Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą (12)

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.

V. Aleknaitė Abramikienė (trečia iš kairės) | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri.

Pagal dabar galiojantį „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą „valstybės nepripažintos religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus 25 metams nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje. V. Abramikienė siūlo šį terminą prailginti iki 75 metų.

Pasak įstatymo pataisą Seimui pateikusios konservatorės ji, esą, siekianti užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybės pripažinimo siekiančios religinės organizacijos turi turėti „atramą visuomenėje“, galiojimą.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė | penki.tv nuotr.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė | penki.tv nuotr.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte V. Abramikienė cituoja 2007 12 06 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo sprendimą (Nr. 10/95, 23/98) kuriame išaiškinamas Konstitucijos 43 str. 1 d. įtvirtintos būtinosios netradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų valstybinio pripažinimo sąlygos „turėti atramą visuomenėje“ turinys:

„Konstitucijos 43 str. 1 d. įtvirtinta sąlyga „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Minėta atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių. Sprendžiant, ar tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai suteiktinas valstybės pripažinimas, būtina įsitikinti, kad ta bažnyčia, religinė organizacija tikrai turi atramą visuomenėje.“

RBB įstatymas nustato, kad valstybės nepripažintos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos yra palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Ar suteikti valstybės pripažinimą sprendžia Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Primename, kad 1995 m.priimant Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Lietuvos Seimas jame defacto įtvirtino, kad Lietuvoje yra 9 tradicinės religinės bendrijos, kurioms valstybė suteikia ypatingą globą: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kitos religinės bendrijos teisiškai įregistruotos kaip juridiniai asmenys buvo perskirtos į valstybės pripažintas ir į valstybės nepripažintas religines bendrijas. Tos religinės bendrijos, kurioms suteikiamas statusas valstybės pripažintų,  gauna iš valstybės daugiau teisių nei tos, kurios yra taip pat įregistruotos kaip juridiniai asmenys, tačiau negauna privilegijos vadintis valstybės pripažinta religine bendrija.

Nuo to laiko valstybė pripažino dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Šiuo metu pripažinimo siekia Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai) ir Naujoji apaštalų bažnyčia.

Valstybės pripažinimo tap pat ketina siekti nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva. Būtent 2017 metais sueis 25-eri metai kurių pagal galiojantį RBB įstatymą reikia sulaukti norint pateikti oficialią paraišką dėl valstybės pripažinimo suteikimo. Ar tik ne ši sukaktis verčia iki šiol npajėgiančius atsikratyti kovų su pagonybe misijos uolius Romos katalikus griebtis minėtų įstatymų pataisų?

Prailginti valstybės nepripažįstamų religinių bendrijų nepripažinimo terminą bandyta ir anksčiau. Seimo stalčiuose jau seniai dūla projektas kuriuo katalikų lobiai šį nepripažinimo terminą jau siūlė pratęsti iki 50 metų. Tačiau Romos katalikė, Katalikų tėvų asociacijos valdybos ir Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo (ICLN) narė Vilija Abramikienė nenusismulkino ir, kad būtų ramiau, pateikė paraišką Seimui, kad šis religinio monopolio tabu būtų pratęstas iki 75-erių. Kas žino, gal kokius 25 metus užmetė nusiderėjimui?

Inija Pasaulio etniniu religijukongrese2015

Senojo baltų tikėjimo Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio etninių religijų kongrese 2015 m. Solt Leik Sityje | Romuvos nuotr.

Šiuo metu, po Solt Leik Sityje vykusio Pasaulio religijų parlamento, JAV viešinti Lietuvos Senojo baltų tikėjimo dvasinė vadovė Krivė Inija Trinkūnienė, paklausta ką mano apie tokius pagrindinės Lietuvos religinės konfesijos atstovų siūlymus Seimui, sakė:

„Tokį siekį vertinčiau kaip itin diskriminacinį ir nedraugišką. Siekimas apriboti valstybės pripažinimą bendruomenėms, kurios dėl sovietinės priespaudos religijų atžvilgiu negalėjo veikti yra toks pat nedemokratiškas kaip ir sovietinė santvarka, kurios jungą mes, regis, jau nusimetėme. Senovės baltų religinė bendrija yra pripažįstama tarptautiniame religiniame kontekste, siekia tarpreliginio dialogo ir tuo pačiu yra stipriai palaikoma visuomenės. Senasis baltų tikėjimas – neatsiejama Lietuvos istorinės tapatybės ir dabartinės tapatybės dalis. Ir mūsų visų, ir Lietuvos parlamento uždavinys – atstatyti istorinį teisingumą, pripažįstant Senovės baltų religinės bendrijos tęstinumą, suteikiant jai valstybės pripažintos religijos statusą“.

Pasak I. Trinkūnienės pagrindinis Lietuvos konstitucijoje ir RBB įstatyme įtvirtintas religinės bendrijos valstybinio pripažinimo kriterijus yra bendrijos gebėjimas įgyti atramą visuomenėje ir tai negali būti ribojama plečiant įstatymo nustatytą draudimo siekti pripažinimo laikotarpį.

„Religinė bendrija arba turi atramą visuomenėje arba jos neturi. Nesąžininga, nedora ir ne katalikiška yra kurti dirbtines kliūtis religinėms organizacijoms jau dabar turinčioms plačią atramą visuomenėje ir teisėtai siekiančioms oficialaus valstybės pripažinimo“, – sakė Romuvos Krivė.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *