Gydytoja Laimutė Šumskienė: vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai (0)

Laimutė Šumskienė | asmeninė nuotr.

Gydytoja Laimutė Šumskienė: vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai
Kasmet visi darželinukai ir mokiniai mokslo metų pradžioje privalo į jų lankomą ugdymo ir švietimo įstaigą pristatyti Vaiko sveikatos pažymą. 22 metus Vilniaus Centro poliklinikoje dirbanti vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė sako, kad pastaraisiais metais išryškėjo gera tendencija – nebėra pasitikrinti sveikatos atėjusių vaikų apgulties rugsėjo pradžioje. Bene daugiausia vaikų į polikliniką sveikatos pažymos ateina gegužės – birželio mėnesiais, nes tokios pat pažymos reikia ir važiuojant į vaikų vasaros stovyklas.

Kasmetinis vaikų profilaktinis sveikatos patikrinimas reikalingas ne dėl „popieriuko”, tai nėra formalumas. Jis labai svarbus, nes gydytojas ne tik nustato vaiko sveikatos būklę, bet ir gali išsiaiškinti galimas lėtines ligas, užkirsti joms kelią, nustatyti tokius sveikatos sutrikimus, kurių tėveliai gali ir nepastebėti. Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams.

Kalbą laviname kalbėdami

„Per daugelį metų stebėdama vaikų sveikatos būklę galiu išskirti kelias aiškias tendencijas. Dažnėjantiems naujiems vaikų sveikatos sutrikimams didžiausią įtaką daro pasikeitęs gyvenimo būdas. Mūsų gyvenime įsitvirtinę kompiuteriai su internetu ir socialiniais tinklais, mobilieji išmanieji telefonai vaikus įtraukia nuo mažumės taip, kad atplėšti neįmanoma. Nebelieka betarpiško tiesioginio vaikų bendravimo ir su tėvais, ir su bendraamžiais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pas mus ateina vis daugiau vaikų su kalbos defektais, jie tiesiog nebemoka kalbėti. Augančio, besivystančio vaiko kalbą reikia lavinti, o jei jis valandų valandas sėdi prie kompiuterio, jo verbalinės funkcijos normaliai nesivysto”, – aiškina gydytoja L. Šumskienė.

Vaikų su kalbos defektais dažnai pasitaiko mišriose kalbiniu požiūriu, o tokių šeimų dabar daug. Trečioji priežastis, paradoksalu, bet yra medicinos mokslo progresas: daugėja vaikų, kurie gimė giliai neišnešioti, išgyveno po komplikuoto nėštumo ar gimdymo. Tokių vaikų bendra raida ir kalbos vystymasis dažnai turi sutrikimų.

Kasmet daugėja vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais. Jiems trūksta normalaus žmogiško bendravimo. Namuose mažai bendrauja su tėvais, nes jie nuolat užimti, daug dirba. Mokykloje išplitę patyčios, mokykla „nešilta“ vaikams. Nuo pat vaikystės tokie santykiai namuose ir mokykloje traumuoja vaikų psichiką.

Kompiuteris prieš sporto aikštyną

Ilgas sėdėjimas kambaryje prie kompiuterio prišaukia ir kitų bėdų. Dėl mažo fizinio aktyvumo, nebuvimo atvirame lauke atsiranda laikysenos sutrikimų, skeleto-raumenų sistemos susirgimų, regos sutrikimų. Vaikų su tokiomis problemomis tikrai daug.

Tenka apgailestauti, kad ypač miestuose vaikai dažnai neturi kur leisti laisvalaikį, nes prie namų nėra tokių kiemų, kur jie galėtų aktyviai judėti, sportuoti, bendrauti su bendraamžiais atvirame lauke. Viskas užstatyta automobiliais.

Vaikų sveikata gerėtų, jei mokyklose kūno kultūros pamokos būtų aukštesnio lygio. Joms turėtų būti skiriamas toks pat rimtas dėmesys, kaip ir bet kuriai kitai pamokai: matematikai ar anglų kalbai. Juk akivaizdu, kad vaikai turi judėti daugiau.

Vaikų mityba kelia nerimą

„Rimta vaikų sveikatos problema – mityba. Dažnas vaikas maitinasi neteisingai. Būna taip, kad mokiniai nepusryčiauja – sako, kad nenori, nepietauja – sako, kad mokykloje neskanu. Jei iš tėvų gauna pinigų pietums, nusiperka saldumynų. Kai kurie moksleiviai pavalgo vieną kartą per dieną, kai grįžta iš mokyklos, dažniausiai apie 5 – 6 valandą. Tai labai blogai, nes vaikams labai svarbu mitybos režimas – reikia valgyti reguliariai, bent 3 kartus per dieną. Problemą padėtų spręsti, jei mokyklose būtų tokia tvarka kaip vaikų darželiuose. Ateina laikas pietauti – valgyti eina visi be išimčių”, – sako Centro poliklinikos gydytoja.

Populiarėja sveika gyvensena

Gydytoja mato ir gerų pokyčių. Jos teigimu, galima tik pasidžiaugti, kad vis daugėja sveikos gyvensenos šalininkų. Matome vis daugiau žmonių, kurie bėgioja, važinėja dviračiais, sportuoja. Štai kad ir Vingio parkas – čia nuolat pilna sportuojančių, aktyviai judančių suaugusių ir vaikų. Taip formuojami ir vaikų sveikos gyvensenos įpročiai.

Besistengiantieji sveikai gyventi rūpinasi ir sveika mityba. Į Centro polikliniką ateina nemažai jaunų mamų, kurios vertina nutukimą kaip sveikatos sutrikimą, todėl stengiasi savo vaikus maitinti pilnaverčiu ir kokybišku maistu. O viršsvorio turintys vaikai, pasiekę paauglystės amžių, kai tampa svarbu būti gražiam, patraukliam, susirūpina savo figūra ir dažnai nusikrato viršsvorio. Gydytojos L. Šumskienės teigimu, ji nepastebinti, kad nutukusių vaikų skaičius reikšmingai augtų.