Ir vėl rugsėjo 15-oji. Kaip jau įprasta, minime pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Kalbėdami akcentuojame, jog prostatos vėžys – vienas dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų vyrų tarpe. Primename, jog profilaktiniai tikrinimai yra būtini, nes praktika rodo, jog pacientai ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas žino tikrai ne visi jomis galintys naudotis asmenys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikto tyrimo (reprezentatyvią 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (1000 respondentų) apklausą atliko UAB „Baltijos tyrimai“) „Lietuvos gyventojų nuomonė apie prevencines programas: informuotumas ir ketinimas jose dalyvauti“ duomenimis, 2015 m. apie prostatos vėžio prevencinę programą žinojo 79 proc. apklaustos tikslinės auditorijos, iš jų tik 38 proc. paminėjo, jog dalyvavo minėtoje programoje. Lietuvoje prostatos vėžys dažniausia diagnozuojama piktybinė liga ir antra tarp mirčių nuo vėžio vyrų tarpe, ją lenkia tik plaučių vėžys.

Kaip žinia, vyrai turi graikinio riešuto dydžio lytinę liauką vadinamą prostata, kuri vyrams kelia bene daugiausia rūpesčių. Yra manančių, kad prostatos forma labai primena širdį, dėl to kartais sakoma, jog prostata – antroji vyro širdis. Ir tai yra šventa teisybė, nes gerai funkcionuojanti prostata vyrui labai svarbi.

Ką daryti, jeigu visgi susiduriate su „vyriškai“ intymiomis problemomis? Tradiciškai – kreiptis į urologą. Vyrų lytinės ligos ne mažiau sudėtingos negu moterų, todėl gydymas yra be galo kruopštus, o tai reikalauja kantrybės.

Taigi, ir buvo kreiptasi į gydytoją urologą Alvydą Vėželį, dirbantį Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriuje.

Gydytojas pasakojo, jog jauni, 20–40 metų, vyrai dažniausiai serga uždegiminėmis prostatos ligomis – ūminiu ar lėtiniu prostatitu. Prostatos vėžys dažniausiai nustatomas 50–75 metų vyrams. Tačiau prostatos vėžys jaunėja. Sergamumo prostatos vėžiu didėjimui įtakos turi Lietuvoje vykdoma ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa. Daugiausia nustatoma pirmos ir antros stadijos prostatos vėžio. Padidėję diagnostikos galimybės taip pat atspindi, kad vis daugiau vyrų rūpinasi savo sveikata.

Paklaustas, ar gyvenimo būdas turi įtakos prostatos vėžio atsiradimui, A. Vėželis sakė, kad kol kas taip ir nėra nustatyta, kas sukelia prostatos vėžį, tačiau yra nemažai veiksnių, kurie turi įtakos prostatos vėžio atsiradimui. Vienas iš tokių neišvengiamų veiksnių yra amžius, senstant didėja rizika susirgti prostatos vėžiu. Dažniausiai ši liga nustatoma 65–70 metų amžiaus vyrams. Vyrų, vyresnių nei 90 metų, skrodimo duomenimis, didžioji dauguma turėjo prostatos vėžio židinių. Paveldimumas taip pat labai svarbus prostatos vėžio atsiradimui: jei šeimoje yra pirmos eilės giminaičių (tėvas, brolis) sergančių prostatos vėžiu, rizika susirgti padvigubėja, jei serga du giminaičiai – rizika išauga iki 10 kartų. Nutukimas taip pat padidina riziką susirgti prostatos vėžiu. Vyrai, persirgę lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, turi 1,4 karto didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu.

Kalbant apie prostatos vėžį, gydytojas akcentavo, jog tai klastinga liga, šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia tik vėlyvose stadijose. Simptomai panašūs į gerybinės prostatos hiperplazijos sukeliamus šlapinimosi sutrikimus: padažnėjęs šlapinimasis, susilpnėjusi šlapimo srovė, gali atsirasti kraujo šlapime ar spermoje. Ligai progresuojant, gali susilaikyti šlapimas, atsirasti juosmens, dubens kaulų skausmai – tai jau išplitusios ligos simptomai. Prostatos vėžys turi 4 stadijas. Pirmų dviejų stadijų prostatos vėžys yra išgydomas radikaliai – atliekama prostatos pašalinimo operacija arba taikomas spindulinis gydymas. Kai kuriais atvejais, diagnozavus minėtas prostatos vėžio stadijas, rekomenduojamas aktyvus stebėjimas – pacientas turėtų reguliariai tikrintis pas urologą. Pirmos ir antros stadijos prostatos vėžio gydymo prognozė yra gera. Trečia prostatos vėžio stadija gydoma kompleksiškai, atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas. Taikomas kombinuotas gydymas: operacinis – spindulinis, spindulinis – medikamentinis (hormonų terapija). Ketvirtos stadijos – išplitęs prostatos vėžys – gydomas medikamentais (hormonų terapija) ir simptominiu nuskausminančiu gydymu.

Gydytojau, ką patartumėte tokiam vyrui, kuris bijo eiti pasitikrinti, nors pastebi kažkokius simptomus?

Vyrai pas urologą apsilanko dažniausiai turėdami šlapinimosi sutrikimų. Vyrus neretai pas urologą atveda jų moterys. Vyrai nuo 45 metų, turintys padidėjusią riziką susirgti prostatos vėžiu, pas urologą turėtų apsilankyti kartą metuose. Urologas įvertina PSA tyrimą, atlieka šlapimo takų echoskopiją, atlieka prostatos apčiuopą per tiesiąją žarną. Esant padidėjusiam PSA ar užčiuopus mazgų prostatoje, atliekama transrektalinė prostatos biopsija. Transrektalinė biopsija vienintelis tyrimas, kuris gali patvirtinti prostatos vėžį. Svarbiausia, kad vyrai nebijotų ligos ir savęs!!!

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, antrindamas gydytojui urologui A. Vėželiui ir prisidėdamas prie pasaulinės kovos su prostatos vėžiu dienos minėjimo, ragina visus vyrus labiau rūpintis savo sveikata ir, turint bent menkiausių nusiskundimų, nelaukti, nugalėti savo drovumą, baimę ir pasitikrinti, užuot laukus kol prostatos ligos įveiks juos pačius. Kreipiamės ir į moteris, kad padrąsintų vyrus, pakalbėtų su jais, jog tikrintis privalu, nes pasekmės paliečia ne tik juos pačius, bet ir jų šeimas.

Lietuvoje veikia ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa, pagal kurią vyrams nuo 50 iki 75 metų, o nuo 45 metų tiems, kurių tėvai ir broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, PSA (prostatos specifinio antigeno testas) tyrimas kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs PSA tyrimą, esant reikalui, nusiųs urologo konsultacijai!