Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo (1)

A. Mačiukas, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas | Rengėjų nuotr.

A. Mačiukas, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas | Rengėjų nuotr.

Ar treniruotės gali sendinti ir sukelti organizmo destrukcija? Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad taip.

„Nors lietuviai pradėjo sportuoti labai aktyviai,  sportavimas yra gan neapmąstytas. Daugelis renkasi treniruočių rūšis, kurios nėra tinkamos, ir tai rodo, kad žmonėms trūksta atsakingo ir objektyvaus požiūrio į savo sveikatą“, – teigia beveik trisdešimt penkerius metustreniruočių patirties turintis Aurimas Mačiukas. Pasak jo, dažniausios sportuojančių lietuvių klaidos – tai netinkamas treniruočių intensyvumo ir krypties pasirinkimas. „Svarbu pažinti savo kūną, savo sveikatos problemas, rizikos faktorius, tad jeigu neužtenka žinių, reikėtų kreiptis į profesionalų asmeninį trenerį, kuris padėtų parinkti tinkamus užsiėmimus“.

Anot A. Mačiuko, daugelis lietuvių, užsidegę noru sportuoti, į profesionalų rekomendacijas žiūri pro pirštus.  „Nors dabar itin populiaru aukšto intensyvumo treniruotės, tokios kaip „Insanity“, ,,P90X“, ,,Tabata“, paprastam žmogui, atėjusiam tiesiai iš biuro, reikėtų dviejų ar net trijų metų, kad galėtų peržengti tokių treniruočių slenkstį“, – įsitikinęs A. Mačiukas.  Aukšto intervalo treniruotės – tai didelio intensyvumo krūvis,  taikomas tam tikrą laiką, po kurio seka poilsio intervalas ir vėl grįžtama prie intensyvaus krūvio.  „Viena vertus, tai labai efektyvios treniruotės fiziškai  paruoštam žmogui, kuris nori padidinti medžiagų apykaitą, iššaukti hormoninį atsaką, tačiau visiškai netinka nepasiruošusiam žmogui“, – perspėja Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas.

„Lietuviai mėgsta sekti madas ir aukšto intensyvumo treniruotės dabar yra labai populiarios. Tačiau daugelis  nesuvokia, kad tokios treniruotės skirtos tik tiems, kurie jau turi puikią fizinę formą ir nepriekaištingą sveikatą“, – teigia A. Mačiukas. Pasak jo, svarbiausia stebėti savo kūno reakcijas: jeigu po treniruotės labai gausiai prakaituojama, svaigsta galva, pabąla veidas ar kamuoja silpnumo jausmas – akivaizdu, kad treniruotės intensyvumo lygis yra per aukštas ir netinkamas. „Žinoma, daug ką lemia amžius, asmeninės savybės, individuali reakcija į krūvį. Svarbu kontroliuoti savo pulsą, kartu su specialistu nusistatyti tinkamą pulso zoną.

Aurimo Mačiuko teigimu, per didelio intensyvumo treniruotės žmogaus organizmui daro didesnę žalą nei naudą, o kartais gali priversti net iki mirties.   „Ne pagal fizines galimybes pasirinktos treniruotės vyksta žmogaus organizmo resursų sąskaita. Širdis yra pertempiama, mineralai yra išvaromi, kūne kaupiasi didžiuliai kiekiai pieno rūgšties. Visa tai veda organizmą į destrukciją, į griovimą, po kurio reikia ilgo atsigavimo. Natūralu, jog jau po kelių mėnesių netinkamų treniruočių organizmas pats įjungs stabdį ir privers sustoti.“

Sporto entuziastams, turintiems antsvorio ar aukštesnį kraujospūdį,  patariama rinktis šiaurietišką ėjimą, važiavimą dviračiu, plaukimą bei pratimus, palaipsniui didinant treniruočių intensyvumo ir sudėtingumo lygį.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Arūnas:

    Vertingi patarimai. Ko gero, daugelis daro tokias klaidas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: