Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo (77)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą – piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje, – siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša. – Matydami Seimo neryžtingumą išspręsti šį klausimą demokratiškai atsižvelgiant į piliečių valią, tikimės pasiekti, kad tautos atstovai būtų įpareigoti balsuoti dėl šio projekto“.

Iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad diskusijos dėl asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba Lietuvoje apipintos mitais, kurie klaidina politikus ir visuomenę.

„Pamirštama, kad įrašai vien nevalstybine kalba akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Teigiama, kad egzistuoja teisė savo vardą rašyti ne valstybine kalba. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės to leisti neprivalo, priešingai, asmenvardžių rašymas turi būti reguliuojamas daugumos piliečių patogumui. Teigiama, kad rašyti pasuose nevalstybine kalba įpareigojo 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis. Tačiau joje sutarta rašyti originalią pavardę valstybine kalba pagal skambesį. Būtent tą mes ir siūlome daryti. Tačiau jei dalis Lietuvos piliečių jaučia poreikį matyti savo vardą ir pavardę parašytus jų gimtąja kalba, galima tą padaryti papildomų įrašų puslapyje“, – į populiarius mitus dėmesį atkreipė Vytautas Rubavičius.

Projekto iniciatoriai kviečia piliečius nelikti abejingais ir pagal galimybes prisidėti įgyvendinant iniciatyvą. Pasak politologo Vytauto Sinicos, iniciatyvinė grupė visus prisidėti norinčius asmenis ir organizacijas kviečia tą padaryti ne tik pasirašant, bet ir renkant parašus, viešai išreiškiant savo paramą iniciatyvai ir kitais pasirinktais būdais.

„Šią iniciatyvą matome kaip geranorišką ir telkiančią, o ne skaldančią visuomenę. Nepaisant skirtingų pažiūrų kitais klausimais, prie parašų už valstybinės kalbos statuso išsaugojimą rinkimo kviečiame prisidėti visus Lietuvos piliečius, organizacijas ir politines partijas. Esame tikri, kad ypač politinės partijos šiuo atveju turi progą pademonstruoti pagarbą arba abejingumą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui. Jų pasirinkimas prisidėti prie iniciatyvos ar ją ignoruoti Lietuvos piliečiams labai daug pasakys ir apie pačių partijų požiūrį į valstybinę kalbą“ – teigė Vytautas Sinica.

Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje – rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius ir kiti.

Papildyta

„Rugsėjo 2 d. yra numatytas VRK posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ išduoti parašų rinkimo lapus. Tikimasi, kad parašų rinkimo lapai bus išduoti apie rugsėjo 5 d. Tuomet ketiname kviesti visas visuomenines bei politines organizacijas prisijungti prie parašų rinkimo talkos. Visus galinčius prisidėti prie iniciatyvinės grupės veiklos jau dabar kviečiame rašyti mums el. paštu talka.kalba@gmail.com, “ – sako iniciatyvinės grupės narys, politologas V. Sinica.

Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas [doc].

Papildyta 2015-09-07 d.

Gauti iniciatyvos „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ parašų rinkimo lapus bei pasirašyti galite čia (sąrašas bus nuolat pildomas kai tik lapai pasieks rajonus):

Centrinis parašų rinkimo štabas – Gedimino pr. 28/2 – 506 kab., Vilnius – EP nario B.Ropės biuras, Kristina Kirslienė tel. 8-606 85573, el.p. info@lvzs.lt. Čia sužinosite kaip gauti parašų rinkimo lapus, kur ir kada galima pasiimti lapus kitose savivaldybėse ir kt.

VILNIUS – Artūras Vileita tel.: 8-618 62139, el.p. artvileita@gmail.comJulius Panka, tel. 8-686 27791 el.p.punksas@gm

KAUNASKazimieras Garšva , tel. 8-616 17096, el.p. kgarsva@takas.lt; Audronė Veilentienė tel. 8-37 300633

KLAIPĖDA, KRETINGA, PALANGA, ŠILUTĖ – Marius Šileika tel. 8-647 03547, el.p. klaipedostautininkai@gmail.com

PANEVĖŽYS – mieste: Greta Kildišienė tel. 8-620 90994, el.p. tetagreta1@gmail.com; Alfonsas Lupeikis tel. 8-614 50568, el.p. alfonsas.lupeikis@gmail.com; rajone: Algimantas Birbilas tel. 8-616 19416, el.p. birbilas@gmail.com

PASVALYS – Vladas Linkevičius tel. 8-687 48226; Gintaras Šležas 8-610 62557, el. p.  gintaras.slezas@gmail.com

MOLĖTAIJonas Vaiškūnas tel. 8-682 14559, el. p. jonas.vaiskunas@gmail.com

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

77 komentarai

  1. linelis:

    ar galima pasirasyti internetu?

  2. Kestas:

    Ar tai reikia kad pasu tarnyba privales rasyti arabu, zulu, kinieciu, rusu, hebru, senoves egiptieciu ir etrusku kalbomis?

  3. mociute:

    Nuosirdus ACIU p.J.Vaiskunai. Butinai pasirasysime.
    Butu gerai zinoti ar atvyke i Lietuva laikinai isvykusieji ( emigrantai) galesime pasirasyti “gyvai”,t.y., parasu rinkimo vietose?.
    Toks klausimas atsirado todel, kad daugeliu atveju Lietuvoje nurodyta de facto gyvenamoji vieta uzsienyje kai ne kurioms personoms baisesne ir sukelia labiau negatyvia reakcija labiau nei buliui raudonas skuduras.
    Deja,taciau emigrantai stumiami toliau nuo Lietuvos reikalu visais imanomais ir neimanomais budais.

  4. Jau prieš du metus yra surinkta apie 150000 tūkstančių…kur jie dingo.???

    • Gintaras Songaila:

      Niekas niekur nedingo. Tiesiog valdžia juos ignoruoja. O ši iniciatyva – pagal įstatymą piliečių teikiamas konkretus teisės aktas, kurį, surinkus 50000 parašų, Seimui bus privalu svarstyti. Šiandien valdantieji mėgina apsimesti, kad latviško asmenvardžių rašybos varianto nėra, nors tai būtų sprendimas, nepažeidžiant Konstitucijos; o tuo tarpu jie vis mėgina prastumti lenkišką variantą, kai įrašo valstybine kalba galima būtų iš viso atsisakyti. Latvišką sprendimą mėgina nutylėti ir dalis žiniasklaidos.

      • Antanas:

        O tiems “lenkams ant Lietuvos” ar kartais nereikėtų žandukų pateplioti uogiene, kad gražiau atrodytų?!

      • Juozas:

        Bet – kalbama, kad reikia dar ir kortelės , kurioje paaiškinama, kad Volf pirmame lape ir Wolf papildomame yra tas pats asmuo.
        Sunku gi kokiam šveicarui bankininkui ar austrui tuos niuansus suprast.

        Gerb. Songaila, tikiu Jūs žinote geriau ,tad tikiuosi atsakymo.

        Ir kad būtų aišku- man juokingas tas karas dėl W raidės. Manau, kad kariaudami jį tautininkai pila H2O ant LLRA girnų.
        Ir dar baisiau – padeda Kremliui vykdyti senai žinomą Rusijos politiką – SKALDYK ir VALDYK.

        Ir kad būtų visai aiški mano pozicija – manau, kad iš 100 (šimto) LR piliečių Tomaševskių
        gal kokie 3-5 eitų ir keistųsi pasus, kad būtų įrašyti pase Tomaszewski .

        Bet – būtume XXI a. europiečiais, o LLRA rinkimuose gautų tiek balsų kiek Jūs. 🙂

        • Juozai:

          o prie ko cia sveicaru ar kiti bankininkai???
          Juk banke saskaitos atidaromos pagal paso (britai leidzia ir pagal vairuotojo licencijas) duomenis,butinai padaroma dokumento kopija ir aniems tikrai giliai nusispjaut kokiais rasmenimis parasytos anu pavardes ir vardai – svarbiausia kad butu autentiski!
          Pati turiu uzsienietiska pavarde (lietuviska pasilikau dar ir todel kad tiems visiems “bankininkams” butu aiskiau kad esu tas pats asmuo)) ir tikrai neturejau jokios problemos pagl britu isduota santuokos sertifikata gauti lygiai taip pat israsyta lietuviska Kauno santuoku rumuose pagal kuri ir buvo prideta nauja pavarde naujame pase! Beje paso nekeiciau gal 5 metus,kol nepasibaige senojo galiojimo laikas – tai irgi niekam neuzkliuvo!
          Su visa atsakomybe galiu patvirtinti kad visas sitas triuksmas del uzsienieciu pavardziu rasymo yra nuo A iki Z dirbtinai ex-okupantu ispustas burbulas.
          Ypac stebina kad dalis seimo nariu zaidzia kazkieno primestus purvinus zaidimus
          NERA JOKIOS PAVARDZIU IR VARDU RASYMO PROBLEMOS!
          VISOS EUROPOS VALSTYBES RASO PAGAL SAVO ISTATYMUS IR TAISYKLES!
          Keli milojonai lenku UK kantriai kencia kaip ir visi kiti atvykusieji nors britai savaip skaito ir raso ju vardu ir pavardziu rasyma ir naudoja ypac isdarkanti ju tarima!

      • Patariu nekreipti dėmesio į tą Juozą. Vis tas pats per tą patį apie „W“, Lietuvos pseudolenkus ir tautininkus. 🙂 Jau atsibodo. 😉 Komentatorius „Kažin“ buvo teisingai rašęs, kad Juozas savo komentarais šį portalą verčia į DELFI.

        Nuo šiol tokiems geriau rodyti abejingumą. Gero vakaro.

        • Juozas:

          Jei taip galvoja ir asmuo į kurį kreipiausi, tai… būtų apmaudu. Apgailėtina net.

          • Nelaikykite pono Tomaševskio kvailiu. Jis tikrai kovoja ne dėl W o turi daug toliau siekiančius planus. Kažkas ir popierinį Trojos Arklį siūlė įsileisti: nebūkite juokingi, ką popierinio arklio bijote?…

            • Antanas:

              “W” yra tik pretekstas. Draugo Tomaševskio šefai sėdi Kremliuje. Atrodo, kad ir Varšuva pagaliau tą suprato, bet… Varšuvos mąstymas yra labai pragmatiškas: Tomaševskis – negeras vaikas, bet tai mūsų negeras vaikas.

            • Juozas:

              Tikrai nelaikau tokiu. Gudrus jis ir …protingai politinėje kovoje naudojasi ta W ir gatvių lentelėmis. Rezultatas akivaizdus, kaskar rinkimuose laimi vis daugiau balsų…ko nepasakysi apie prieš kovojančius. Deja.
              O tas toli siekiantis planas tai ką – prie gretimos šalies pri(si)jungti? Prie priešo Nr.2 (Lenkijos)? Ar, kaip p.Antanas mano – prie Nr.1 – Rusijos?

              Na, nerimta tai gi, net jei paskelbtų referendumą, na ir ką, negi VISA Lietuva nenubalsuotų?!

              Trojos arklys (net popierinis!) – jau yra – tautininkai pila vandenį ant LLRA malūno…

      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Ponas G.Songaila, Jus agituojate pazeisti LR Konstitucija! Ir pirmas ir antras ir visi lapai valstybes isduodamame dokumente turi buti rasomi valstybine kalba! todel, kad tai valstybine kalba ir valstybes dokumentas ir ne vienas valdininkas NETURI teises pazeisti LR Konstitucijos tai yra kazka kazkur ir ypac valstybes dokumente rasyti ne valstybine kalba! Taigi labai paprasyciau pona G.Songaila su tokiais teiginiais: “Šiandien valdantieji mėgina apsimesti, kad latviško asmenvardžių rašybos varianto nėra, nors tai būtų sprendimas, nepažeidžiant Konstitucijos;”, nes tai pazeidzia LR Konstitucija. Latvija gal neturi tokio konstitucinio teiginio kaip Lietuva, tai gal jiem ir galimas teisiskai toks variantas, kaip jie padare. Negaliu komentuoti nes nezinau. Kai ponas G.Songaila irodys, kad paso antras lapas ar puslapis yra ne valstybes isduodamo dokumento dalis, tada Songaila bus teisus. Bet ko gero niekada siuo konkreciu klausimu nebus teisus. Turetu buti labai negrazu kviesti pazeisti LR Konstitucija! Gal jau siela praradote, gal lietuvybes atsisakete, kas atsitiko?
        Suprantu tauru nora isspresti kazkokia kazkieno nieksiskai primesta problema….. tokiu problemu pasaulyje nera, jei nieksu nera. Anglijoje angliskai, Kinijoje kiniskai, Lenkijoje lenkiskai ir t.t. Valstybe turi buti valstybe, o ne skuduru lenkiskoms sermegoms.

        • Esate, bene vienintelis, kuris jau supratote prie ko veda konservatorių (Stundžio), o dabar ir visuomenininkų siūlomi piliečių pavardžių rašymai nelietuviškai asmens paso atskirame puslapyje ar kortelės kitoje pusėje. Šiuo siūlymu netgi daugiau įsiteikiama Lenkijai negu Kirkilų- Butkevičių siūlomu variantu. O Konstitucijos pažeidimas kol valstybinės kalbos raidynas nepakeistas abiejų variantų atveju tas pats.

          Matyt, gali būti dideliais pinigais pakvipę, kad net visuomeninkai į šį klausimą tapo įtraukti…

        • Čia jau sudėtingiau, negu prieš tai galvojau. Valstybinė kalba yra lietuvių. Todėl yra logiška, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviškomis raidėmis. Dar tas klausimas pasidaro kiek painus, kai daugiau galvoji. Tuo pačiu Lietuvos lenkų, ir kiti kitataučių „interesų atstovai“ gali vis prisigalvoti kokių priekabių dėl to pavardžių rašymo. Jie niekada nėra ir nebus ramūs. Tenka ir man pergalvoti apie tą latvišką variantą. Per anksti apsidžiaugiau.

  5. Alkas, Kažin
    Sprendžiant iš iniciatyvos pavadinimo “Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą” galima manyti, kad iniciatoriai veiks, kad dabar pagal Konstituciją valstybine esanti vien lietuvių kalba būtų keičiama kažkokia “Lietuvos valstybine kalba”. Ką galima suprasti, kaip siekį Lietuvos valstybinio daugiakalbiškumo. Taigi jau pats iniciatyvinės grupės pavadinimo prasmė prieštarauja Konstitucijai. Tačiau čia ne referendumo galios dalykas, o įstatymo pakeitimo projektas, kurį priimti ar ne surinkus parašus privalės svarstyti Seimas, todėl tokiu atveju prieštaravimas Konstitucijai ar įstatymams negali būti VRK kliūtimi neišduoti parašų rinkimo lapų. Taigi parašai bus renkami, tačiau kad būtų Lietuvai pasitarnauta nelietuviškais rašymais piliečių asmens dokumentuose vargubau. Greičiau tai bus pačių veikimas prieš save. Daug kas atsikerta, kad Latvija yra taip padariusi. Tačiau, kaip konkrečiai padaryta patikimų duomenų nėra. Be to, Latvijos santykiai su Lenkija buvo ir yra visiškai kitokie negu Lietuvos.

    Pavardžių rašymas asmens dokumentuose yra visiškoje pačios Lietuvos teisinėje galioje. Tačiau ir visuomeninkų elgesys toks tarsi būtume Lenkijos valdomi. Tarptautinis reikalavimas dėl pavardžių tik toks, kad jų rašymas turi būti reglamentuojama taip, kad būtų patogu daugumai piliečių. Apie 85 % Lietuvos piliečių yra lietuviai, taigi dėl patogumo daugumai rašant pavardes dokumentuose lietuviškai problemų nėra. Pagal 1994 m. Lietuvos- Lenkijos sutartį – jos 14 str. pasakyta, kad pavardės lenkataučių naudojamos pagal skambesį, o dėl jų rašymo principų bus susitarta specialiai tam skirtoje sutartyje. Tokia yra minėtos sutarties viso 14 str. susitarimo esmė. Beje, apie tai, kad sutartyje pasakyta, jog dėl pavardžių rašymo principų bus susitarta specialiai, tiek politikai, tiek dabar ir visuomeninkai nutyli. Tai šį tą sakantis sutapimas. Beje, reikia pabrėžti, kad terminas specialiam susitarimui dėl lenkakalbių pavardžių rašymo principų šalių sutartimi nenustatytas. Taigi jokie konkretūs terminai dėl 1994 m. sutarties nevykdymo – Lietuvos nespaudžia, skubėti nėra ko. Galima ir 100 metų gyventi dėl to taip ir nesusitarus. Gali būti, kad yra kokie užkulisiniai socdemų įsipareigojimai Lenkijos valdžiai. Taigi Seimas turėtų ramiausiai išbraukti Kirkalų partijos savanaudiškai siūlomą pavardžių rašymo projektą iš savo darbotvarkės ir baigti tuščiai burnas aušinti…

    • Kestas:

      Sutinku!!! pats balsavimo pavadinimas yra klaidinantis, sakantis kad dabartine konstitucija yra neteisinga ir ja reikia pataisyti. Jokiu budu taip nera, cia tik mazas burelis zmoniu nori kad ju pavardes rasytu su kitokiais nei Lietuviskais simboliais.

    • Antanas:

      Kažkoks žodžių jovalas… Gal būtų galimą viską pakartoti? Tik, maldauju, labai trumpai ir labai aiškiai. Ačiū.

      • Čia pakartota Antano prašymu.

        Talka yra už Lietuvos valsybinę kalbą, vadinasi imamasi iniciatyvos, kad valstybine nebūtų vien lietuvių kalba, kaip yra dabar. O tai taptų tokiu atveju, jeigu ir kitos kalbos, pvz., lenkų, Lietuvoje būtų valstybinės. Nežiūrint to, kad projektas prieštarautų Konstitucijai, parašus iniciatoriai, matyt, galės rinkti, nes įstatymo projektas, tai ne referendumas, jį inicijuoti suvaržymai nenumatyti. Tačiau vargu, kad nelietuviškas pavardžių rašymas asmens dokumente nors ir kitiems įrašams skirtme lape, yra Letuvai reikalingas ir ką nors gero jai duotų. Greičiau tai būtų pačių veikimas prieš save. Sakoma, atseit, kad Latvija yra taip padariusi su pavardžių rašymu dokumente. Tačiau kaip konkrečiai Latvija yra tai padariusi, patikimų duomenų nėra. Be to, Latvijos santykiai su Lenkija buvo ir yra iš esmės skirtingi negu Lietuvos. Tad aklai sekti čia Latvija nederėtų.

        Lietuvai pavardes asmens dokumentuose rašyti kitaip negu dabar nėra jokio nei teisinio, nei politinio būtinumo. 1994 m. Lietuvos- Lenkijos sutartyje (14 str.) pasakyta, kad pavardės lenkataučių Lietuvoje naudojamos pagal skambesį, o dėl jų rašymo principų bus susitarta specialiai tam skirtoje sutartyje. Dėl konkretaus termino specialiam susitarimui del pavardžių rašymo principų minėtoje sutartyje su Lenkija nėra susitarta. Taigi skubėti dėl jų nėra dėl ko. Galima ir 100 metų gyventi taip dėl to ir nesusitarus. Nežiūrint to, dėl jų rašymo politikai skuba. Todėl gali būti, kad yra kokie užkulisiniai socdemų ir konservatorių įsipareigojimai Lenkijos valdžiai dėl pavardžių rašymo. Lietuvai priešiškos Partijų negali būti vykdomos. Atsižvelgdamas į tai, Seimas turėtų ramiausiai išbraukti Kirkilų, Butkevičių – Kubilių, Landsbergių partijų savanaudiškai siūlomus pavardžių rašymo projektus iš savo darbotvarkės ir baigti tuščiai burnas aušinti dėl jų… Juk skubėjimas dėl to nelietuviško rašymo kitame lape, akivaizdu, yra Lenkijos strateginė užmačia, todėl gali būti, kad ir visuomenininkai čia ne visai skaidrūs (!?). Visa tai panašu į 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai priėmimą, nors ir tada buvo akivaizdu, kad jį būtina atmesti.

    • Kažin, – tai padarykite, kad išbrauktų ir Jūsų tiesa ir viršus. Kai padarysite – praneškite.

  6. Liutauras:

    Aš pritariu. Burbėkim ar neburbėkim, tačiau Lenkijoje ir kašubas gali rašyti į oficialius asmens dokumentus savo vardą ir pavardę kašubų rašmenimis. Svarbu , kad būtų suteikta tokia galimybė. Ar ja kas naudosis-parodys laikas.

    • Antanas:

      Suvalkų krašto etniniai lietuviai taip pat gali prašyti savo asmens dokumentuose rašyti jų pavardes lietuviškomis raidėmis, bet… tokie jų dokumentai bus butaforiniai, nes Lenkijos valdiškų įstaigų duomenų bazėse Lenkijos gyventojų pavardės įvestos lenkiškomis raidėmis, taigi, pvz., etninis lietuvis Vytautas Liškauskas ten figuruoja kaip Witold Liszkowski, o Vytautas Liškauskas su savo “lietuvišku” dokumentu paprasčiausiai nebus aptarnautas nė vienoje Lenkijos valdiškoje įstaigoje. Taigi, ponai ir panowie, būkime, kaip sakoma, biedni, bet teisingi.

  7. Šiaip:

    Kažkoks beprotnamis. Visi „kalbos gynėjai“ susitelksime prieš Lietuvių kalbos gramatiką. Kažkokie politikieriai pasakė, kad kažkas ruošiasi keisti abėcėlę, visi taip ir patikėjo bei puolė „gelbėti“ kalbą. Lygiai taip pat antikonstituciškumu galima apkaltinti ir Lietuvių kalbos gramatiką, kurioje parašyta, kad svetimvardžiai gali būti užrašyti ir kitomis lotyniško pagrindo raidėmis. Ar nuo to pasikeitė mūsų abėcėlė? Ar gramatiką rašė kvailiai? Pradėkite galvoti savo galva!

    • Antanas:

      Gerbiamasis, kuo čia dėta gramatika? Čia juk ne kalbininkų tinklapis. Kalbame apie valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą ir kalbame apie tai, kad OFICIALI raštvedyba (o taip pat ir asmens dokumentai) Lietuvos Respublikos teritorijoje vedama valstybine, t.y., lietuvių kalba. Tai kas čia dar neaišku?! Kokio reikia išsilavinimo, kad suprasti tokį paprastą dalyką???

      • Šiaip:

        Įdomi jūsų išvirkštinė logika. O kur ir kaip yra aprašyta ta valstybinė kalba? Kas yra ta valstybinė kalba? Ar sunku susivokti, kad be konkretaus valstybinės kalbos aprašo – gramatikos jokių reikalavimų jai būti negali. Ką reiškia „rašyti valstybine kalba“? Tai reiškia rašyti taip, kaip nustatyta oficialioje oficialios įstaigos išleistoje „Lietuvių kalbos gramatikoje“. O kas ten parašyta apie svetimvardžius? Galima rašyti svetimvardžius su nelietuviškomis raidėmis. Ir dar – konstitucinis teismas nustatė, kad valstybinės kalbos klausimus galima spręsti tik specialistų patariamiems – ką pasakė Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiuo klausimu? Galima rašyti svetimvardžius su nelietuviškomis raidėmis. Tai nekelia jokio pavojaus lietuvių kalbai. Štai todėl tas jūsų keliamas šaršalas ir yra beprotnamis.

        • Kemblys:

          Nesuprantu, kodėl Tu taip karštai ginčijiesi, jei čia tik ,,šaršalas ir yra beprotnamis”?

        • Na ir žioplas, juk čia kalbama ne apie svetimvardžių rašymą apskritai, o apie savo piliečių pavardžių rašymą jų asmens dokumentuose.

          • Antanas:

            Gal nedarykime iš to visko mišrainės? Svetimvardžiai yra vienas dalykas, o lietuviškų vietovardžių iškraipymas (ne Vilnius – Wilnius, o Wilno, ne Kaunas, o Kowno, ne Šalčininkai – Szalczininkai, o Soleczniki; ne Juodšiliai – Juodsziliai, o Czarny bor; ne Trakai, o Troki; ne Kirtimai, o Parubanek ir t.t.), taip pat ir LR piliečių (!) pavardžių rašymas lenkiškomis raidėmis ar kirilica – tai jau visai kitas dalykas… O kas liečia LR valstybinę kalbą, tai Tamstai reikėtų tiesiog paimti ir pasiskaityti LR Konstituciją ir nekelti audros vandens stiklinėje. Lenkijos etninių lietuvių pavardės rašomos ne tik lenkiškomis raidėmis, bet ir sulenkintos (Jonas Vaičiulis – Jan Wojczulis, Vytautas Liškauskas – Witold Liszkowski ir t.t.) ir niekas – nei Lenkijos, nei Lietuvos lietuviai – iš to problemų nedaro. O “lenkai ant Lietuvos” ieško dantų ten, kur jie neauga.

  8. Eirimas:

    Ar dr. Jonas Basanavičius rašė valstybine lietuvių kalba? Primenu, kad jo leisto laikraščio pavadinimas buvo AUSZRA. Ant Basanavičiaus kapo yra akmenyje iškaltas užrašas – originali paties Basanavičiaus sentencija, kurioje bene keturios W raidės. Ar tai pakenkė Lietuvai ir lietuvių kalbai? Nė kiek.
    Jei atsiversite K. Donelaičio „Metų“ rankraštį, ar originalius pirmuosius leidimus, jūs visur matysite tik w raidę, ir niekur – paprastos v. Bet nuo to Donelaitis netapo lenku.
    Šiaip jau, man pati grafiškai priimtiniausia yra Vydūno rašyba. Labai gražios Š ir Ž raidės, o ilgosios balsės i, u ir a išskirtos – papuoštos stogeliais.

    • Eirimas:

      Tai čia noriu pabrėžti du dalyku:
      1) Kalba ir rašymo sistema iš esmės neturi nieko bendra, ir viena kitos neveikia. Kalba nesusijusi su raštu, rašto sistema yra tik susitarimo dalykas. Ženklų atsiradimas/keitimas niekaip negali pakenkti kalbai. Lietuvių k. raštijos istorijoje rašymas su W raide gyvavo kur kas ilgiau, nei rašymas be W raidės;
      2) Kitų kalbų asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos objektas; dėl tos priežasties jie negali kalbai daryti jokios įtakos. Antai, pamatę lietuviškame tekste parašyta Markas Twainas, arba Markas Tvenas (Mark Twain) mes nė kiek nepasipiktiname, nes suprantame, kad kalba eina apie Marką Tveną, kuris nebuvo lietuvis.

      • Tai netiesa. Rašyba valstybine kalba yra paremta rašyba lietuviškais rašmenimis. Lietuvių rašybos esmė – rašome pagal tarimą. Tikriniai vardai yra lietuvių kalbos objektas. Tai bet kuris kalbininkas patvirtins. Eirimas klaidina, tikiuosi nesąmoningai – dėl neišmanymo.

        • Eirimas:

          „Lietuvių rašybos esmė – rašome pagal tarimą.“ Nevisai tiesa, Jonai Vaiškūnai. Juk rašome „užsičiaupti“, o tariame „usičiaupti“. Kitas pavyzdys: „aukštas“ ir „aukštas“ – du skirtingi, skirtingai tariami žodžiai, o užrašomi taip pat. Taip, lietuvių rašyba yra gana arti tarimo, bet užrašymas ir tarimas nevisada sutampa.

          Rygiškių Jono sukonstruota rašyba nebūtinai atspindi lietuviškumo esmę, nes joje per daug čekiškų ir lenkiškų skolinių (raidės š č ž – iš čekų, ę ir ą – iš lenkų abėcėlių). Jau minėjau, kad Vydūno „Rūtos“ spaustuvėje naudotos raidės – jos žymiai arčiau lietuviškos dvasios. Vydūno raštus galiu skaityti tik originaliai užrašytus, šiuolaikinėmis raidėmis spausdinti jo tekstai atrodo gana klaikiai…

          Regis, pateikiau pakankamai pavyzdžių, parodančių, kad kalbos, kaip tautiškumo išraiškos, ir rašybos nebūtinai yra tiesioginis. Tad apie ką diskusija? Ar apie valstybinės kalbos išsaugojimą, ar veikiau apie mūsų pačių emocijas?

          O kas mums trukdo puoselėti lietuvių kalbą? Nesikeikime rusiškai, venkime skolinių, tarptautinius žodžius, kiek tik įmanoma, keiskime lietuviškais.

          Šiaip – visuomenininkų iniciatyvai iš principo pritariu, nes tai valstybės savigarbos reikalas. Latviai šiuo požiūriu geriau susitvarkė.

  9. Mickėjus Mausėas:

    Užuojauta Eirimas’ui. Smegenai jo jau praplauti…Bet jo asmenvardį parašiau taip ,kad jam turėtu patikt. Ir dar apie referendumą. Šiandien “Panorama” per valstybinį LRT rodė reportažą šia tema.Kalbėjo kažkoks lenkas, buvo nepatenkintas , kad puslapis pase su nelietuviškais rašmenimis problemos neišspręs ir tt ir tp. Bet kas įdomiausia: rodoma to lenko (Lietuvos piliečio) asmens tapatybės kortelė -ten atspausdinta lietuviškom raidėm ” Tadeušas Konvickis” ( Tikrą vardą pamiršau , šitą iš interneto kaip pavyzdį paėmiau) Toliau pats įdomumas! Ekrano apačioje , titruose parašyta”Tadeusz Konwicki”! Ar jaučiat , gerbiami Lietuvių kalbos gynėjai , iš kur vėjas pučia?

  10. Skaitytoja:

    Pilnai pritariu Jonui Vaiškūnui. Pasirašysiu.O tie, kas vaidina, rodo savo erudiciją aiškiai nelietuviai, nėr ko jų klausyti.

  11. Antanas:

    Gerbiamieji, kokį čia š. malame tiek laiko?! Norime pademonstruoti savo literatūrinius sugebėjimus? Ne tas tinklapis ir ne ta tema. Baigiame vieną kartą tuos nereikalingus ginčus ir įsisąmoniname tris esminius dalykus: 1.Lietuvos Respublika – suvereni valstybė. 2.Lietuvos Respublika turi savo pagrindinį įstatymą – Konstituciją. 3.Pagal LR Konstituciją valstybinė LR kalba – lietuvių kalba. Kas čia dar neaišku?! Jei, tarkime, konstitucija ar koks nors įstatymas nebeatitinka visuomenės poreikių ar šios dienos gyvenimo realijų, jie yra Įstatymų Leidėjo nustatyta tvarka keičiami. Bet šito, ponai ir panowie, negali daryti kirkilų ar tomaševskių grupuotės reikalaujant Varšuvai, Kremliui ar kokiai nors Zimbabvei!!! O apeliuoti į tai, kad dr. Jonas Basanavičius naudojo “sz” ir “w” raides yra mažų mažiausiai nekorektiška. Maža kas ir kaip rašė prieš 100 metų!!! Juk ir Jonas Jablonskis lietuvių kalbos gramatikoje buvo parašęs sakinį “Alus gerti sveika”, bet, kai jo sūnėnas vieną dieną parėjo namo “prisilupęs” alaus ir ėmė dėdei aiškinti, kad alų gerti sveika, J.Jablonskis gramatikoje parašytą sakinį pakeitė į “Alus gerti nesveika”… Taigi, ponai ir panowie, ūkiškai tariant neieškokime užpakaly dantų, nes jie ten kažkodėl neauga.

    • Alfredas:

      Taip Antanai pritariu, Lietuvoje – Lietuviu kalba ir rasysena, Lenkijoje -Lenku ir jokiu problemu. O kas iesko problemu – lai iesko ju savo Lenkijoje. Trumpai ir aiskiai.

      • Antanas:

        Tai, kad pasak mokslininkų (tame tarpe ir Lenkijos!) Pietryčių Lietuvos dauguma vietinių gyventojų – tai nutautėję lietuviai ir vietiniai bei pokariu atvykę iš Baltarusijos sulenkėję gudai. Taigi, Lenkijoje jų tikrai niekas nelaukia ir jie, tie tuteišai (vietiniai), todėl ir nervinasi bei kelia erzelynę dėl tariamo jų persekiojimo Lietuvoje. Vietoj to, kad išmoktų gerai kalbėti lietuviškai tam, kad greičiau integruotis į Lietuvos visuomeninį gyvenimą, jie vaidina lenkų šlėktų palikuonis ir kelia nesibaigiančius nepagrįstus reikalavimus… Beje, Lenkijoje mūsų tuteišai vadinami ne kitaip kaip “rosjaninais” (rusais). Atspėkite iš trijų kartų, kodėl.

  12. Laura:

    Dar kartą laisvoje Lietuvoje turime ginti savo protėvių kalbą.
    Jei man kas būtų sausio 13-ąją prie Seimo barikadų pasakęs, kad taip atsitiks, nebūčiau patikėjusi.
    Vilniaus meras jau nori leisti vartoti savivaldybėje greta valstybinės ir lenkų, rusų, gal dar kokias kitas kalbas.
    Lietuviai vyrai – kur yra šiandienos Basanavičius?

  13. Eirimas:

    „Lietuvių rašybos esmė – rašome pagal tarimą.“ Nevisai tiesa, Jonai Vaiškūnai. Juk rašome „užsičiaupti“, o tariame „usičiaupti“. Kitas pavyzdys: „aukštas“ ir „aukštas“ – du skirtingi, skirtingai tariami žodžiai, o užrašomi taip pat. Taip, lietuvių rašyba yra gana arti tarimo, bet užrašymas ir tarimas nevisada sutampa.

    Mano požiūriu, Rygiškių Jono sukonstruota rašyba nebūtinai atspindi lietuviškumo esmę, nes joje per daug čekiškų ir lenkiškų skolinių (raidės š č ž – iš čekų, ę ir ą – iš lenkų abėcėlių). Jau minėjau, kad man labiau patinka Vydūno „Rūtos“ spaustuvėje naudotos raidės – jos žymiai arčiau lietuviškos dvasios. Vydūno raštus galiu skaityti tik originaliai užrašytus, šiuolaikinėmis raidėmis spausdinti jo tekstai atrodo gana klaikiai…

    • Antanas:

      Gal reikėtų sakyti “rašome BEVEIK pagal tarimą”? Manyčiau, kad “usičiaupti” ir panašūs tarimo atvejai lietuvių kalboje nėra tokie jau dažni. Praktiškai visose man žinomose kalbose yra tokių tarimo “perliukų”. Ar reikia iš to daryti tragediją? O šito “lenkiško vajaus” esmė juk yra tame, kad sulenkėję tuteišai nori būti tikrais lenkais ir savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose (!) rašyti lenkiškomis raidėmis. Štai kame esmė!

    • don Vargas Galabija:

      Žaviuosi jumis! Reikia pripažinti, kad sažinės numarinimas, jos keliamą diskomfortą kompensuojant kazuistiniais išvedžiojimais, yra didelės protinės ištvermės reikalaujantis triūsas kiekvieno padoresnio “judo nuo artimiausios pakriūtės ” veikloje. Iš tolo regėti, jog Jums tai kasdieninė, kūrybiška ir (kas svarbiausia) produktyvi užduotis. Dar daugiau, Jūs su ja gerokai apsipratot – sažinė Jums nieko nebekužda, kai pvz. 40-imt milijoninė agresorė (deja, taip ir netapusi prisimiršusiu istorijos “epizodu”) metai iš metų ypač metodiškai (ir, reikia pasakyti, nuostabiai išrankiai) prievartauja mano su Jumis Tėvynę (Jums jau net nereikia apsimetinėti, kad to nematot – tokiu saviįtaigos virtuozu tapote!). Racionalumo hiperfunkcija, neutralizavusi tamstelės “širdies instinktą”, sulaiko Jus nuo dėmesio blaškymo į niekus – pvz. vis konkretesniu tampantį Lietuvos nulietuvinimo peizažą, užtat kokias galimybes ji Jums atveria nusitvėrus gramatikos raidę koloboruoti (kad ir su naujais-tais-pačiais kultūr-tregeriais iš už artimiausios sienos) kad ir prieš tą kalbą, kurios gramatika Jūs neva čia remiatės. Aš jumis žaviuosi!

      • Antanas:

        Ar Tamsta negalėtum savo minčių proveržį išdėstyti normalia lietuvių kalba? Nors ir esu kalbininkas, bet nieko nesupratau… Ir, bendrai, į ką Tamsta kreipiesi?! Ačiū.

        • Pikc:

          Trumpai apibendrinant – šiame komentare “Eirimas” apibūdintas kaip kolaborantas, savo išdavikišką poziciją bandantis pridengti demagogija. Nepasakyčiau, kad norėčiau su tokiu apibūdinimu smarkiai ginčytis. 🙂

          • Antanas:

            Sakyčiau, pats laikas baigti diskusijas, nes iš didelio rašto išėjom iš krašto… Palauksime, kokią “dovaną” šiuo klausimu tautai pateiks rudenį jos išrinktieji. Įtariu, kad kažkuriems išrinktiesiems per sekančius rinkimus prie valdžios lovio nebebus galimybės prieiti…

    • Ačių Dievui, kad mūsų kalbą nuo tokių liberalų dar gina Konstitucija. Jei ne ji tai jau rašytumėme kaip kam labiau patinka.

  14. Klasifikatorius:

    Patvirtintas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius.
    http://www.registrucentras.lt/p/175

      • Pikc:

        Ačiū Jums už nuorodą – ji įdomi ir, manau, naudinga. Vis dėlto, šiuo atveju ji nėra aktuali, kadangi Jūsų pateiktame šaltinyje kalbama apie UŽSIENIO fizinius ar juridinius asmenis – tuo tarpu ši tema yra apie LIETUVOS piliečius.
        P.S. Kažkas keisto su komentarais – iš mano normalaus IP komentarai “nepraeina”, bet per “proksius” (su tuo pačiu slapyvardžiu ir elektroniniu paštu) – skelbiami. Jau buvau pamanęs, kokiu nors būdu sugebėjau užrūstinti puslapio adminus – bet “proksiniuose” komentaruose aš lygiai taip pat save identifikuoju, tad, matyt, čia kažkas kita.

  15. Klasifikatorius 2:

    Pilietis – fizinis asmuo.
    ISO transliteracijos
    https://lt.wikipedia.org/wiki/ISO_transliteracijos
    Pilietis – fizinis asmuo.

  16. Mickėjus Mausėas:

    Kokia dar transliteriacija? Juk Lietuvoje beveik 90% užsienietiškų asmenvardžių ” transliteriuojama” į anglų kalbą , dar pridedamos ( arba nepridedamos) lietuviškos galūnės ir prašom – malonaus skaitymo !

  17. Eirimas:

    Kolegos, o jūsų nežeidžia lankomiausiose vietose besipuikuojantys užrašai MAXIMA? Kažkaip negirdėjau, kad kas nors tuo būtų pasipiktinęs. Ir kas čia kalti – gal irgi lenkai? Arba – LT UNITED? Irgi negirdėjau pasipiktinimų. Taip pat sugalvojo ne lenkai. Ir pažiūrėkit – lietuviškų firmų firmelių pavadinimai… ir… nieko? Negirdėjau, kad kažkas MAXIMOS vadovus būtų apkaltinę Konstitucijos pažeidimu.

    Man regis, pirmiausia patiems lietuviams reikia susitvarkyti savo smegeninėse, išsišluoti savo kiemus nuo klaikių akį ir kalbos jausmą darkančių pavadinimų, o jau tada pradėti rūpintis, kaip koks nors Bezdonių Zbigneiwas pase užsirašys savo vardą.

    Dėl Bezdonių, beje, irgi labai linksma istorija, parodantį mūsų pačių bukumą. Tas upelis ir ta vieta iki sulenkėjimo turėjo gražų lietuvišką pavadinimą – bedugniai. Na, lenkmečiu lenkai ją pervadino, išsivertė. O mes, atgavę Vilniaus kraštą – „sulietuvinome“ taip, kaip mums pasirodė. Tai jeigu net to nesugebame – tai apie ką kalba? Matyt, mūsų galvose tik bezdalai, ir nieko daugiau…

  18. Leonas M.:

    Būtinai reikia palaikyti šią iniciatyvą. Kuo tik galėsiu, prisidėsiu. Išsaugosi kalbą, savo raštą – išsaugosi tautą. Išsaugosi tautą – išsaugosi ir valstybę.Visos didelės Lietuvos nelaimės, praradimai prasidėdavo nuo mažų nuolaidų.

  19. erikas:

    O kaip tada bus su vokiškais ar turkiškais vardais ir pavardėmis? Juk irgi lotyniško pagrindo raidynas? Na, pavyzdžiui, klausimui pailiustruoti užrašykime ne vardą ir pavardę, bet turkišką pavadinimą „Didysis turkų kalbos žodynas“ – Büyük Türkçe Sözlük (tariama, rodos, Biujiuk Tiurkče Siozliuk). Taigi dar papildomos raidės (be krūvos lenkiškų). Aišku, gerai, kai mes pažįstame dar daugiau raidžių, bet ar mes Lietuvos Respublika ar tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuvos Muitinė? Pripažinkime, kad nei Lenkija tokiais cirkais neužsiiminėja, nei kitos Europos šalys, kurių abėcėlė nesuteikia tokios galimybės. Pasirašysiu už tai, kad būtų galima įrašą turėti kitame lape, nes labai nenoriu, kad Lietuva atrodytų kaip Muitinės Postas „Lietuva“.

  20. Atgalinis pranešimas: V. Sinica. Komentarai Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą | Alkas.lt

  21. Rasa:

    Kaip gerai, kad sukūrėte iniciatyvinę grupę. Gal pavyks n-tąjį kartą apginti mūsų kalbą, nors ji jau valstybinė, bet ir tai nepadeda.

  22. Vytautas:

    Perfrazuojant seną patarlę galima vienareikšmiai pasakyti – vadovas (bet kokio lygio) niekada visiems geras nebus. Todėl tas valdančiųjų politinis marazmas, kuris tęsiasi jau daugel metų dėl lenkiškų pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, jau gerokai įkyrėjo. Bloga darosi klausantis pasisakymų šiuo klausimu tokių seimo veikėjų, kaip G. Kirkilas . Ne ką geriau yra ir klausantis premjero, kuris labai norėtų įtikti visiems. Ko gi bijo mūsų valdantieji? Manau tik vieno – bijo netekti galimybės naudotis savo kaip valdančiųjų galimybėmis sočiai gyventi. Valstybės, t.y. mūsų visų interesai – na, kaip išeis. Todėl valdančiųjų interesai – įsiteikti ES didžiųjų šalių ir JAV interesams. Tame tarpe ir Lenkijos. Todėl jie ir bijo pasiklausti tautos referendume – juk tauta jau pasakė “ne” dėl AE, vos neuždraudė žemės pardavimo, neprisimena, kad stojimo į ES referendume valdžia darė nusikaltimą ir ne vieną. Manau, kad dar laikas tokiems veiksmams padaryti galą. Nepadarius to dabar prasidės negrįžtami procesai. Todėl siūlomas variantas yra pats racionaliausias. Šiuo atveju svarbiausi yra Tautos interesai, o ne atskiros grupės užgaidos. Ir jei tik leis galimybės, būtinai prisidėsiu prie parašų rinkimo.

  23. Atgalinis pranešimas: VRK leido rinkti parašus dėl įrašų pasuose nevalstybine kalba | Alkas.lt

  24. Regina:

    Aš už Lietuvos valstybinę kalbą. Mes turime ją išsaugoti ir dižiuotis ja.

  25. Atgalinis pranešimas: Už Lietuvos valstybinę kalbą jau galima pasirašyti ir Internete! | Alkas.lt

  26. Albinas Vaškevičius:

    Mano paso priešpaskutiniame puslapyje yra Ukrajinos oro uosto antspaudai ukrainiečių kalba. Aš nemanau kad tai pažeidžia Lietuvos valstybinės kalbos įstatymą. Tad įrašas paso antrame puslapyje taip pat nepažeis Lietuvos valstybinės kalbos įstatymo.

    Aš noriu kad man prieš važiuojant į Vokietiją mano paso antrame puslapyje būtų įrašyta mano vardas ir pavardė vokiškomis raidėmis nurodant kad įrašas yra vokiečių kalboje, tam kad vokiečiai teisingai perskaitytų mano vardą ir pavardę: Name und Familienname ins deutsch: Albinas Waschkewitschius.

    Jeigu aš keliausiu per kelias kitas valstybes aš pageidaučiau kad panašiu būdu būtų parašyta mano vardas ir pavardė tų valstybių kalbomis.

    • Katė:

      Vieni kalba apie ratus, o kiti – apie batus. Taigi čia tariamasi apie kitataučių Lietuvos piliečių pavardžių rašymą pasuose, o ne apie turistines keliones. Pone Vaškevičiau, jei jums taip svarbu, kad vokiečiai teisingai jūsų pavardę perskaitytų, parašykite ją vokiškai ant popieriuko ir dar sukirčiuokite. Taip pat ir visur kitur. Dar geriau – užsisakykite savo paso vertimus pageidaujamomis kalbomis {Sako, kad vien ES jų yra 24.) – leisite užsidirbti vertimų biurų darbuotojoms. Bus dėkingos 🙂

  27. Atgalinis pranešimas: „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *