Vakarai jau atsikando migrantų, Lietuva jų tebelaukia (3)

Kęstutis Masiulis | penki.tv nuotr.

„Vokietija pabėgėlių klausimu artėja prie desperacijos. Net oficialiose diskusijose optimizmas blėsta, jį keičia sveikas protas“, – tokius įspūdžius iš savaitės vizito Vokietijoje parsivežė Seimo narys Kęstutis Masiulis. Todėl jam ypač absurdiški atrodo mūsiškių politikų svaičiojimai apie migrantų viliones į Lietuvą ir jiems žadamos lengvatos, kurių savi piliečiai neturi.

Pasak K.Masiulio, karo pabėgėliams skirtas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kvietimas per trumpą laiką šalyje sukėlė tikrą chaosą, sunkia našta užgulė vietos gyventojus, žemių administracijas.

„Teko diskutuoti su Heseno bei Reino-Vestfalijos žemių landtagų pirmininkais – jie sako, kad milžiniška našta gula, o nėra aiškumo dėl finansavimo. Žmonės bijo dėl savo saugumo, kai į vos 100 gyventojų turintį kaimelį atkeliama 1000 pabėgėlių. Vokietijoje labai didelis neaiškumas, nes jie nesuvaldo milžiniško žmonių srauto, – „Vakaro žinioms“ sakė K.Masiulis. – Bet, atrodo, jaučiasi tam tikra nuomonių kaita, atsiranda daugiau sveiko proto – kalbama apie poreikį stiprinti sienas, kad Europos Komisijoje atsirastų žmonės, atsakingi už pabėgėlių srautų suvaldymą, stovyklų įkūrimą, ir kad pagaliau būtų pradėta tikruosius pabėgėlius atskirti nuo ekonominių. Tačiau iki šiol net nėra mechanizmo, kaip tai padaryti. Biurokratinė mašina, kaip ir pas mus, juda labai lėtai.“

Su vokiečių politikais buvo diskutuojama ir apie tai, kad migrantai nenori į Lietuvą ir kitas skurdesnes ES valstybes. Vokietijai tai irgi didžiulis galvos skausmas, tačiau jokių skatinimų bet kokiais būdais prisivilioti pabėgėlius lietuviai neišgirdo.

„Tokių nesąmonių, kaip pasakė mūsų premjeras, esą pabėgėlius reikia kažkaip motyvuoti, kad jie rinktųsi Lietuvą, vokiečiai nesiūlė. Atvirkščiai, linkstama prie kitos nuomonės, kad migrantus reikia skirstyti ne taip, kad jie gali durti pirštu į žemėlapį ir rinktis, kur nori gauti prieglobstį, o taip, kaip atrodo geriau valstybei ir ES“, – teigė pašnekovas.

Vokietijos atstovai kone kiekviename susitikime dėkojo, kad Lietuva sutiko priimti 1000 pabėgėlių. Pasak K.Masiulio, mūsų ir kitų skurdesnių ES šalių parama pabėgėlių klausimu vokiečiams reikalinga kaip savotiškas šaltas dušas tiems patiems pabėgėliams. Esą A.Merkel kvietimas buvo skubotas ir neapgalvotas, o dabar į kelionę Europon susiruošusiems ekonominiams migrantams reikia pasiųsti žinią, kad perėję ES sieną jie gali patekti ne į vokišką ar švedišką rojų, bet į lietuvišką ar rumunišką skurdą.

„Jiems reikia ne vilionių, o informacijos, kad gali būti apgyvendinti kaimuose, apleistuose namuose, gauti sriubos, bet nelabai sočios ir t.t., – sakė K.Masiulis. – O jeigu toks prieglobstis nepatiks ir jie patrauks į turtingesnę šalį, ten jokios paramos negaus. Gal tada atvės karštas noras išnuomoti savo būstą Sirijoje ir vykti į ES nemokamų studijų, stipendijų, pašalpų ir kišenpinigių. Karu dangstosi daugybė migrantų, ieškančių geresnių ekonominių sąlygų, o ES nėra įsipareigojusi jų suteikti.“

Kai pabėgėlių užtvindytoje Vokietijoje desperatiškai ieškoma, kaip pristabdyti jų antplūdį, Lietuvos politikų ir kitų veikėjų pareiškimai apie nemokamą mokslą, sveikatos priežiūrą ir kitas gėrybes pabėgėliams atrodo dar labiau absurdiški.

„Nors pats atėjau iš akademinio pasaulio, visiškai nepritariu rektoriams, kurie siūlo atvykėliams nemokamą aukštąjį mokslą. Universitetai išlaikomi iš mūsų visų lėšų, – tai ne rektorių pinigai. Kodėl lietuvaitis turi melžti tėvus ar pats vakarais dirbti, kad galėtų susimokėti už studijas, o atvykėliui viską suteiks nemokamai? Jis irgi turi tokias pat rankas, kojas ir galimybę pasistengti dėl savo gerovės“, – įsitikinęs K.Masiulis. Tokios lengvatos pabėgėliams ne tik neteisingos, bet ir pavojingos, nes supriešins juos su vietos gyventojais.

„Vokiečiai tai puikiai supranta ir nesiūlo atvykėliams jokių išskirtinių sąlygų, nieko daugiau, kiek valstybė remia skurdžiau gyvenančius savo piliečius“, – akcentavo K.Masiulis.

Nelegalų kronika

Vakar Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra pranešė, kad dėl apribojimų, taikomų migrantams, norintiems patekti į Vakarų šalis, jų skaičius Serbijoje jau viršija 10 tūkst. Migrantai masiškai plūsta į Balkanų šalis tikėdamiesi rasti kelius į Vokietiją bei Skandinaviją.

Kroatija pirmadienio vakarą atvėrė savo sieną tūkstančiams pabėgėlių, susispietusių pasienyje su Serbija. Apie 2-3000 žmonių kirto Berkasovo pasienio perėjimo postą. Iš viso per šalies teritoriją jau perėjo daugiau kaip 185 tūkst. migrantų, atvykusių iš Serbijos.

Pabėgėliams atidaryta ir Kroatijos bei Slovėnijos siena. Slovėnija nuo dabar įsileis visus iš Kroatijos atvykstančius pabėgėlius, sakė Slovėnijos vidaus reikalų ministerijos atstovė. Anksčiau Slovėnija buvo įvedusi limitą, per kurį per dieną į šalį galėjo patekti 2500 migrantų. Spėjama, kad vien tik pirmadienio vakarą šia galimybe pasinaudos per 6000 žmonių. Jie greičiausiai tęs savo kelionę Austrijos kryptimi. Tačiau galutinis daugumos pabėgėlių tikslas ir toliau lieka Vokietija.

Beveik kasdien 5000 migrantų iš Graikijos ir Turkijos vyksta į Makedoniją ir Serbiją, kurios vargiai gali susitvarkyti su tokia migrantų banga. Vakar pranešta, kad vien per pastarąją parą į Makedoniją atvyko 10 tūkst. migrantų. Tai pranešė šalies policijos atstovai. Kaip anksčiau pranešė Vidaus reikalų ministerija, daugiausia nelegalių migrantų atvyksta į Makedoniją iš Sirijos, Afganistano, Irako ir Pakistano. Žinybos duomenimis, iki šiol prieglobsčio Makedonijoje paprašė tik 68 žmonės, daugiausia – atvykėliai iš Sirijos.

Migrantų vis daugėja iš karo apimtos Sirijos. Per pastarąsias tris dienas iš sukilėlių užimtų teritorijų, esančių į pietus nuo Alepo miesto, kur vyksta Sirijos vyriausybinių pajėgų puolimas, pabėgo mažiausiai 70 tūkst. sirų.

Daugiau nei 11 mln. sirų buvo priversti palikti savo namus nuo sukilimo prieš Sirijos prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al Assad) pradžios 2011 metų kovą. Daugiau nei 4,18 mln. gyventojų pabėgo į kaimynines šalis, iš jų – 2,07 mln. išvyko į Turkiją.

Švedijos policija informavo, jog imamasi prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti migrantams skirti būstai. Žengti šį žingsnį paskatino trys gaisrai, kilę pastarąją savaitę migrantams skirtuose pastatuose.