Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Perkūno Namas Kaune | ktu.lt nuotr.

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga.

Viduramžius menantis Perkūno namas puikiai reprezentuoja Šiaurės Vokietijos kultūrą, Kauno miesto ryšius su Hanzos prekybos sąjunga, vokiečių ir lietuvių prekybos ir kultūrinius kontaktus. Kauno pirkliai per keliones nusižiūrėdavo įvairių kultūros reiškinių, kuriuos pritaikydavo ir savo namuose. Pasak germanistės, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės Rūtos Eidukevičienės, tokioje istorinėje vietoje itin tinka kalbėtis apie vis didėjančią šių dienų Vokietijos reikšmę bendrame europiniame kontekste, vokiečių ir lietuvių santykius, naujai atsiveriančias mūsų šalių bendradarbiavimo perspektyvas.

„Šiandien daugelis žino Kaune vykstančias Hanzos dienas, tačiau retas kuris suvokia vokiečių pirklių kolonijos reikšmę Kauno, kaip viduramžių upių uosto, plėtrai. Vokiečių kultūros pėdsakų rastume ne tik Senamiestyje, kurio viena dalis seniau vadinta „Vokės“ arba „vokiečių“ kampu. Gana gausi Kauno vokiečių bendruomenė buvo įsikūrusi Šančiuose, kur veikė dideli Tilmansų ir brolių Šmidtų metalo apdirbimo ir mašinų fabrikai. Taigi, Šančiuose susidarė ištisas vokiečių darbininkų kvartalas. Vokiečiai buvo sėkmingai integravęsi į Lietuvos ekonominį ir visuomeninį gyvenimą – dalyvavo Kauno savivaldybės veikloje, inicijavo Vokiečių gimnazijos steigimą, leido savo laikraščius, Laisvės alėjoje veikė net keli vokiški knygynai“, – vokiečių bendruomenės vaidmenį tarpukario Kauno gyvenime apibūdina Rūta Eidukevičienė.

Sovietmečiu istorinės „kaimynės“ nutolo viena nuo kitos, tačiau atsivėrus sienoms Vokietija vėl tapo viena svarbiausių Lietuvos prekybos ir kultūros mainų partnerių. Politiškai ir ekonomiškai stipri Vokietija itin aktyviai remia tarptautinius kultūros projektus, todėl naujos perspektyvos atsiveria ne tik mūsų šalies verslininkams, bet ir menininkams.

„Kaip tik todėl ir kilo idėja pakalbinti Kauno menininkus ir visuomenės veikėjus, kurie galėtų papasakoti apie bendrus su vokiečių partneriais vykdomus teatro ir meno projektus, pasidalintų savo asmenine patirtimi Vokietijoje“, – teigia diskusijos vedėja Rūta Eidukevičienė. Renginio metu ji visiems susidomėjusiems pristatys aktualias kontaktų paieškos ir bendradarbiavimo su Vokietija galimybes, papasakos apie naujausius sėkmingai vykdomus projektus Kaune ir kituose miestuose. Vakaro pabaigoje renginio svečių lauks vokiškų patiekalų degustacija.

Diskusiją rengia Vytauto Didžiojo universiteto Germanistikos ir romanistikos katedra.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *