Sodų kraitė – ne visiems gausi (0)

juodasis-serbentas_sodininkyste.lt

Juodasis serbentas | sodininkyste.lt nuotr.

Lietuva nedidelė, tačiau dėl skirtingų žemių ir skirtingų oro sąlygų vaisių ir uogų derlius bus labai įvairus. Štai Aukštaitijoje obuolių augintojai planuoja gausesnį derlių nei prieš metus, o dzūkai braukia ašarą – nei obuolių, nei grybų. Tačiau specialistai kužda, kad šalies uogų ir vaisių augintojai paprastai neskuba džiaugtis, baimindamiesi džiaugsmu išgąsdinti sėkmę. Sunkiau bus derlių pelningai parduoti.

Prognozuoja sėkmę

Pasak verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus Dariaus Kviklio, derliaus gausumą soduose lemia daug veiksnių, o pagrindiniai – sodo vieta, dirvos savybės ir praėjusių metų derlius. Žemė pasveria ir sudėlioja teisingiausiai.

„Vis dėlto šiuos metus sodininkai turėtų vadinti sėkmingais. Žydėjimo laikas buvo palankus, šalnų išvengėme. Manau, kad obuolių augintojai nuskins 10 –15 proc. daugiau obuolių nei pernai, o versliniuose soduose kasmet vidutiniškai nuskiname 40–50 tūkst. t obuolių“, – sakė D. Kviklys.

Ar itin sausa liepos pabaiga ir pirma rugpjūčio pusė turėjo įtakos? „Manau, kad vaismedžiams, obelims karštis dar nepakenkė, tačiau jei sausi orai bus dar savaitę ar dvi, žemaūgiai intensyvaus augimo sodai gali nukentėti, ypač jei nėra lietinimo sistemų“, – pasakojo asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas.

Sodų lietinimas – labai retas Lietuvoje. Brangu. Tačiau apie lietinimą teks galvoti ne tik šią problemą išsprendusiems braškių augintojams, nes klimato atšilimas jau akis bado. Tačiau yra ir daugiau rizikos veiksnių. „Sausra, šalnos ir kruša. Kaip apsisaugoti? Italijoje, Juodkalnijoje dauguma sodų uždengti“, – pasakojo D. Kviklys.

Derliumi nesiskundžia

Kaip D.Kviklys sakė „Valstiečių laikraščiui“, taip ir nutiko. Vaisių ir ypač uogų augintojai tik užuominomis svėrė šiųmetį derlių. Tačiau D.Kviklys turi neoficialių duomenų.

„Vasarinės avietės šiek tiek nukentėjo. Braškių derlius geras, auginantieji serbentus tikrai nesiskundžia. Rūpesčių dėl sausros gali kilti tik auginantiesiems šilauoges ir rudeninių veislių avietes“, – prognozavo asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius.

Atviriau nei kolegos apie derlių kalbėjo Radviliškio rajone ūkininkaujantis Feliksas Šlėvė. Jo ūkyje – vaisių ir uogų įvairovė. „Įvairovės išmokė rinka. Niekada negali iš anksto žinoti, ko vartotojams labiausiai reikės ir ko tais metais rinkoje pritrūks“, – sakė jis.

Ūkininkas šiųmečiu derliumi nesiskundžia: „Obuolių ir kriaušių tikiuosi gerokai daugiau nei pernai. Matau, kad kai kurių obelų šakas reikės ramstyti. Geras juodųjų serbentų derlius – jau nuskyniau ir užšaldžiau apie 200 tonų.“

Ūkininkas džiaugiasi ir vyšnių derliumi – jų priskynė per 3 tonas. O Lietuvos braškių augintojų draugijai vadovaujantis Vidas Juodsnukis šiuos metus neoficialiai vadina braškių metais. Ypač geru derliumi gali džiaugtis įsirengusieji laistymo sistemas: „Sausra pakoregavo braškių derlių, todėl labai geru derliumi džiaugėsi tie, kurie nepagailėjo investuoti į cs.“

Dzūkai pasiilgo lietaus

Kitokios nuotaikos vyrauja Dzūkijoje. Štai UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė, žiūrėdama į kalendorių, pasakė, kad lietus Luksnėnuose nesisvečiavo jau du mėnesius. „Neiškrito nė lašo. Dalis obuolių jau „apdeginta“. Sunku pasakyti, ar obuoliai bus standartinio dydžio“, – svarstė E.Žilinskienė. Pasak pašnekovės, turėjo įtakos ir palyginti šilta žiema: mat kai kurias obelis puolė amarai.

„Šįmet derlius bus prastesnis. Dalis paprasčiausiai žus, bus daug nedidelių obuolių“, – prognozavo E.Žilinskienė. Lietinimo sistemos? Kažkada „Luksnėnų sodai“ jas buvo įsirengę. Vamzdynai liko, o siurblinės savo rankose bendrovei išlaikyti nepavyko. Ji atiteko Turto fondui.

Nišos rinkoje

Visi vaisių ir uogų augintojai suka galvas dėl derliaus realizavimo. Štai F.Šlėvė didelę užaugintų obuolių dalį džiovina ir jų traškučius vartotojams pateikia nedideliuose pakeliuose. Skanu, sveika. Obuolių traškučiai galėtų pasigalynėti su mums įprastais bulvių traškučiais. Ūkininkas traškučiais paverčia apie 20 tonų obuolių ir viską parduoda, nors daugelis vartotojų apie tokią produkciją net negirdėjo ir jos neragavo.

„Mano produktai yra išskirtinės kokybės, todėl planuoju obuolius tiekti ir vaikų darželiams, lopšeliams“, – sakė F.Šlėvė. Uogas jis užšaldo. Anksčiau ūkininkas didelę produkcijos dalį parduodavo rusams. Jie ir dabar norėtų pirkti, bet dėl visiems žinomų priežasčių negali. ES rinka? F.Šlėvės pateikiamų uogų kokybė vakariečius tenkina, tačiau pasiūlymai netenkina ūkininko. „Šiuo metu supirkėjai už kilogramą juodųjų serbentų siūlo 17 ct. Neparduosiu, palauksiu“, – atviravo jis.

„Luksnėnų sodai“ daugiausia obuolių parduoda viename stambiame prekybos tinkle. Su kitais, pasak E.Žilinskienės, sunku susitarti, be to, juose prekiaujama ir pigiais prastos kokybės obuoliais iš Lenkijos.

Ūkininkai rinkoje randa ir specifinių nišų. Štai Šilutės rajone obuolius, juoduosius bei raudonuosius serbentus, avietes bei vyšnias ir svarainius auginanti Tatjana Ramoškienė gamina vyną. Ir nesiskundžia.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: