Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės (6)

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovai Rokiskyje_lrv.lt

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovai Rokiškyje | lrv.lt nuotr.

Šiandien, rugsėjo 18 d., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendrasis posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma.

Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO.

„Šalys išreiškė įsitikinimą, kad abi kaimynines valstybes vienija bendras tarptautinių santykių raidos ir regioninio saugumo situacijos vertinimas. Todėl dabartinės geopolitinės situacijos kontekste būtina aktyviau dirbti skatinant santykių plėtrą regioninės energetikos ir transporto srityse, įskaitant infrastruktūros projektų įgyvendinimą, ir bendradarbiavimą per sieną“, – pažymi Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Siekdamos pasienio gyventojų gerovės augimo, abi šalys susitarė tęsti Lietuvos ir Latvijos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo per sieną komisijos darbą, kuris buvo pripažintas reikšmingu ir efektyviu formatu sprendžiant įvairius konkrečius, pasienio gyventojams svarbius praktinio bendradarbiavimo klausimus. Šalys susitarė kuo anksčiau sušaukti kitą tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdį.

Posėdyje taip pat buvo išklausyta 2007–2013 metų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos vadovaujančiosios institucijos pateikta informacija apie šią programą ir įgyvendintus paramos projektus, skatinančius pasienio regionų vystymąsi. Posėdžio dalyviai informuoti apie 2014–2020 metų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios lėšomis numatyta finansuoti projektus, skirtus aplinkos išsaugojimui ir kultūros paveldo apsaugai, užimtumo ir socialinės integracijos skatinimui bei viešųjų paslaugų gerinimui.

Išreikštas tvirtas ryžtas tęsti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projekto įgyvendinimo darbus, taip skatinti Baltijos šalių integravimąsi į ES transporto tinklą, įvairinant transporto srautą šiaurės-pietų kryptimi.

Pabrėžiant energetinio saugumo stiprinimą, patvirtinta būtinybė tęsti darbus įgyvendinant prioritetinius energetikos projektus, tokius kaip elektros jungčių tobulinimas, elektros energijos sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos elektros energijos tinklais, bendros Baltijos šalių regioninės dujų rinkos sukūrimas. Kuriant Baltijos šalių regioninę dujų rinką bus siekiama efektyviai išnaudoti esamą infrastruktūrą (Inčiukalnio požeminę dujų saugyklą, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą), plėtoti naujas dujų jungtis (Klaipėda–Kiemėnai, GIPL, „Balticconnector“) ir stiprinti teisinį reguliavimą, naikinantį barjerus tarpusavio prekybai dujomis.

Susitikimo metu Latvijos atstovai informavo Lietuvos kolegas apie stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą. Šį procesą šiemet pradėjo ir Lietuva. Šalys susitarė tęsti bendradarbiavimą ir dalytis stojimo proceso patirtimi.

Bendrajame posėdyje aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai dėl migracijos, klimato kaitos, saugumo politikos ir strateginės komunikacijos. Susitarta toliau koordinuoti pozicijas šiais klausimais. Kalbant apie migraciją, buvo pripažinta, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu susiduria su beprecedenčiais prieglobsčio ieškotojų srautais. Šalys išreiškė solidarumą su labiausiai paveiktomis valstybėmis bei paramą tiems prieglobsčio ieškotojams, kuriems iš tikrųjų reikalinga tarptautinė apsauga.

Pabrėždamos visaapimančio ir geografiškai subalansuoto migracijos valdymo reikšmę, šalys buvo vienos nuomonės, kad ateityje būtina koncentruotis į nelegalios migracijos priežasčių sprendimą, ES išorinių sienų stiprinimą, efektyvią grąžinimo politiką ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms kilmės ir tranzito valstybėms.

Lietuva ir Latvija taip pat apsikeitė nuomonėmis, kaip efektyviau panaudoti strateginę komunikaciją, ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp ES ir NATO. Svarbų vaidmenį čia atlieka ES Strateginės komunikacijos veiksmų planas ir Rygoje įsteigtas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras. Lietuva ir Latvija taip pat susitarė atsižvelgti į Europos demokratijos fondo tyrimų rekomendacijas, kaip stiprinti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą ir kokybės lygį regione.

Šalys atkreipė ypatingą dėmesį į bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bendrą atsaką į karinius, informacinius ir kitus saugumo iššūkius, kurie kyla dėl Rusijos vykdomos politikos. Jos susitarė bendrai dirbti įgyvendinant NATO Parengties veiksmų planą iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje 2016 metais, taip pat siekti stabilumo ES Rytų kaimynystės regione bei tolesnės ES kaimynystės politikos plėtros, remdamos partnerių laisvą apsisprendimą ir jų europinės bei euroatlantinės integracijos siekį. Abiejų šalių vyriausybės ir toliau atsakingai dirbs, įgyvendindamos Rytų kaimynystės politiką, vadovaudamosi Rygos viršūnių susitikime priimtais sprendimais.

Šalys sutarė ir toliau stiprinti abiejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – identitetą, bendradarbiauti puoselėjant ir populiarinant baltų kultūrinį paveldą, saugant bendrą istorinę atmintį, taip pat kartu su visuomeniniais partneriais tęsti Baltų vienybės dienos minėjimą.

Šalys įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos valstybės įkūrimo šimtmečių minėjimui, kurį abi šalys vykdys penkerių metų laikotarpiu, taip siekdamos sustiprinti abiejų šalių kultūrinius ir istorinius ryšius. Šimtmečių iškilmės suteikia naujų galimybių atkreipti Europos ir pasaulio dėmesį į Baltijos šalis ir pabrėžti jų priklausymą Europai ir jos vertybėms. Numatyta įgyvendinti bendrus Baltijos šalių projektus, pavyzdžiui, 2018 metais dalyvauti garbės svečių teisėmis Londono knygų mugėje, apsikeisti specialiai šimtmečių iškilmėms sukurtais filmais, taip pat ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių aplinkos, turizmo ir ekonomikos srityse.

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžiai rengiami įgyvendinant vieną iš 2011 metais parengto Pranešimo apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas rekomendacijų. Šis pranešimas yra vienas iš šaltinių, skatinančių tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse ir įvairiais aspektais.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Vienas kelias –
    ir mums, ir braliukams:
    p r i v a l o m a s i s,
    antros – Valstybių kalbos mokymais.
    (Kuri aukštoji, ar “kolegi”jalioji mokykla,
    – pirmų mokytojų m o k y m ą gali pradėti…)
    mūsų-latvių,
    ir latvių-lietuvių.

    Kelias vienas,
    – kur dvi stos (kalbos)
    ten t v i r t e s n ė
    būsimųjų kartų atrama,
    o prūsų kalbai (be prūsų),
    greta šių sesių,
    gali tekt dar pllačiau
    atgimt… UŽ

  2. Vaitas:

    Dabartinėje geopolitinėje padėtyje būtina ne tik aktyviau dirbti skatinant santykių plėtrą regioninės infrastruktūros projektų įgyvendinime, ir bendradarbiavimą per sieną – bet geriau būtų gyventi be sienų suvokiant savasties bylojimą, kaip J. Rainio aptartą vieno kraujo tautą, kuri suvienyta yra nepalyginamai stipresnė nei dvi atskiros: „Viena tauta mes esam – Tai kraujas mūsų sako, Viena tauta mes būsim – Lai protas mums atsako”.

  3. A propos:

    Šeštadienį, rugsėjo 19 d., Rokiškyje posėdžiavo abiejų šalių tarpparlamentinių grupių nariai. Lietuvos Seime tokiai grupei vadovauja K. Masiulis, Latvijos Saeimoje – R. Ražukas.

  4. Vaitas:

    Gal pagaliau kas nors rūpinasi bendra radijo, televizijos programa, privalomu abiejų kalbų mokymusi.

  5. Džiugu jausti baltų vienybę, ypač kai vis randasi tai, kas stiprina abiejų tautų ir šalių broliškus ryšius. Prie to priskirtina ir Rokiškio posėdyje paminėtas “Rail Baltica” tiesimas. Deja, tai – ne baltų kontekste, t.y. ne kaip svarbi Baltijos šalių tarpusavio ryšiams stiprinti šiuolaikinė susisiekimo priemonė, o kaip teritoriniam “integravimuisi į ES transporto tinklą” geležinkelis. Ir, matyt, taip yra neatsitiktinai- Butkevičiui čia yra ką slėpti nuo viešumos. Mat praktiškai tuo “integravimusi” Lietuva valdžios valia yra verčiama tik teritorija “Rail Baltica” traukiniui per ją praskrieti. Juk, – Vilnius vienintelis iš Baltijos šalių ir kitų kaimyninių ES šalių sostinių, be to, turintis apie 650 tūkst. gyventojų, gaminantis apie 40% BVP, niekuo nepaaiškinamais sumetimais į “Rail Baltica” maršrutą nepatenka – šis traukinys pagal planus per Vilnių neitų. Jo vėžė, turinti per Lietuvą vesti Balstogės kryptimi, nuvedama per Kazlų Rūdą, o ne Vilnių, t.y. apie 200 km ilgesniu keliu. Kieno tai išmislas – akivaizdu Lietuvai, Baltijos šalims politiškai ir ekonomiškai svetimų jėgų. Nemanytina, kad Ryga, Talinas, Helsinkis iš šiaurės pusės ar Varšuva, Berlynas iš pietų pusės patys būtų prieš minėtą tiesioginio, apie 200 km. trumpesnio kelio susisiekimo su Vilniumi kaip Europos miestu bei Lietuvos sostine “Rail Baltica” galimybę. Taigi randasi ir su baltų “vienybe” susijusių slėpinių… Beje, kaip matyti, slepiamų Lietuvos valstybės, jos žmonių sąskaita…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: