V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika ir daugumos piliečių interesu. Kadangi į šio išimtinai vidaus politikos klausimo svarstymą įsitraukė ir nuo seno globėjiškai į Lietuvą žiūrinti Lenkija, klausimą išspręsti tapo juo svarbiau geresnių dvišalių santykių labui.

Iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos darbu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir politinės partijos. Jei pavyks surinkti 50 000 piliečių parašų, šiuo siūlymu tikimasi pateikti Seimui kompromisą, dėl kurio galėtų sutarti skirtingų stovyklų atstovai. Būtent taip šis klausimas buvo išspręstas Latvijoje, kurioje esančią lenkų padėtį ir teises giria patys Lenkijos vadovai.

Tačiau kiek tęsiasi diskusijos „dėl dvigubos v“ (iš tiesų dėl daugiau nei 150 nelietuviškų lotyniško pagrindo rašmenų įtraukimo į vartojimą), tiek yra kartojami tiesos neatitinantys argumentai apie tariamus standartus ir įsipareigojimus šiuo klausimu. Didelę dalį šių melų vos paskelbus apie talkos akciją straipsnyje „Dėl „W“ raidės užsispyrusi Lietuva pati save stumia į aklavietę“ aidu atkartojo istorikas Šarūnas Liekis.

Jis teigia, kad „ES šalyse pavardžių ir net vietovardžių rašyba liberalizuota“. Sunku būti toliau nuo tiesos kalbant apie asmenvardžių rašymą. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose didžiosiose ES šalyse, net kitus rašmenis vartojančioje Graikijoje, asmenvardžiai pasuose rašomi tik valstybine kalba. Lygiai tas pats galioja ir NATO šalyse už Atlanto – JAV ir Kanadoje. Kaip ir Lietuvoje, kuri šia prasme niekuo neatsilieka.

Tačiau Š.Liekis apibendrina, kad „originalių kitataučių pavardžių į asmens dokumentus neįsileidžianti Lietuva pažeidžia ES standartus“. Būtų įdomu šį ES standartą surasti, tačiau nepavyktų, nes ir vėl yra visiškai priešingai nei teigia profesorius. ES apskritai nėra priėmusi imperatyvių dokumentų tautinių bendrijų kalbinių teisių klausimais. Šioje srityje pagrindinis reguliavimo šaltinis yra Europos Tarybos dokumentai. Jos 1995 m. priimta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija kalba apie asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba galimybę, tačiau aiškiai nurodo, kad tai negali prieštarauti šalies įstatymams ir interesams, turi būti įgyvendinta atsižvelgiant į istorinį kontekstą. Tai, kaip Lietuva įgyvendina šią konvenciją, buvo ne kartą vertinta, ir nėra išvadų, kad dėl pasų įrašų ji būtų pažeista.

Latvija ir Lietuva šiuo klausimu buvo po kartą išmėgintos ir Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuriam buvo apskųstos, nes neleido asmenvardžių rašyti norima mažumos kalba. Ir Lietuva, ir Latvija teismo sprendimu atitiko „europinį standartą“. Buvo paaiškinta, kad tai, kokiomis kalbomis rašyti pasuose, yra išimtinai pačių valstybių apsisprendimo klausimas ir kad šis sprendimas turi būti priimamas daugumos gyventojų patogumui. Būtent tą ir yra padariusi Lietuva, kaip ir anksčiau minėtos Vakarų šalys.

Kartais kaip „europinis standartas“ bandoma pateikti 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis, tačiau joje buvo aiškiai sutarta originalius piliečių vardus ir pavardes rašyti valstybine kalba pagal skambesį. Tai yra, nelietuvinti Lietuvos lenkų pavardžių (neversti Tomaševskio į Tamašauską), tačiau užrašyti jas taip, kaip jos tariamos valstybine kalba. Tai absoliučiai logiška, nes lietuvių kalbos ypatybė yra visa ko rašymas taip, kaip tariama. O sekant EŽTT išvada, kad dauguma šalies piliečių institucijose ir kitur galėtų perskaityti ar iš klausos užrašyti tokią pavardę, ji turi būti rašoma pagal tarimą valstybine kalba.

Būtų įdomu sužinoti, kaip Š. Liekis arba G. Kirkilas siūlytų lenkų kalbos nemokantiems poliklinikų, policijos ar kitų Lietuvos institucijų tarnautojams telefonu užregistruoti „originalo kalba“ užrašomą pilietį Grzegorz Brzęczyszczykiewicz.

Š. Liekio įsivaizduojamo ir viešai piliečiams suklaidinti skelbiamo europinio asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba standarto nėra. Priešingai, tiek teismų išvados, tiek valstybių praktika rodo, jog standartas yra rašymas tik valstybine kalba. Esant ypatingoms aplinkybėms ir poreikiui, ją galima papildyti įrašu kita kalba papildomų įrašų puslapyje, kas ir buvo sėkmingai padaryta Latvijoje.

Lenkija, prieš kelis metus savo itin mažam kitataučių skaičiui suteikusi tokią galimybę rašyti nevalstybine kalba, yra greičiau reta išimtis iš taisyklės ir būtų pernelyg naivu nesieti šio Lenkijos sprendimo su jos Lietuvai keliamais reikalavimais.

Tačiau Š. Liekis savo kritikoje žengia dar toliau labai rizikingos argumentacijos keliu. Kaip pavyzdį jis pateikia Prancūzijos ir Vokietijos kadaise ginčytinas teritorijas, kuriose dabar leidžiami viešieji užrašai ne valstybine kalba. Pirmiausiai, viešųjų užrašų klausimas yra visiškai atskiras ir neturi nieko bendra su asmenvardžių pasuose klausimu.

Subtilus ėjimas vieną klausimą argumentuoti visai kito pavyzdžiais iš dalies pats savaime liudija Š. Liekio tezėms tinkamų pavyzdžių trūkumą. Tuo tarpu vietovardžių rašymo nevalstybine kalba atvejų Europoje iš tiesų galima prirankioti. Dažniausiai tokie užrašai numatomi tos šalies autochtonams – istoriškai toje vietoje nuo seno gyvenusioms kitakalbėms etninėms grupėms, kurios neturi savo atskiros valstybės ir yra istoriškai neatsiejamos nuo valstybę sukūrusios tautos. Tai velsiečiai Jungtinėje Karalystėje, latgaliai Latvijoje, bohemiečiai Čekijoje, galai Prancūzijoje ir t.t.

Tačiau pats Š. Liekis labai taikliai pastebi, kad „Silezijos regione, iki 1945-ųjų priklausiusiame Vokietijai, irgi atkurti vokiški kaimų pavadinimai“. Būtent „atkurti“ kaimų pavadinimai iš tiesų yra puikus pavyzdys Lietuvai – ji taip pat yra atkūrusi autentiškus lietuviškus pavadinimus visoje pietryčių Lietuvoje.

Kiekvienas, besidomintis istorija, žino, kad pietryčių Lietuva nuo seniausių laikų yra baltų ir vėliau lietuvių etninės žemės, kuriose lenkai (išskyrus savanoriškai lenkų kalbą ir kultūrą pasirinkusius bajorus, atvykusius dvasininkus ir dalį Vilniaus gyventojų) apskritai negyveno kone iki ATR padalijimų. Vėlesnis gyventojų lenkėjimo procesas plačiai nušviestas mokslinėje literatūroje, taip pat ir lenkiškoje.

Pavadinimai ne lietuvių kalba šiame regione yra paprasčiausias XIX ir XX amžiaus okupacijų ir polonizacijos padarinys. Pastangos vėl rašyti juos lenkų kalba turėtų būti aiškiai įvardyti kaip bandymas įteisinti ir viešai įtvirtinti okupacijų padarinius. Kas yra itin akivaizdu vietovardžių atveju, ne taip akivaizdžiai galioja ir asmenvardžiams.

Ne vienas kalbininkas, tačiau išsamiausiai garsusis akademikas Zigmas Zinkevičius yra plačiai išnagrinėjęs pietryčių Lietuvos gyventojų pavardžių kilmę iš lietuviškų vardų ir bendrinių žodžių („Vilnijos lenkakalbių pavardės“, 2002 metai).

Siūlymas Lietuvos valstybėje pačių lietuvių rankomis įteisinti ir vietoje valstybinės kalbos oficialiai rašyti ir duomenų bazėse vartoti okupacijų pasėkoje susiformavusias lietuviškos kilmės, tačiau lenkiškos formos pavardes skamba mažų mažiausiai ironiškai.

Visa tai suprasdami, turime pripažinti, kad nei tarptautinė teisė, nei kitų šalių praktika, nei visuomenės bendrojo intereso argumentai nesuteikia pagrindo įteisinti asmenvardžių rašybą „originalo kalba“ vietoje įrašų valstybine kalba, kurie visus piliečius šia prasme padaro lygius prieš įstatymą.

Vienintelis argumentas – pačių gyventojų, o daug dažniau tiesiog jų atstovais pasiskelbusių politikų eskaluojamas subjektyvus noras matyti savo vardus ir pavardes pase įrašytus ne lietuvių kalba. Visų šalių gyventojai turi įvairiausių norų ir pageidavimų valstybei, tačiau kai juos grindžia tik pats noras, neturėtų būti skubama jų išpildyti valstybinės kalbos oficialaus vartojimo ribų siaurinimo ir likusių piliečių patogumo sąskaita.

Ieškodami kompromiso ir greitesnio sprendimo kitakalbiams Lietuvos piliečiams galime pasiūlyti įrašą jų norima kalba paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokiu atveju, jis būtų ne vietoje valstybinės kalbos, o kaip papildoma informacija, viešai liudijanti paties piliečio deklaruojamą savo tautybę ir didžiavimąsi ja.

Jei kitakalbių piliečių tikslas yra ne siaurinti valstybinės kalbos vartojimą ir statusu jai prilyginti kitas kalbas, turėtume sutarti dėl tokio kompromiso ir baigti Rusijai naudingus ginčus, kurių nutraukti kol kas neleidžia kategoriški reikalavimai, kurių objektyviai negalima išpildyti.

***

Rugsėjo 2 d. yra numatytas VRK posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ išduoti parašų rinkimo lapus. Tikimasi, kad parašų rinkimo lapai bus išduoti apie rugsėjo 5 d. Tuomet ketiname kviesti visas visuomenines bei politines organizacijas prisijungti prie parašų rinkimo talkos. Visus galinčius prisidėti prie iniciatyvinės grupės veiklos jau dabar kviečiame rašyti mums el. paštu talka.kalba@gmail.com.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Antanas:

    Tik viena pastabėlė. Lenkijos etniniai lietuviai turi teisę rašyti savo pavardes lietuviškomis raidėmis, bet tuo nesinaudoja. Įdomu, kodėl? Ogi todėl, kad toks “lietuviškas” dokumentas taptų butaforiniu, nes Lenkijos duomenų bazėse gyventojų pavardės įrašytos lenkiškomis raidėmis, o vietinių lietuvių pavardės dar ir sulenkintos (Vytautas Liškauskas – Witold Liszkowski, Jonas Vaičiulis – Jan Wojczulis ir t.t.). Taigi, ponai Liškauskas ar Vaičiulis su savo “lietuviškais”dokumentais nė vienoje Lenkijos įstaigoje nebus aptarnauti. Tai tos lenkiškos, atsiprašant, teisės rašyti pavardes lietuviškai kokia vertė?! Nulinė!!! Tai gal, sakau, panowie Polacy na Litwie, vieną kartą užsičiaupkite ir dėl tų pavardžių rašybos lenkiškai lietuviškuose asmens dokumentuose daugiau niekada neprasižiokite!!! Užtenka čia mus, lietuvius, laikyti durneliais.

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Konkreciai galiu pasakyti, kaip lietuviska pavarde Ramanauskaite yra rasoma Punkse: Romanowska! Okupantas lenkas taip kraipo lietuviskas pavardes! Pasiulyciau pona Saruna Lieki isgrusti is vis dar atsikuriancio VDU, bet to neivyks…. nes ten komunistine zemgrobiu valdzia, net dabar!

  2. Leonas M.:

    Gerb. Vytautai, ačiū už puikų straipsnį, kuriame akivaizdžiais faktais demaskuojamas ir mūsų antitautiškas “profesorius”. Žinoma, kirkilizmo buldozerį bus sunku sustabdyti, bet nieko nėra neįmanom, jeigu visi Lietuvoje dar kartą, kaip ir Sąjūdžio laikais, suremsime pečius.

  3. Ona Voveriene:

    Džiaugiuosi, kad Lietuva jau turi taip giliai mąstančių ir protingų patriotiškai nusiteikusių vaikinų Jeigu tokių būtų daugiau, tai Lietuva nebūtų parceliuojama ir pardavinėjama vardan trupinio aukso ir gardžiuos sriubos šaukšto visokių kirkilų, šiaulienių, sabatauskų ir šarūnų liekių, nutautėjusių mankurtų, su miehančia tautine sąžine ir aptukusiomis nuo riebaus gyvenimo širdimis. Linkiu sėkmės autoriui. Burkite savo draugus. Gyvename neramiais laikais, kai reikia būti budriems. Ypač, jeigu esi vienas. Su didele pagarba tautierė Ona Voverienė, Vilnius, 2015.08.21.

    • Antanas:

      Kaip sakydavo balsas už kadro sovietiniame filme “17 pavasario akimirkų”: “Informacija pamąstymui…” Taigi informacija pamąstymui: draugo Kirkilo žmonos vardas -Liudmila, draugės Šiaulienės mergautinė pavardė – Anajeva.

  4. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Na S.Liekis senai zinomas lenkomanas, o dabar dar ir MELAGIS! Tai mane nestebina, nes dirba zemgrobiu ir vagiu universitete – VDU, kuri valde kompartorgas. Taigi ko nors kito tiketis is tokio asmens…. naivu. Noreciau priminti VDU valdziai, kad gal jau laikas grazinti tai ka ispese duris pagrobe, o 12 metu senumo kainomis tai sudare 33000 Lt. Taigi kada vagys grazinsite tai ka pavogete? Beje Centro policijos komisariate turi buti medziaga apie sia vagyste, arba pasiziurekite civilines bylas.

  5. Akivaizdu, kad rašant pavardę kitoje vietoje (lape) nelietuviškai pasas praktiškai taps rašomas dviem kalbomis. O tai aiškus Konstitucijos pažeidimas dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo. Sinicai tai vis dar nedašyla…
    Gi argumentuoti tuo, kad Latvija yra taip padariusi, nepateikiant nieko konkretaus, yra tiesiog nerimta.
    Vyksta savotiškos lenktynės, kas labiau įsiteiks Lenkijai – kirkilai, stundžiai ar sinicos. Tokiu atveju Graužinienei belieka pavardžių rašymų klausimą iki rinkimų padėti į kuo gilesnį stalčių…

  6. Antanas:

    Ponai ir panowie, skelbiame antrą valstybinę kalbą – lenkų kalbą, tampame lenkiškai kalbančiais litwinais (lietuvių kalba tampa praktiškai nebereikalinga), suteikiame Wilenszczyznai pradžiai plačią politinę autonomiją, paskui ją pavadiname Vidurio Lietuva ar kaip kitaip ir po to kreipiamės į Lenkijos seimą, kad priimtų Lietuvą į Lenkijos sudėtį provincijos teisėmis. Ir visos problemos išspręstos!!! Sakote, labai jau juodas humoras? Bet “lenkų ant Lietuvos” vadukai apie tai svajoja ir sapnuoja! Ne? Paneikite.

    • Antanas:

      P.S. Atspėkite iš trijų kartų, kodėl Lenkijos lenkai taip vadinamo Vilniaus krašto “lenkus” vadina rosjaninais (rusais)? Sveikinu, atspėjote iš pirmo karto! Teisingai, Pietryčių Lietuvos dauguma vietinių gyventojų – tai sulenkėję vietiniai ir atvykę pokariu iš Baltarusijos gudai.

  7. Manau, kad Kaunas į tapimą Lenkijos vaivadija eina sparčiau. Antai, už ES pinigus atsivedė iš Lenkijos europinės vėžės “Rail Baltica” geležinkelį tik jam pačiam reikalingą, važiuoja į Lenkiją pirkti pigesnių prekių, taip pildo Lenkijos, o ne Lietuvos biudžetą ir t.t. ir pan.

  8. Artojas:

    Blogiausia yra tai, jog atrodo taip, kad mūsų prezidentai valstybei vadovauja iš Briuseio, Televivo ar iš dangaus. Kol valdžioje nebus išmintingų, pareignigų ir atsakingų vadovų tauta ir valstybė bus naikinama iki visiško sunaikinimo, o tai jau nebetoli, nes tautos ir valstybės naikinimui visos priemonės tinkamos.
    Kur Lietuvos išsilavine inteligentai ? Gal jų beveik nebeliko ?

  9. Kas šiandien valdo Lietuvą?!:

    Tai bent prigyvenome laikus! Kad Lietuvos aukščiausioji valdžia gintų Lietuvos, o ne užsienio valstybės, interesus, eiliniams piliečiams tenka rinkti parašus peticijai. Naturaliai kyla klausimas, kas šiandien valdo Lietuvą.

  10. Saulius:

    Ačiū V.Sinicai už puikiai argumentuotą straipsnį. Tačiau turiu pastabą: manau, kad straipsnio pavadinime žodis “nekaltas” turėtų būti rašomas tarp kabučių (kaip čia užrašiau), nes straipsnyje yra rašoma apie neabejotinai SAMONINGĄ Š.Liekio ir kitų tomaševskininkų skleidžiamą melą.

  11. Bartas:

    Perskaičiau pirmą sakinį. Tik pirmą ir uždarau puslapį . O , kad neatrodyčiau garuku , teisinuosi . Pirmas sakinys , o jau … Lietuvoje vyksta diskusijos …. Reiškia toliau bus baisiau. Gal Kemblys pabus už vertėją.

  12. Kolia:

    Negalime leisti darkyti ir keisti nusistovėjusios lietuvių kalbos dėl kažkokių išdavikiškų politikų reikalavimų. Žinome, kad “nuperkami” politikai parduotų viską be gailesčio. Turime lietuvių kalboje 32 raides, jų pilnai užtenka užrašyti vardus, pavardes, gyvenvietes ir upes taip, kad galėtų perskaityti ir suprasti visi Lietuvos gyventojai. Nenoriu, kad man paduotų Lietuvos Respublikos piliečio pasą, o pavardė būtų užrašyta svetimomis raidėmis ir nemokėtume net ištarti. Nei viena valstybė nekeitė abėcėlės, kad užrašytų užsieniečio, o tuo labiau savo piliečio pavardę pagal užgaidas. Tai ne pageidavimų koncertas ponai kirkilai. Turėkit sąžinės.

  13. Getas:

    Š.Liekį už raginimą pažeisti Konstituciją ir valst. kalbos įstatymą reikia patraukti atsakomybėn ir atleisti iš užimamų pareigų VDU. Būkime principingi ir neleiskime keisti savo raidžių, manau, kad ir rašymas antram paso lape visiškai nereikalingas – tai jau nuolaidžiavimas ir prisitaikymas. Jokia valstybė to nedaro, išskyrus Latviją. Savo seniausią ir Didingą, ir gražią kalbą turime saugoti.

    • Tikslingiausia būtų VDU Kaune apskritai likviduoti. Kam jis ten.., kai čia pat turime vieną iš seniausių Europoje Vilniaus universitetą. Taigi humanitarinius mokslus tikslinga sutelkti Vilniuje arba nors galima būtų juos plėtoti vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje, o ne čia pat Vilniaus pašonėje – Kaune. Juk antai, pagal Lietuvos valdžią Vilniui pakanka, kad europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis eitų tik per Kauną. Tai kodėl neturėtų pakakti Kaunui to, kad universitetas yra Vilniuje.
      Beje, likviduojant VDU, sakau, gal sparnus iš Lietuvos kur į Lenkiją pats pakeltų ir jai nusipelnantis Š. Liekis, o gal kartais pakiltų net visas jų būrelis…

  14. TOMOKAUKAS:

    Gaila, dėl to, kad pozityvi (teigiama) tautos energija yra švaistoma tam, kad sustabdyti kvailas valdžios užmačias. Tam kas yra konstitucijoje įtvirtinta ir neliečiama.
    Džiugu, kad yra susibūręs pažangus, aktyviai veikiantis istorikų branduolys, kuris tęsia Lietuvos Sąjūdžio pirmeivių iškeltą vėliavą, kurti politiškai aktyvią, atsakingą už savo ateitį bendruomenę, tautą.
    Palaikau šią iniciatyvą (sumanymą).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: