J. Dapšauskas. Alkoholis, degalinės, avarijos: svarbiausia praskiesti svaigalus? (video)

Praeitą trečiadienį teko dalyvauti tikriausiai blaivininkų sueigoje: tiek silpnųjų, tiek stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, šios produkcijos prekybininkai, svarstant alkoholio prekybos draudimą degalinėse nuo kitų metų pradžios reglamentuojantį įstatymą, pradėdami savo pasisakymus vis kartojo, kad jie yra už alkoholio vartojimo mažinimą, blaivybę ir panašiai. Tiesiog gali suprasti, kad jie yra geriausi alkoholio kontrolės specialistai – žino kokios priemonės tikrai veiks ir jas galima priimti ir kokios priemonės nepriimtinos, nes neveiks.

Tik kažkaip logiška, kad gamintojų atstovai juk negali norėti, kad priimtų tokias kontrolės priemones, kurios tikrai mažintų jų gamybos vartojimą.

Seimo pavasario sesijoje prasidėjęs mūšis dėl įstatymo, draudžiančio alkoholio prekybą nuo 2016 metų pradžios degalinėse, įgauna desperatišką vaizdą, nes sausio 1 d. nenumaldomai artėja, o reikalas krypsta nenaudinga alkoholio pramonei ir prekybininkams linkme. Net LR Vyriausybė savo išvadoje pritarė, kad prieš kelis metus priimtas įstatymas turi įsigalioti toks, koks yra, be jokių pakeitimų, įsigaliojimo nukėlimų.

Į komitetą sugužėjo visas legionas visokiausių „asociacijų“, alkoholio gamybos ir prekybos „aljansų“ aludarių „gildijų“, kurie visi labai siekia, kad „tikrai“ mažėtų alkoholio vartojimas, bet jokiu būtu netinka šios priemonės, kurioms pritaria ir kurias siūlo pasauliniai šios srities ekspertai.

Atsirado naujų seimo narių, kurie tampomi už virvučių alkoholiu girdymo pramonės, ėmėsi registruoti naujas įstatymo pataisas, kad kažkaip sumaišius kortas ir galiausiai išvengus to tikro alkoholio vartojimo sumažėjimo. Socialdemokratas Eduardas Šablinskas kaip kompromisą pasiūlė leisti prekiauti alkoholiu degalinėse tik iki 15 proc. koncentracijos. „Darbietis“ Raimundas Markauskas pateikė dar kitą gražiai skambanti absurdą, kad savivaldybės galėtų neišduoti licencijų prekybai alkoholiu, bet svarbiausia neribokime visos šalies mastu. Šiandien tokią teisę ir taip savivaldybės turi. Pasirodo seimo nariai lobistų pavyzdžiu gali šnekėti nesąmones, siūlyti jau galiojančius įstatymus, šiuo atveju vien tam, kad būtų sumaišytos kortos ir iš gero įstatymo padaryta prarūgusi mišrainė. Bet rezultatas aiškus, kad nesumažėtų svaigalų vartojimas ir akivaizdu: žuvusių, suluošintų keliuose ir besisvaiginančių skaičius visuomenėje.

Plenariniame posėdyje seimo nariai turės aiškiai parodyti ar jie yra už tai, kad ir toliau degalinė – alkoholis – avarijos liktų tampriai susijusios – tad to viešumo vengia. Todėl yra esminis siekis į Seimą atnešti jau tokį atskiestą įstatymo variantą, kad seimo nariui nebūtų esminio skirtumo už ar prieš jis balsuos, niekas negalėtų pasakyti, kad tu balsavai už tai, kad alkoholis lietusi laisvai, kad tu balsuoji už tas neblaivių vairuotojų sukeltas pasekmes.

Posėdžiui pirmininkavusi komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė akivaizdžiai parodė, kad pritaria alkoholio palikimui degalinėse, nes labai atsižvelgė į tas naujas pataisas ir siūlymus, kurie sušvelnintų arba nukeltų pašalinimą alkoholio iš degalinių. Po posėdžio D. Mikutienė paskambino šio straipsnio autoriui ir dievagojosi, kad neva yra apšmeižta socialiniame tinklapyje, kad ji nėra už alkoholio palikimą degalinėse, bet, pasirodo, su sąlyga, kad jo neliktų niekur, bet jei, suprantama, jo pašalinti iš visų parduotuvių nuo sausio pradžios neišeina (pavyzdžiui, liktų tik specializuotose parduotuvėse), pasirodo nereikia šalinti ir iš degalinių. Bet tikriausiai nebūsiu įvardintas kaip šmeižikas, kad pasakysiu visiems patikrinti prieinamą faktą (surandamą interneto paieškoje), kad D. Mikutienė ir siūlė įstatymo pataisas, kad alkoholis degalinėse patogiai apsigyventų, kad būtų galima prekiauti tiek silpnais, tiek stipriais alkoholiniais gėrimais –  dar  2001 metų rugsėjo pradžioje pasiūlė ir įregistravo įstatymo projektą būtent Dangutė Mikutienė, Kęstutis Kuzmickas, Gintautas Šivickas. Tad suprantama, kodėl dabar taip nenoriai Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė imasi alkoholio pašalinimo iš degalinių.

Šiaip jau vaizduojantis dideliu alkoholio kontrolės šalininku komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas dar labiau įnešė sumaišties į alkoholio pašalinimo iš degalinių procesą, pradėjęs siūlyti įvairias alternatyvas, kompromisus. Dar nebuvo įregistruotas Seime įstatymo projektas dėl įsigaliojimo nukėlimo, jau žiniasklaidoje pasirodė cituojama A. Matulo nuomonė, kad gal tikrai reikėtų atšaukti jo įsigaliojimą, švelninti ar nukelti, vietoj jo ateityje reikėtų specializuotų parduotuvių ir panašiai. Dar vieną kompromisą sugalvojo – trumpinti ryte alkoholio pardavimo laiką visose parduotuvėse, bet degalinėse visiškai neuždrausti.

Ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos išsakė aiškią nuomonę, kad žymiai svarbiau išlaikyti jau priimta gerą įstatymą, vietoj siūlymo, kad galimai Seimas kažką  priims neaišku kada.  O greičiausiai nepriims, o jei ir priims su įsigaliojimu po kelių metų, jam prisiartinus, jį vėl atšauks.  A. Matulo pataisos, kompromisai pats kenksmingiausias dalykas, kuris kartojamas jau ne kartą. Taip buvo su alkoholio reklamos draudimo atšaukimu, kur jis laikėsi bailaus zuikio pozicijos.

Elementari liaudies išmintis: geriau žvirblis rankoje, nei briedis lankoje. Šis įstatymas priimtas prieš kelis metus, bereikia ramiai sulaukti jo įsigaliojimo dar 2 mėnesius. O visos kitos papildomos priemonės – dar labiau trumpinti prekybos laiką, specializuotų parduotuvių atsiradimas su apsauga nuo nepilnamečių ir panašiai, labai gerai ir būtina, bet jokiu būdu negalimas jau priimtų gerų įstatymų sąskaita.

Aiškiausiai pasiūlymus formulavo komitete Juras Požėla, kuris, beje, ir buvo registravęs šią įstatymo pataisą (suprantama, lobistų paskatintas), kad draudimas pardavinėti alkoholį degalinėse būtų nukeltas, bet, supratęs savo  klaidą, parašą atsiėmė ir įsipareigojo viešai, kad dės visas pastangas, jog draudimas įsigaliotų be jokių pakeitimų ir nukėlimų. Posėdyje jis ir laikėsi šios pozicijos be jokio blaškymosi.

Patys Sveikatos reikalų komiteto nariai liko nesupratę, kokioje stadijoje dabar atsidūrė šis klausimas. Vieni teigė, kad dėl degalinių jau visiškai nuspręsta: įstatymas tiesiog turi įsigalioti be pakeitimų, taip balsuota komitete, kiti, kad dar bus bandoma ieškoti kompromisų sujungiant visus pasiūlymus į vieną. Gerai bent tiek, kad laikas eina ir artėja kol kas įsigaliojimo terminas tokio įstatymo, koks jis yra. Kitas Sveikatos reikalų komiteto posėdis vyks po 2 savaičių, tuomet vėl bus bus grįžta prie šio klausimo.

Suprantama, alkoholio pramonės ir prekybos lobistai per Vėlines neis uždegti žvakelių nuo alkoholio apsvaigusių asmenų pražudytoms gyvybėms prisiminti, o versis per galvą, kaip dar galima išgelbėti padėtį didesnio alkoholio vartojimo naudai.

Juk nuo to priklauso „bonusai“, atlyginimas pagal galutinį rezultatą. Užsakovams visai nerūpi, koks buvo pasipriešinimas, kiek jie prakaitavo, stengėsi, jiems svarbu, koks galutinis priimtas sprendimas, kuris galiausiai įtakoja pardavimus.

Aišku, neužmirš degalinių atstovai tampyti po teismus grupės jaunuolių atliko eksperimento dalyvių, kuriuo buvo akivaizdžiai parodyta, kad degalinėse alkoholį nepilnamečiai nusipirkti gali labai lengvai. Neva be atsiklausimo filmavo ir panašiai, todėl degalinės atsisako mokėti baudas.

Beje, gali prasidėti boikotai tų degalinių, kurios imasi tokių niekingų veiksmų ir realiai nori, kad žuvusių keliuose skaičius išliktų aukštas.  Jei ne, dar gali prasidėti nevyriausybiniu organizacijų rengiamos pilietinės akcijos degalinėse, pavyzdžiui, masiškai pilti tik po lašelį kuro daug kartų vienu laiku, taip sudarant dirbtines eiles, kad parodytų, kokie niekšiški yra degalinių savininkai.

Po itin avaringo praėjusio savaitgalio, galima tik priminti, kad praėjusiais metais apsvaigusių alkoholiu vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 47 žmonės. Kažkam to negana?