liktų Lenkija… Kažkur ten, toli pradinės jų žemės buvo – ten, kur šiandien jau baigę išnykti LEMKAI (ukrainų tarmė)
Linksevičius suskubo pareikšti savo autoritetingą nuomonę: “viskas čia gerai – taigi strateginiai partneriai, viską, negali smerkt” (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/l-linkevicius-nesureiksmina-lenkijos-veto.d?id=69414494). Nenustebsiu, jei neilgai trukus jau bus bekulniuojąs lenkuosna atsiprašyti, kad įžūlūs Lenkijos okupuotuotse kraštuose gyvenantys lietuviai apskritai tokį klausimą kėlė (o gal net pažadės tomaševskiniams lugandonščikams jų trokštamą autonomiją – šiaip, draugiškumo ženklan). 🙂
Šmaikščiai, teisingai rašai, Pikc … o toliau?
Nenustebsiu, kad Linkevičius, perskaitęs tavo atsiliepimą, ims ir padarys taip, kaip tu rašai.
‘Alke’ daug kas mėgsta aiškinti ESAMĄ padėtį, PRAEITIES klaidas ir kas mūsų laukia ATEITYJE.
Kur rasti norinčių stiprinti savo asmeninę vidinę jėgą, kad galėtų keisti tėkmę, kuri kol kas nepriklauso nuo mūsų.