K. Trečiokas: Kormoranų gausos negalima reguliuoti stichiškai (0)

Kormoranai Kuršių Nerijoje | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kormoranai Kuršių Nerijoje | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nuo 2007 m. pradėjus reguliuoti kormoranų populiacijos gausą perinčių šių paukščių porų skaičius įvairiose kolonijose Lietuvoje sumažėjo 40–50 proc. Šiemet atlikus kormoranų populiacijos analizę naujų kolonijų neužfiksuota. Tai rodo, kad taikomos priemonės yra veiksmingos.

Kormoranai – daug diskusijų pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos šalyse sukelianti paukščių rūšis. Paukščių direktyva draudžia kormoranų medžioklę, o jų skaičių reguliuoti ES narės gali tik gavusios tam specialią išimtį, kurios reikalingumą būtina pagrįsti tyrimais ir specialistų išvadomis. Beatodairiškas rūšies naikinimas nėra priimtinas Europos Komisijai.

„Gausios kormoranų kolonijos tampa rimtu iššūkiu šiose teritorijose gyvenantiems ar laisvalaikį leidžiantiems žmonėms, bet noriu priminti, kad šie paukščiai negali būti naikinami beatodairiškai. Visos naudojamos gausos reguliavimo priemonės yra pagrįstos ir mokslininkų išvadomis paremtos, jos pasiteisino ir yra naudojamos ir kitose Europos šalyse“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Užsienio šalių patirtis ir Lietuvoje iki šiol įgyvendintų kormoranų gausos reguliavimo priemonių analizė parodė, kad efektyviausias būdas reguliuoti kolonijų gausą – šaldyti užperėtus kiaušinius. Atšaldytus kiaušinius kormoranai toliau perina, nepalieka kolonijos, nesikrausto kitur ir nekrauna naujų dėčių. Kadangi jaunikliai neišsiperi, o dalis suaugėlių kasmet dėl įvairių priežasčių žūna, kolonija ima mažėti. Teigiamus rezultatus galima stebėti po 3–4 metų – tiek trunka kormoranų brendimas.

„Išbandžius įvairias kormoranų baidymo priemones pastebėta, kad efektyviausios yra specialios petardos, prie kurių garso ir vaizdinio efekto kormoranai negali priprasti. Jas naudodami nuolat stebime kitų arti perinčių paukščių populiaciją. Pavyzdžiui, Juodkrantėje perinčių pilkųjų garnių skaičius per pastaruosius 8 metus pasikeitė labai nežymiai, todėl nereikėtų spekuliuoti siejant kormoranų baidymą su kitų paukščių rūšių gerovės trikdymu“, – sakė aplinkos ministras.

Elektrėnų kolonijoje, kurioje sunku rasti ribą, kur baigiasi kormoranų ir prasideda baltųjų garnių lizdai, kormoranų gausos reguliavimo priemonės netaikomos jau kelerius metus.

„Gerokai iš anksto užsitikrinome, kad kitąmet kormoranų populiacijos gausa galės būti pradėta reguliuoti vos tik paukščiams grįžus į perimvietes. Esame pasirašę sutartį su šių priemonių įgyvendintojais, kurioje nurodyti konkretūs populiacijos rodikliai, kuriuos būtina užtikrinti. Negalima kormoranų, kaip ir bet kokių kitų paukščių ar gyvūnų, populiacijos naikinti ar reguliuoti stichiškai, nesiremiant jokiomis mokslinėmis studijomis ir specialistų rekomendacijomis“, – sakė K. Trečiokas.

Paukščių medžioklė – kraštutinė ir ne pati efektyviausia kormoranų gausos reguliavimo priemonė. Nors buvo šaudomos, gausios kormoranų kolonijos išliko Elektrėnų vandens saugykloje, Drūkšių ežere, Nemuno kilpų regioniniame parke (Naudžiūnų kolonija). Kita gausos reguliavimo priemonė – paukščių lizdų ardymas – taip pat neefektyvi. Tai skatina paukščius krauti naujus lizdus arba keisti kolonijos vietą, plisti po didesnę teritoriją.

Didžiąją kormoranų mitybos dalį, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu, sudaro grundalai. Šios žuvys – nepageidaujamas konkurentas marių karpinėms žuvims, kuris skurdina marių žuvų mitybinę bazę ir suėda daug jų ikrų neršto metu. Tyrimai rodo, kad reikšmingesnės įtakos kitų rūšių gausai kormoranai nedaro.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *