Rudeninis sprogmenų derlius (0)

sprogimas-scanpix-nuotr

Sprogimas | Scanpix nuotr.

Rugsėjo mėnesį kasdami bulves ar ardami dirvas kaimo gyventojai aptinka nuo karo laikų žemėje palaidotų granatų, artilerijos sviedinių, minų, šovinių, todėl dažniau kviečiasi išminuotojus. Per devynis šių metų mėnesius Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai sunaikino per 4 300 įvairių sprogmenų.

Iki lapkričio 1 dienos šalies savivaldybės turi pateikti duomenis Vidaus reikalų ministerijai, kur reikėtų kitais metais atlikti ištisinio išminavimo darbus, nes įtariama, kad tose vietose, kur numatomos statybos ir kita žmonių veikla, gali būti likusių nesprogusių sprogmenų.

 

Padažnėjo rudenį

Šį rudenį ardami laukus žmonės taip pat rado pavojingų senų sprogmenų. Didelė pavojaus zona yra Vilkaviškio rajone.

Rugsėjo 24 d. Vilkaviškio rajono Alvito kaimo laukuose prie kelio gyventojas rado itin pavojingą Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinį. Pagal savo savybes jis priskiriamas pavojingiausiųjų sprogmenų kategorijai. Šio radinio dėl jo būklės išminuotojai negalėjo transportuoti, todėl patyrę operatyvinio išminavimo pareigūnai jį neutralizavo radimo vietoje.

Tai buvo Sovietų Sąjungoje gamintas 203 mm kalibro artilerijos šaudmuo, skirtas įtvirtinimams – betoniniams bunkeriams naikinti. Šaudmens viduje buvo net apie 15 kg sprogstamosios medžiagos –  trotilo. Anot išminuotojų, Vilkaviškio rajone ūkininkai, dirbdami žemę, sėdami, sprogmenų aptinka gana dažnai. Tiesa, dažniausiai tai būna menkesni sprogmenys, granatos ar sprogmenų likučiai. Tokių atvejų daugiausia pasitaiko pavasarį ir rudenį.

Dideli klodai

Praėjusiais metais išminuotojai į Vilkaviškio rajoną naikinti sprogmenų važiavo 166 kartus. Tai buvo pavieniai atvejai, kai sprogmenys buvo aptikti netyčia.

Tačiau pavojingų radinių ir toliau nemažėja. Yra dvi didelės teritorijos, kuriose reikia taikyti ištisinį išminavimą. Žaliosios miške, kur per keletą metų išminuotojai išvalė apie 30 ha teritorijos, dar reikia nukenksminti per 100 ha. Išminavimo laukia ir 364 ha teritorija Virbalgirio botaniniame-zoologiniame valstybiniame draustinyje.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji civilinės saugos specialistė Ramunė Kučinskienė teigė, kad kiek galėdama stengiasi informuoti gyventojus apie pavojingus sprogmenis ir jais užterštas teritorijas. Tam seniūnijose rengiami specialūs susitikimai-mokymai.

„Iš seniūnijų renku informaciją apie sprogmenimis užterštas teritorijas ir siunčiu bendrą informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Jis apibendrins gautą informaciją ir patvirtins sprogmenų neutralizavimo užterštose teritorijose darbų planą 2016 m.“, – pasakojo R.Kučinskienė.

Darbo netrūksta

Per šiuos metus Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai jau sulaukė per 930 pranešimų apie rastus sprogmenis kaimuose, miesteliuose ar miestų teritorijose.

Pasak šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Nerijaus Aleknos, sprogmenys dažniausiai randami ten, kur karo metu buvo svarbūs sprogmenų sandėliai,vietose, kur vyko mūšiai. Vilkaviškio rajonas yra savotiškas rekordininkas – ten randami didžiausi sprogmenų klodai.

„Šiemet iš Vilkaviškio gauta per 100 pranešimų. Turime 60 savivaldybių, tai galima teigti, kad iš devynių pranešimų vienas būna iš Vilkaviškio“, – statistikos duomenis analizavo kuopos vadas.

N.Aleknos nuomone, išminuotojų darbo mastas parodo, kokia ekonominė situacija Lietuvoje. 2008-2009 m. pranešimų skaičius krito, nes buvo sustojusi ūkinė veikla, statybos. Nuo 2010–2011 m. pranešimų apie sprogmenis vėl pradėjo pamažu daugėti. 2014 m. buvo sulaukta net per 1 400 pranešimų apie rastus sprogmenis. Ar šiemet bus tiek daug, kuopos vadas teigė negalįs dar prognozuoti.

„Mūsų statistika nėra neigiama. Pavojingą daiktą radus ir neutralizavus, jis jau nebekelia pavojaus visuomenei. Mūsų tikslas – išvengti nelaimingų atsitikimų, susijusių su sprogmenimis“, – apie rizikingą karių darbą ir pagalbą kaimų gyventojams pasakojo N.Alekna.

Jis paminėjo, kad kai kurie atvejai būna įsimintini net patiems išminuotojams. Taip nutiko rugsėjo antrąją savaitę Šiaulių rajone. „Nedidelėje sodyboje gyvena garbaus amžiaus žmogus. Visą gyvenimą jis vaikščiojo pro tą vietą į mišką grybauti ir nežinojo, kad miškelyje, per 200 m nuo gyvenamojo namo, yra didelė krūva sprogmenų. Vieną dieną visai atsitiktinai atrado. Atvykę mūsų išminuotojai vieną sviedinį pakėlė, o apačioje – dar du guli, pakėlė tuos – dar vieni. Taip per šimtą sviedinių atkasėme“, – laiku atlikta operacija džiaugėsi kuopos vadas.

Rugsėjo mėnesį Šiaulių mieste, prie karinio oro uosto, vidury gatvės buvo rasta aviacinė bomba.

Rugsėjo 24 d. kariai skubėjo į Rūdninkų poligoną, kur buvo sėkmingai neutralizuotos dvi stambaus kalibro aviacinės bombos. Rugsėjo 30 d. Vilniuje buvo rastas didžiulis kiekis – per 100 vnt. įvairiausių sprogmenų. Tai tik keletas šį rudenį išminuotojų atliktų svarbių darbų.

Radai – skambink  

Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas aiškino, kaip svarbu, kad pavojingą sprogmenį radęs žmogus nepradėtų jo savarankiškai tyrinėti, nepradėtų jo „skrosti“, norėdamas pasižiūrėti, kaip veikia vidinės dalys ar kaip atrodo sprogstamoji medžiaga. Jis per savo karjerą nėra susidūręs, kad sprogmuo pats sprogtų, dažniausiai taip nutinka, kai žmogus su juo neatsargiai elgiasi. Pirmas neatsargus veiksmas, kurį žmogus padaro, pakelia sprogmenį.

„Mes vadovaujamės posakiu: „Jeigu tu nepadėjai, tu ir neimk.“ Kiekvienas žmogus turėtų tai prisitaikyti. Sprogmuo yra labai pavojingas daiktas. Jei sprogs, tai ne tik pats susižalos, bet dar ir aplinkinius sužalos“, – aiškino N.Alekna.

Kiekvienas žmogus turi dirbti savo darbą. Tik profesionalūs išminuotojai gali naikinti sprogmenis, nes tai sugeba atlikti geriausiai. Todėl radę sprogmenį gyventojai neturi bandyti kažkur jo paslėpti, nes jau būta skaudžių atvejų.

„Kelmės rajone prieš kurį laiką pilietis rado granatą, ją nunešė į mišką ir paslėpė. Kiti žmonės paėmė tą granatą ir susisprogdino“, – skaudų atvejį prisiminė pašnekovas.

Ūkininkas, radęs laukuose sprogmenį, neturėtų su juo žaisti futbolo ar galvoti, kur jį paslėpti. Sprogmens radėjas iš karto turėtų paskambinti bendrosios pagalbos telefonu 112. Jei atvykę policininkai patvirtins faktą, kad tikrai aptiktas daiktas, panašus į sprogmenį, tada kuopos specialistai atvykę saugiai jį neutralizuos.

„Tiktai prašome žmonių neskambinėti tada, kai nereikia, kaip mes sakome, nekviesti išminuotojų bulvių nukasti. Nereikėtų skambinti vadovaujantis tik subjektyviais įtarimais. Išminuotojams reikia radinio“, – draugiškai mokė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: