P. Gylys. Ataka prieš progresinius mokesčius (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.

Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Jeigu norime visą tai turėti, turime mąstyti pilietiškai ir mokėti mokesčius. Jeigu jų nenorime mokėti, neturėtume skųstis dėl svarbių viešųjų gėrybių stygiaus ir kokybės. Turime jų tiek, kiek tam skiriame išteklių.

Šiomis dienomis vėl kilo triukšmas dėl pasiūlymo įvesti progresinius mokesčius – sistemą, kurioje gaunantys didesnes pajamas didesne tų pajamų dalimi prisidėtų prie valstybės išlaikymo. Vos pasirodžius šiai iniciatyvai, verslo, taip pat ir bankų, interesų lobistai pradėjo vos ne totalinį puolimą prieš šią idėją. Deja, galimybės reikštis kitai ­– progresinius mokesčius palaikančiai – nuomonei yra labai ribotos. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės intensyviai tiražuoja nuomonę, kad progresiniai mokesčiai sužlugdys ekonomiką, jog pati idėja yra iracionali. Kitą nuomonę turinčių argumentai nutylimi, ją palaikantys asmenys blokuojami.

Ta proga liberaliems „ekspertams“, rinkos fundamentalistams apskritai priminčiau keletą dalykų:

  • visose išsivysčiusiose šalyse taikoma progresinė mokesčių sistema;
  • mūsų sistema dideliu laipsniu yra regresinė – joje pagrindinė mokesčių naštos dalis užkrauta mažesnes pajamas gaunantiems;
  • progresiniai mokesčiai užtikrina taip vadinamą vertikalų teisingumą, kai prie valstybės išlaikymo daugiau prisideda tie, kurie gauna didesnes pajamas, kurių galimybės šia prasme yra didesnės;
  • progresiniai mokesčiai suteikia galimybę padidinti biudžeto pajamas ir, tokiu būdu, geriau finansuoti viešųjų gėrybių kūrimą.

Pabaigai turiu du klausimus Lietuvoje veikiančių vakarų bankų vadovams. Pirma, ar tai, ką kalba Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis ir kiti bankų darbuotojai, yra tų bankų oficiali pozicija? Antra, ar jų šalyse taikomi progresiniai mokesčiai tikrai nuskurdino tas šalis?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Pikc:

    nebūčiau linkęs sutikti su teiginiu, kad “Jie [“įvairių rūšių ir atspalvių liberalai”] vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką […]” – jie linkę manyti, kad VISKAS yra “viarslas” ir todėl turi būti atitinkamai tvarkoma. 🙂

  2. Vilnietis:

    PROGRSINIAMS KOKESCIAMS PRITARCIAU TIK VIENU ATVEJU JEI JIE BUTU 5, 10,15 PROC. NE DAUGUIAU, IR KA NEPROGRESAS?

  3. Visada balsuoju tiktai už tos, kurie žada įvesti progresinius mokesčius!!!

  4. jonas:

    Vietoj kūrybinės iniciatyvos įsigali pasyvumas, priklausomybė ir paklusnumas biurokratiniam aparatui, kuris kaip vienintelis gėrybių bei gamybos priemonių visumos „organizavimo“, „nutarimų“, netgi jų „valdymo“ organas kone visiškai pavergia žmoniją, o toji vergija panaši į tradicinę darbininko – proletaro – priklausomybę nuo kapitalisto. Tai sukelia nusivylimo ir nevilties jausmus, sudaro palankią dirvą nebesidomėti savo tautos gyvenimu, skatina daugelį žmonių emigruoti, taip pat atsirasti vadinamajai „psichologinei“ emigracijai. JONAS PAULIUS II ENCIKLIKA SOLLICITUDO REI SOCIALIS apie rūpestį socialinėmis problemomis ponai, kuriam daugiau duota iš to daugiau reikalaujama… ar norit būti nubausi revoliucija…?

    S

  5. vabalas:

    Progresiniai ar neprogresiniai- ypatingo skirtumo nėra. Žmonių pinigai atiminėjami naudojant valstybinę prievartą- va kur esmė. Gylio įvestas naujadaras- viešieji poreikiai, yra niekinis. Visi poreikiai yra asmeniniai. Net tautininkų poreikis kurti, mylėti tautą yra tik jų asmeninis poreikis. Ir apskritai, kai tik kas nors pasako, kad jis gina viešą interesą, ar viešus poreikius, ar dar ką nors vieša, man iš karto kyla labai didelis įtarimas, daugiausiai dėl to, kad šnekos šnekomis, o mechanizmų, padedančių sužinoti tą viešą poreikį ar viešą interesą nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tik jau nepradėkit vėl apie rinkimus ar referendumus, nes tai yra tik demokratijos burbulai.

  6. vabalas:

    Na, aš noriu visuomenės, kurioje bet kokia prievarta būtų negalima. Pvz., kalbant apie mokesčius, valstybiniai mokesčiai yra net didesnis blogis nei kažkada mafijozų už tam tikrus pinigus siūlyta “apsauga” ir “galimybė dirbti”. Mokėk ir ramiai dirbsi, kitaip užsidegs tavo namai, partrenks pravažiuojantis automobilis, arba tiesiog berniukai sulaužys pirštus. Valstybei irgi tenka mokėti, kitaip supūsi kalėjime, atims turtą. Ir ne šiaip sau mokėti, o visą gyvenimą mokėti. Mokėti daugiau nei pusę savo uždirbtų pinigų, o pinigai yra kas? Ne tik mainų priemonė, bet ir mūsų laikas. Valstybė minta gyvų žmonių krauju. Ir ką valstybė mainais žada? Tiksliau, ką tokio ji žada, ko žmogus ir pats negalėtų susiorganizuoti? Sveikatos apsauga? Nejuokinkit. Saugumas nuo išorės priešų? Bobutėms papasakokit. Pensijas? Įsijunkit kalkuliatorių ir po kelių minučių bus aišku, kad ta vadinama pensija yra tik katino ašaros nuo sodros atimtų pinigų. Švietimą? Tą smegenų krušimo sistemą jau seniai laikas išmest į savartyną, kartu su visom valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai remiamomis religijomis. Galima durt pirštu į bet kurią valstybės reketininkų paslaugą ir neapsiriksi pavadindamas ją tik priedanga žmonių skriaudimui.

  7. Deimantas:

    Ar turėsime didesnes socialines garantijas jei mokėsiu didesnius mokesčius? Ar bus ramiau senatvėje?
    Jei nebus pakeista sveikatos ir sodros politika, motyvacija bus dirbti ten , kur nėra tokios sistemos.

  8. VILNIETIS:

    Rašinėjate niekus, profesoriau.

    Lietuvoje per mažos algos, kad taikyti progresinius mokesčius. Turėtų likti proporcinai – kaip dabar.
    Ir turėtumėme rūpintis kaip pritraukti kapitalą į Lietuvą, o ne jį išstumti. Kas bus jei ekonomika truksis? Ogi neliks darbo vietų, jaunimas dar sparčiau emigruos, bus mažesnės pensijos ir t.t.

    Tad, gerb. profesoriau, nepataikaukite kažkokiems kairuoliškiems Syso marazmams. Jie yra absurdiški.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: