P. Razdauskas. Veidmainiavimas (22)

jonas-noreika-generolas-vetra-kgb-rusiuose-partizanai.org-nuotr

Jonas Noreika KBG rūsiuose | partizanai.org nuotr.

Šiais laikas nebe užtenka dvėsti badu Štuthofo koncentracijos stovykloje ir gauti kulką į galvą, kad po tavo mirties praėjus daugiau nei pusei amžiaus tavo vardas nebūtų juodinamas. Rašau dėl Generolo Vėtros, kurį tam tikri asmenys, tik dėl jiems aiškių priežasčių apkaltino kolaboravimu su naciais ir pareikalavo nuimti jo atminimo lentą nuo Lietuvos Akademijos Vrublevskių bibliotekos fasado.

Ar verta palaikyti tokią iniciatyvą? Juk tada turėsime nuimti ir visus Vilniaus, Kauno, Šiaulių getų paminklinius akmenis ir atminimo lentas, juk kiekvienas Lietuvos žydų getas nacių okupacijos metais turėjo savo savivaldą, valdžią, žydų policiją ir niekaip kitaip kaip kolaboravimu tai nepavadinsi.

Kultūros Paveldo Departamento Kauno skyriaus rašte Kauno merijai sakoma „Manome, kad nusikaltimais žmoniškumui įtariamų asmenų vardais Kauno miesto gatvės neturėtų būti vadinamos, o memorialinės lentos, jeigu jos reikalingos, turėtų būti bent jau papildomos prierašais apie tokių asmenų įvykdytus nusikaltimus“ Puiku. Prie Vilniaus geto teritoriją žyminčių lentų atsiras paaiškinimai, kad asmenys iš šio geto įvykdė Kaniūkų ir Bakaloriškių kaimų gyventojų žudynes Zimano įsakymu? Ar parašys kas Vilniaus merui iš Lenkijos ir ar atstatys Vilniaus meras istorinį teisingumą Lietuvos lenkų bendruomenei bijodamas straipsnio „Rzecpospolita“ dienraštyje?

Ar VšĮ „Maceva“ tvarkanti žydų kapus pagerbdama tiesą išrašys ne tik vokiečių dalinio Einsatzkommando 3/A sušaudytas moteris ir vaikus, bet ir sovietinius skerdikus, kolaborantus ir Tėvynės išdavikus 1940 -1941 metų laikotarpiu vykdžiusius represijas prieš Lietuvos gyventojus ir sušaudytus 1941 metų birželio-liepos mėnesiais dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, suguldytus į tą pačią Holokausto duobę? Gal pradėkit nuo Švėkšnos. Anot Prof. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano:

„1941 m. birželio 26 d. pirmąja auka tapo Švėkšnos rajono Komunistų partijos sekretorius Izraelis Geselis, kuris buvo sugautas, nužudytas ir palaidotas Švėkšnos kapinėse. 1941 06 28 d., šeštadienį, partizanai suėmė tarybinius „aktyvistus“, komjaunuolius: du brolius Jechielį ir Leizerį Laconus bei 3 merginas: Zeldą Lurje, Blumą Ickovič ir Aida Lacon. Šios merginos dirbo rusų štabe sekretorėmis“.

Tai kiek dar reikia keisti istoriją? Kiek dar kišite į viešą erdvę birželio sukilimo dalyvių konvojuojančių suimtus komunistus fotografijas? Su prierašais „1941 m. birželio pabaiga-liepos pradžia. Kauno žydai Vytauto prospektu vedami į mirtį“ nors amžininkų daryti vokiški užrašai ant fotografijų rašo, – vedami komunistai ir nusikaltėliai. 1941 m. liepos 1 dieną Telšiuose važiavo 70 vežimų su Rainiuose nukanktintųjų palaikais. Mišios buvo laikomos lauke nes karstų buvo tiek, kad netilpo į Katedrą. Ir nei Žemaitijoje nei likusioje Lietuvos dalyje nekilo pogromai rusiškuose, lenkiškuose ar totoriškuose kaimuose.

Kiek smaginsitės Lietūkio garažo žūdynių nuotraukomis? Kodėl jus stebina linčo teismas NKVD bendradarbiams karo apimtame mieste, miestiečiams sužinojus kaip pasielgta su Pravieniškių kalėjime buvusiais politiniais kaliniais? Juolab linčas surengtas SS unteršturmfiurerio Richardo Valdemaro Šveicerio (Richard Waldemar Schweizer).

Jau 25 metus yra kartojama mantra, rusai jau išėję, o vokiečiai dar neatėję… O iš kur traukiate, kad Kaune birželio 24 dieną jau nestovėjo rusų kariuomenė, jei iki birželio 27 dienos nebuvo įmanoma patekti į Pravieniškių žudynių vietą dėl pakaunės miškuose esančių, ginkuoltų ir mirtinai pavojingų sovietų armijos dalinių? Vilijampolės pogromo naktį, rusų daliniai stovėjo kitoje Nemuno pusėje, o ginkluotos komjaunimo gaujos šlaistėsi visose Kauno miesto dalyse, taip pat ir Vilijampolėje. Ką ten veikė Klimaičio būrys? Ieškojo vietos antisemitizmui išreikšti ar šaudėsi su ten gyvenančiais ginkluotais kolaborantais ir degino jų namus? Susidūrimas tarp dviejų ginkluotų grupuočių nėra vadinamas pogromu.

Ar jums naujiena, kad Kauno getas turėjo ginkluotus būrius, kurie veikė 1941 ir 1942, ir 1943 metais? 1941 metais birželio 25 d. vien sovietinio gerai ginkluoto komjaunimo buvo 12 000 asmenų, o kur dar pagalbinių milicijos būrių (bridamilcų) brigados. Ir tai tik vietiniai kolaborantai, neskaitant NKVD ir Sovietų armijos. Nežinojote? O Lietuvos Komunistų partijos archyvas žino viską: kilmę, vardus, pavardes, tautinę sudėtį.

Rašydami apie Generolą Vėtrą, J. Noreiką jūs minite A. Pakalniškio prisiminimus apie 41 metų Plungę ir „komendanto Noreikos įsakymą sušaudyti“. Bet juk tame pačiame puslapyje parašyta „Liepos 12 -tą keli iš uždarymo pabėgę trijose vietose padegė (Plungės) miestą“. Kokios užuojautos sulaukia miestų degintojai iš miesto karinės valdžios ir vietos gyventojų?

Kiek dar dviveidiškai stebėsitės, kodėl lietuviai 1941 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais negelbėjo žydų, taip kaip tai darė danai, olandai, belgai ir kiti geradariai, kurių šeimos neišvažiavo vasariniais rūbais į Arktinę sritį bado mirčiai?

Juk kažkur turi būti saiko jausmas?

Girdėjau sakant, kad puiku jog lietuviai pradėjo diskusijas apie lietuvių dalyvavimą nacių žudynėse. Tačiau Jei signataras 2014 metais dirbęs tolerantiškam projektui „Beigelių krautuvėlė“ ir moderavęs diskusijas su būsimais europarlamentarais ir tolerantiško projekto „Beigelių krautuvėlė“ tolerancijos apdovanojimo 2014 metų laureatė Kultūros paveldo departamento direktorė nori nuimti atminimo lentą Generolui Vėtrai kur čia lietuviška, nešališka, objektyvi diskusija?

2015 metų liepos 10 dieną savo facebook paskyroje tolerantiškas projektas „Beigėlių krautuvėlė“ apie Vilniaus žydų žudiką, karo nusikaltėlį, žydų policijos vadą Jokūbą Gensą rašo taip sentimentaliai „Jokūbas Gensas (1903-1943). Tragiško likimo –paskirtas vadovauti Vilniaus getui“…

gensas-K100

„Beigėlių krautuvėlė“ facebook profilio nuotr,

Ar kada mums bus leista taip pasisakyti apie Lietuvos karininką, TDA bataliono vadą, žmogų per raudonųjų terorą netekusiam žmonos ir mažų vaikų – tragiško likimo žmogų – Bronių Norkų? Kaip dėl majoro Antano Impulevičius, niekaip nesusitaikiusio su savo kankinimais sovietų kalėjime?

Bandymas išsiskalbti kruvinas kojines ir tiesos ieškojimas, tolerancija prisidengus, tai juk du visiškai skirtingi dalykai.

Sąmoningai yra painiojami faktai ir datos. Masinės Lietuvos gyventojų žudynės prasidėjo 1941 m. birželio 14 dieną. Per daug Lietuvos gyventojų buvo ištremta vietiniams išdavikams padedant. Per daug žmonių nužudė puikiai ginkluoti kolaborantai pirmosiomis karo dienomis. Neįtikėtini žiauriai, išlupant širdis karo gydytojams Panevėžy, šaudant pamiškėse, badant akis ir gręžiant galvas Telšiuose.

Tad palikit mūsų istoriją ir mūsų mirusius ramybėje ir neterškite mūsų vardų Lietuvos ir Pasaulio žiniasklaidoje, lyg šiol negalite pasakyti kiek išgelbėjote lietuvių nuo raudonųjų teroro 1940-1990-metais.

Jūs paprasčiausiai neturite jokios moralinės teisės. Tik atsakomybę.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *