M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta (158)

Zemes pardavimui NE 017-K100 (10)

J. Česnavičiaus nuotr.

Tauta apibrėžiama įvairiai. Dažniausi apibrėžimai – kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Kai kas dar prirašo žemę. Šių apibrėžimų deriniai – taip pat įvairūs. Prancūzams ar rusams mažiau svarbi kilmė, žydams ar airiams – kalba. Žydai ir airiai sugebėjo išlikti tautomis, šimtmečius gyvendami be gimtosios kalbos ir net be žemės – išblaškyti po visą pasaulį. Juos vienijo kilmė ir kultūra. Vis dėlto sukūrę tautines valstybes jie grįžo prie gimtųjų kalbų ir vėl ėmė pratintis prie tėvynės žemės.

Lietuviai – žemės ir kalbos tauta. Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje kartoje lietuvio nebeliks. Nuoseklu, jog lietuvių tautininkai ypač gina žemę ir kalbą. Žinoma, taip pat – dorą ir šeimą, valstybingumą, demokratiją ir socialinį teisingumą. Dora ir šeima – gyvybiškai svarbios tautos išlikimui ir tęstinumui, valstybingumas, demokratija ir socialinis teisingumas – svarbios prielaidos dvasiniam ir medžiaginiam tautos klestėjimui. Vis dėlto dora ir šeima – bendražmogiškos vertybės. Dėl valstybingumo – pasaulyje užtektinai valstybių be tautų ir tautų be valstybių. Demokratija ir socialinis teisingumas – taip pat ganėtinai bendražmogiški dalykai.

Nebus klaidinga teigti, jog būtent kova už kalbą – ir tautinę kultūrą – daro tautininkus tautininkais. Šiuolaikinis lietuvių tautininkas pirmiausiai – socialinis konservatorius. Vis dėlto – daugiau, nei tik socialinis konservatorius. Tai – žemininkas ir valstybininkas, kalbininkas ir kultūrininkas plačiausia šių žodžių prasme.

Žinoma, kiekvieną kovą galima suprimityvinti ir sukarikatūrinti. Kalbos atžvilgiu tokių atvejų – apstu. Galvą siūlyta vadinti mąstalu, futbolininkus – spirdžiais, kompiuterio monitorius pramintas vaizduokliu. Šie „purizmai“ kelia juoką, o ne pagarbą kalbai. Dažnas „puristas“ tėra veidmainis – mielai naudodamas buitinius svetimžodžius jis purkštauja prieš tarptautines mokslines sąvokas. Neverta sietis su kompleksuotais mažaraščiais. Vis dėlto panašų įspūdį sudaro angliškų bei rusiškų žodžių vartojimas ten, kur jie tikrai nėra būtini. Jau randasi žargonų – „aprūvinti“, „baninti“, „bukinti“, kuriuose nėra jokių papildomų reikšmių – kokias suteikia tarptautiniai žodžiai.

Dažnas jaunuolis, vos pramokęs anglų kalbos, įsivaizduoja pasirodysiąs šaunesniu, jei prisodrins savo kalbą svetimais žodžiais. Tai – irgi kompleksas. Vyresnioji karta vis dar vartoja barbarizmus „kurtkė“, „tapkė“, „bulka“, perduodama juos ir jaunimui. Retkarčiais pavartoti kitos kalbos žodį, posakį ar net žargoną – menka nuodėmė: jų rasime net lietuvių literatūros klasikoje. Tai – prieskonis, paspalvinimas. Blogiau, kai tai virsta piktnaudžiavimu ar įpročiu. Lietuvio tautininko uždavinys – saugoti kalbą kaip visumą, be kita ko, įskaitant rašybą.

Karikatūrų sutinkame ir kultūros srityje. Tavo spintoje kabo tautiniai drabužiai? Klausaisi lietuviškos muzikos? Meldiesi baltų dievams? Ne? – Toks tu ir lietuvis! Tie, kas lietuvybę tapatina tik su pagoniškąja kultūra, atmeta šešių šimtmečių istoriją. Mažvydą ir Daukšą, Radvilas ir Chodkevičius, Valančių ir Maironį. Atmeta 1918 m. signatarus ir savanorius, 1941 m. sukilėlius ir partizanus. Absoliuti jų dauguma buvo krikščionys – katalikai arba protestantai. Kalbant apie lietuvišką muziką, dažnam tai reiškia „Mango“ ar Ciciną. Jei lietuviška muzika apsiriboja šiuo repertuaru, jau verčiau Bachas ar „Metallica“.

Žinoma, tautiniai drabužiai bei raštai lietuvį tik puošia, kaip ir gera lietuviška daina. Juolab kad lietuviška muzika – ne tik senosios etninės dainos, brangintinas tautos paveldas. Puikių patriotiškų dainų sukurta roko, metalo ir net hip-hopo stiliais. Netikite – susiraskite Youtube dainą „Kur dingo vienybė?“ Kultūra nėra statiška. Ji nuolat papildoma. Svarbu, kad ji būtų turtinama, o ne susinama. Lėkštos kultūros formos – tiek vietinės, tiek užsieninės kilmės – galėtų būti papildomai apmokestintos, aukštosios kultūros formos – dotuojamos ir skatinamos mokestinėmis lengvatomis.

Kalbant apie baltų tikėjimą, jo bendruomenėms seniai metas suteikti lygias teises su krikščioniškosiomis. Tautininkai – pirmoji politinė jėga, tai įsirašiusi į savo programą. Tik ne tiek dėl tautinio tapatumo, kiek dėl demokratijos. Vis gi tautybė ir tikyba – skirtingi dalykai.

Žemės klausimas – kur kas platesnis, nei tik dirbamos žemės apsauga nuo svetimšalių pirkėjų antplūdžio. Šioje srityje tautininkai lieka nuoseklūs. Žemė – tik piliečiams. Vis gi lietuviai – žemės tauta kur kas platesne prasme, nei dirbamos žemės nuosavybė. Tai – gyvenimas gimtajame krašte, Lietuvos valstybėje ir etninėse teritorijose. Lietuva ir lietuviai sudaro nedalomą visumą.

Emigracija – skaudi problema. Net pakilus ekonomikai globaliame pasaulyje visuomet rasis vieta, kur gyventi – medžiagine prasme – bus geriau. Bet imigraciją stabdyti galime ir privalome. Šūkis „Lietuva – lietuviams“ šiandien toks pat prasmingas, kaip dr. Vinco Kudirkos laikais, jis net įgauna naujas prasmes, kurių tais laikais nereikėjo. Antra vertus, galime ir privalome skatinti lietuvių grįžimą į Lietuvą, į savo žemę. Palaikyti kultūrinę tapatybę išeivijoje – gražu ir sveikintina, bet panašu į vandens pylimą stikline į tuščią kibirą. Taip jau yra, kad lietuvis, atitrūkęs nuo gimtosios žemės, nutautėja. Tai – liūdna tikrovė.

Pavienės išeivių salelės vargiai išgelbės Lietuvą. Juo labiau – globalios Lietuvos utopijos. Emigraciją skatina skirtingos priežastys. Dalis išvyksta dėl prastų ekonominių sąlygų tėvynėje, dalis – dėl aiškiai juntamos teisingumo stokos, politinės korupcijos, dalis – tiesiog kosmopolitai. Rūpinantis ekonomikos kėlimu, dar labiau reikia rūpintis patriotizmo ugdymu. Kažkiek kosmopolitų visada bus, kažkiek žmonių visuomet emigruos. Klausimas – kiek jų bus. Valstybinės kultūros ir švietimo politikos uždavinys – kad jų būtų kuo mažiau.

Ypač svarbi teisinga ir veiksminga šeimos politika. Prieškariu emigracija taip pat vyko, bet tauta atsinaujindavo aukšto gimstamumo dėka. Lietuvis turi būti suinteresuotas kurti šeimą, gimdyti ir auklėti vaikus. Ne laikas žaisti lytine egzotika ir tolerancija. Bent ne šioje srityje.

Pagaliau, ryšys su žeme – tai ryšys su gamta. Žalioji ekonomika ir energetika, rūpestis mažesniaisiais ir silpnesniaisiais kūrinijos atstovais, barbariško gamtos niokojimo užkardymas. Principas „duok ir tau bus duota“ galioja ne tik žmonių visuomenei, bet ir jos santykiui su gamta.

Drąsiai galima tarti, jog tikras lietuvis – tai šios žemės vaikas, suaugęs su ja savo šaknimis, kalbantis, mąstantis ir veikiantis lietuviškai.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

158 komentarai

  1. Kemblys:

    Marius Kundrotas:
    ,,Nebus klaidinga teigti, jog būtent kova už kalbą – ir tautinę kultūrą – daro tautininkus tautininkais.”

    Marius Kundrotas:
    ,,Retkarčiais pavartoti kitos kalbos žodį, posakį ar net žargoną – menka nuodėmė: jų rasime net lietuvių literatūros klasikoje. Tai – prieskonis, paspalvinimas. Blogiau, kai tai virsta piktnaudžiavimu ar įpročiu. Lietuvio tautininko uždavinys – saugoti kalbą kaip visumą, be kita ko, įskaitant rašybą.”

    Marius Kundrotas:
    ,,kultūra, socialinį, socialinis konservatorius, kultūrininkas, suprimityvinti ir sukarikatūrinti ( 😀 ), kompleksuotais, žargonų, kompleksas, barbarizmus, klasikoje, Karikatūrų, istoriją, Absoliuti, repertuaru, etninės, patriotiškų, stiliais, statiška, kultūros formos – dotuojamos (3 svetimžodžiai iš eilės!), politinė, programą, demokratijos, etninėse, Emigracija, teritorijose, ekonomikai globaliame, globalios Lietuvos (?), utopijos, politinės korupcijos, kosmopolitai, patriotizmo, emigruos, suinteresuotas, egzotika ir tolerancija, ekonomika ir energetika, Principas…”

    Marius Kundrotas:
    ,,Drąsiai galima tarti, jog tikras lietuvis – tai šios žemės vaikas, suaugęs su ja savo šaknimis, kalbantis, mąstantis ir veikiantis lietuviškai.”

    • lyvis:

      Kemblys gina kalbos grynuma, o pats tarnauja stribams kaip ir Salomėja Neris lietuviška poetė su rusiška dvasia. lyvis

    • Citata:
      Marius Kundrotas:
      ,,Drąsiai galima tarti, jog tikras lietuvis – tai šios žemės vaikas, suaugęs su ja savo šaknimis, kalbantis, mąstantis ir veikiantis lietuviškai.”
      Ale, įdomu – kas tai per mąstymas lietuviškai? 🙂
      Ar cituojamas sakinys nereiškia tik to, kad lietuvis – tik iš lietuviškų tėvų?
      Ar tai nereiškia, kad buvęs kitakilmis, kitakalbis, kitakultūris negali tapti lietuviu net ir to norėdamas, ir todėl visada, gyvendamas Lietuvoje, bus Lietuvai akmuo po kaklu, o ne jos dalimi?

      Akivaizdu, kad toks lietuvio apibrėžimas prieštarauja logikai – žymiai tikslesnis yra toks:
      lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.

      Netgi V.Landsbergio pasiūlytas yra geresnis: lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga!

    • Kembly, būtų įdomu, jeigu pats pateiktum straipsnio autoriaus svetimžodžių, kuriuos pats išrašei, lietuviškus atitikmenis. Būtų visiems mums naudinga, išmoktume labiau gerbti savo gimtąją kalbą. Rimtau rašau, be jokios pašaipos.

      • Kemblys:

        Daug kartų esu taip padarę – nepadėkojo niekas. Žodynuose yra tikslios šių žodžių reikšmės – jie daugiaprasmiai. Galiu juos išversti taip, kaip aš juos SUPRATAU, pagal sakinio mintį.

        kultūra – daba
        socialinį teisingumą – teisingumą visuomenėje
        socialinis konservatorius – (nesupratau šių svetimžodžių derinio) nusistovėjusios visuomenės saugotojas (?)
        kultūrininkas plačiausia šių žodžių prasme – kūrybinis darbuotojas
        kiekvieną kovą galima suprimityvinti ir sukarikatūrinti – kiekvieną kovą galima sumenkinti ir juokingai išdarkyti.
        kompleksuotais mažaraščiais – liguistais mažaraščiais
        Jau randasi žargonų – Jau RANDAME iškraipytų svetimybių
        barbarizmus – svetimybes
        lietuvių literatūros klasikoje – reikšmingoje lietuvių grožinėje raštijoje
        atmeta šešių šimtmečių istoriją – atmeta šešių šimtmečių praeitį.
        Absoliuti jų dauguma – Visiška jų dauguma
        apsiriboja šiuo repertuaru – apsiriboja tokio lygio kūriniais
        senosios etninės dainos – senosios tautinės dainos
        Puikių patriotiškų dainų – Tautą aukštinančių dainų
        roko, metalo ir net hip-hopo stiliais – roko, metalo ir net hip-hopo išraiška
        Kultūra nėra statiška – Daba nėra sustabarėjusi
        kultūros formos – dotuojamos (3 svetimžodžiai iš eilės!) – NESUPRATAU IR NENORIU SUPRASTI!

        Manau, Tomai T, pakaks pavyzdžių, rodančių, kad Mariuko mintys nepranoko lietuvių kalbos galimybių. Gal likusius Kundroto išsireiškimus išvers toks ‘linelis’ – jis neblogai nusimano. Tegul mokosi gerbiamasis mėžti tvartus 😀 😀

        • Dėkui, nežinojau žodžio „daba“. Dabar žinosiu. 🙂 Kitas svetimybes daugmaž žinočiau kokiais lietuviškais žodžiais pakeisti, bet vis tiek kiek abejingai žiūriu dėl VISIŠKO lietuvių kalbos išgryninimo. Net jei kalbininkai ir išgrynintų, prireiktų daug laiko kol didžiąjai daliai Tautos lietuviški atittikmenys taptų savi, „įaugę į kraują“. 🙂

          • S:

            Kažkiek laiko reikia, bet prieš šimtą metų niekas nežinojo tokio žodžio “degtukas”. O dabar ar kas nors žino ankstesnį nepakeičiamą “sierčiką”? Dabar greičiau viskas gali rutuliotis, vykusi lietuviška mokslo sąvoka prigyja per 5-10 metų, o dažnai vartojami žodžiai galėtų įaugti netgi greičiau.

        • Marius:

          Puikūs pavyzdžiai, rodantys NEMOKŠIŠKUMĄ 🙂 Suprimityvinti reiškia supaprastinti, o ne sumenkinti. Beje, žodis “paprastas” verčiamas mažiausiai trimis tarptautinėmis sąvokomis: primityvus, vulgarus ir elementarus. Kiekviena šių sąvokų turi savo reikšminį atspalvį, todėl kai kuriais atvejais tikslus vertimas – neįmanomas. “Kultūrininko” vertimas “kūrybiniu darbuotoju” – dar vienas pavyzdys. O jei kultūra – daba, tai žodis “daboti”, tikriausiai, reiškia – “kultūrinti” 🙂 Istorija nėra praeities atitikmuo, tai – vyksmas laike, istorija apima ir dabartį, ir net ateitį. O dėl socialinio konservatoriaus, anoniminis trolis pats pripažino savo NEIŠMANYMĄ 🙂 Taip kad akivaizdi ne tiktai komentatoriaus “drąsa”, anonimiškai ginčijantis su žmonėmis, prisistatančiais vardais ir pavardėmis, bet ir jo “išmintis”. Panašu, kad šiame straipsnyje jis net nesugebėjo atpažinti savęs. Naudodamas buitinius svetimžodžius – autobuso ir televizoriaus lygio – jis purkštauja išskirtinai prieš MOKSLINES sąvokas. Tad sveikinu liekant ištikimam savo lygiui – KOMPLEKSUOTO MAŽARAŠČIO lygiui 🙂

          • Kemblys:

            Galiu prisistatyti – Paulius Normantas.

          • Bartas:

            Kembly !, Tavo pastangos veikia . Valio. Štai atsirado Tomas T. Jis dėkoja , o ne “stribu” vadina. Mūsų daugėja , lėtai , bet daugėja. Džiaugiuosi.

          • Bartas:

            O aš , Mariau, Tavo tą “televizorių” pavadinau vaizdadėže ir įsivaizduoji ,mano žmona, suprato apie ką aš kalbu. Jokių ” comment” nereikėjo. Ar ne žavu?

          • S:

            Geriau, Mariau, nesispyriok, o perrašyk straipsnį su tais pakeitimais (be tarptautinių žodžių) ir tada tegul paskelbia iš naujo, mes įvertinsim kaip geriau ir suprantamiau. Būtų kaip moksle “erratum” patikslintas straipsnis. Beje, šitas straipsnis skamba daug lietuviškiau, negu kažkuris kitas, rašytas anksčiau, kurį perskaičiau – tobulėkite toliau.

            • Kemblys:

              Taip, Tu teisus – straipsnyje žymiai mažiau svetimžodžių. Gal, prieš metus Mariukas nustojo rašyti ‘kundrotizmus’. Manau, jis (Marius Kundrotas) pasispyrios dar maždaug 10 metų ir visai nerašys svetimžodžių. Tada jam reikės pradėti galvoti ką rašyti, nes daugiaprasmiai svetimžodžiai gerai slepia minčių menkumą.

            • Marius:

              Galiu nuraminti 🙂 Vartosiu tiek ir tokių tarptautinių žodžių, kiek ir kokių vartoti man atrodys tikslinga. Mielai mokausi iš Maceinos, kuris gebėjo išreikšti gana sudėtingas sąvokas lietuviškai, bet ne iš Kemblio, kuris vartoja LIAUDYJE (ne Tautoje) įprastus žodžius, purkštaudamas tik prieš sudėtingesnes mokslines sąvokas. Problema ta, kad dažnai filosofinei sąvokai tiesiog trūksta tikslių atitikmenų, kadangi atitikmenimis pristatomi lietuviški žodžiai pasižymi kitomis konotacijomis (vėl tarptautinis žodis 🙂 ). Žinoma, kai koks nors Normantas mąsto kategorijomis “valgyti-miegoti”, jam tokia problema atrodys dirbtinė. Jis jos tiesiog nesupras. Ne jo proteliui.

              • S:

                Tai turi būti Tavo uždavinys parinkti lietuviškus atitikmenis. Reikia ne kalti sau į galvą svetimus žodžius, o suprasti ką jie reiškia ir nebijoti vadinti reiškinių savais vardais. Aš ne prieš tarptautinius žodžius, bet jie turi būti suvokti, ir jei reikia – pavadinti lietuviškai pagal prasmę, kad nedarkytų kalbos ir mąstymo. Jei nesugebi pritaikyti lietuviško žodžio, reiškia esi menkas kūrėjas. Bandykim patys rasti žodį, atitinkantį svetimą sąvoką, ar dažnai netgi tikslesnį.

            • Marius:

              Beje, žodis “nustoti” šiuo atveju yra vertalas iš rusų kalbos (“perestatj”). Lietuviškai būtų – “liautis”. Tai – eilinis pavyzdys, kiek Normantėliui terūpi lietuvių kalba, o kiek – dergimasis internetuose. Pigus koloradinis trolis.

              • Kemblys:

                Dabartinės lietuvių kalbos žodynas:
                nustoti – 3. liautis (pvz., ‘nustojo skaudėti galvą’).

                Mariau, nesusireikšmink. Neskubėk, jaunas esi, suprantu, kad tau sunku iš karto atsisakyti svetimžodžių. Patarčiau nusipirkti kokį žodyną. Tavo klaidos naudingos kitiems žmonėms, kurie čia skaito.

        • S:

          Leiskite Kemblį truputį patraukti per dantį. “Daba, ne daba – kada?” 🙂

          • Kemblys:

            ‘S’, Parašei ,,daba(r)”, o aš rašiau DABĄ.

            Lietuvių kalbos žodyne parašytos žodžio ‘daba’ reikšmės:
            1. prigimtis, būdas, paprotys;
            2. kultūra;
            3. kuo dabinamasi, papuošalai.

            Supratu Tavo pajuokavimą. Ačiū, buvo proga atkreipti dėmesį į neišsemiamus lietuviškų žodžių lobynus 🙂
            (man labai trūksta NUSIMANANČIŲ apie lietuvių kalbą Žmonių pagalbos – ‘kemblys’ baigia išsemti savo galimybes)

    • Marius:

      Žinoma, kiekvieną kovą galima suprimityvinti ir sukarikatūrinti. Kalbos atžvilgiu tokių atvejų – apstu. Galvą siūlyta vadinti mąstalu, futbolininkus – spirdžiais, kompiuterio monitorius pramintas vaizduokliu. Šie „purizmai“ kelia juoką, o ne pagarbą kalbai. Dažnas „puristas“ tėra veidmainis – mielai naudodamas buitinius svetimžodžius jis purkštauja prieš tarptautines mokslines sąvokas. Neverta sietis su kompleksuotais mažaraščiais.

      • Bartas:

        Mariau, buvo toks atvejis . Svečioj šaly sutikau slavų atstovus . Po ilgų pasikalbėjimų, ginčų , paklausiau (gavojau , kad jie rasijanai) , kaip rusiškai mėnesių pavadinimai, kaip sporto šakų pavadinimai. Anie vardinino , vardino , o kai pasakiau , kad tai angliškų pavadinimų atitikmenys – pasimetė. Bet labai greitai pasitaisė – mes esam ukrainiečiai- atsiprašiau. Pasirodo ukrainiečiai mėn. pavadimus vadina kitaip.
        Taigi, tarpukary – kojinis, vietoj angliško “futbolo” , Lietuvoje neprigijo , tik dėl Dariaus (lakūno) pastangų. O visos kitos sporto šakos turi savo Lietuviškus pavadinimus. Tai labai gražu. Pvz; krepšinis , rankinis , vandensvydis, tinklinis…

      • S:

        Būtent mokslines sąvokas ir reikia sulietuvinti. Daugelis lietuviškų sąvokų buvo neseniai sukurtos netgi tarptautiniams žodžiams aukštųjų technologijų srityje pakeisti, ir kai kurios jau puikiai prigijo. Tam, aišku, reikia turėti sugebėjimų, išsilavinimą ir supratimą, todėl nepyk, bet čia pats atrodai labiau panašus į mažaraštį, deja.

        • Marius:

          Problema gilesnė, nei pats įžvelgi 🙂 Straipsnyje rašoma apie asmenis (taip pat ir kai kuriuos čia komentuojančius), kurie mielai naudoja buitinius svetimžodžius, bet spyriojasi prieš mokslines sąvokas. Taigi – akivaizdi jų priešinimosi priežastis: tai – ne siekis išgryninti lietuvių kalbą, o priekabės, kylančios iš mažaraščio pavydo. Gal žiūrėjote filmą “Šuns širdis”? Labai rekomenduoju. O kad būtų linksmiau, išversiu kelis žodžius, kuriuos Normantas-Kemblys išversti pamiršo. Uolos, geležies ir strykt-pastrykt išraiškos. Atspėk, kokie žodžiai čia išversti? 🙂 Beje, geležis – tik vienas iš daugelio metalų. Dar gali būti auksas, sidabras, švinas, manganas ar stibis (fui – tarptautiniai žodžiai) 🙂

          • S:

            Lengva atspėti, kai skaičiau rašinį. Ten pats išsireiškimas kreivas, nelietuviškas. Galima grynai lietuviškai parašyti, pavyzdžiui: “Puikių dainų apie Tėvynę sukurta trankiu, džeržgiu ir net bumsio skambesiu.” Arba: “Sukurta puikų dainų apie Tėvynę, skambančių trankiai, džeržgiančių ir net bumbsinčių”. Kaip matai, lengvai pakeičiau žodį “hip-hopas” geriau tinkančių žodžiu “bumsis”. Liaudis seniai “bumčikais” pavadino, teisingai. Ar geriau vartoti kažkokio negro sugalvotą “hip-hopą”? Beždžioniavimas. 😉

            • Ir dabar vyresnė karta elektroninę muziką ir hip-hopą vadina bumčikais, nes jiems nelabai tokia muzika patinka, nes labiau įtempus ausis ar toliau būnant girdisi „bum… bum… bumbum“.

            • Marius:

              Tai – pavadinimai. Jeigu dar pavadinimus versime, skambės idiotiškai. O dėl tarptautinių žodžių – jau išsakiau problemą. Reikšminiai atspalviai, kurių gali stigti mažiau su mokslu ar filosofija susidūrusiose tautose. Arba tiesiog – dėl kalbos specifikos. Pavyzdžiui žodis “meilė” graikiškame Biblijos tekste keturiais žodžiais rašomas ir jų reikšmės – labai skirtingos. Gerbti savo tautą ir kalbą nėra tas pats, kas bukai jas aukštinti. Mūsų kalboje, tarkime, trūksta net žodžio diskusijai nusakyti. Jos vietoje vartojame žodį “ginčas”, o tai – visai kitas reikšminis atspalvis. Kur yra galimybė vartoti lietuvišką žodį, dažnai tai ir darau: pavyzdžiui vietoje “materialus” dažnai rašau “medžiaginis”, kas yra tikslus atitikmuo. Bet yra daug sąvokų, kurioms atitikmenų tikrai nėra. Ir tikrai ne mano užduotis juos išradinėti, kai tam yra kalbininkai. Mano užduotis – kuo tiksliau perteikti mintį, kuri man atrodo svarbi. Jei blusinėčiausi po sąvokas, vietoje šimto straipsnių parašyčiau gal vieną, ir labai abejoju, kad jis būtų brandesnis. Nes net tais atvejais, kai randu lietuviškus atitikmenis, jie ne visiems priimtini. Pavyzdžiui “nacionalizmą” dažnai verčiu “tautininkyste”, prie kurios kimba tie patys kembliai. Deja, tai tiksliausia, ką pavyko rasti, nes “tautiškumo” reikšminis atspalvis – visai kitas. Mažiau priekabių, daugiau konstruktyvios kritikos, ir sutarsime 🙂

              • Kemblys:

                Marius:
                ,,Mūsų kalboje, tarkime, trūksta net žodžio diskusijai nusakyti. Jos vietoje vartojame žodį “ginčas”, o tai – visai kitas reikšminis atspalvis.”

                Mariau, vienu svetimžodžiu ‘diskusija’ tu išstumi iš lietuvių kalbos mažiausiai tris žodžius: aptarimas, svarstymas, ginčas. Kodėl nenori pasirinkti kurį nors lietuvišką žodį? Nesugebi mąstyti lietuviškai!

                • Marius:

                  Nė vienas šių žodžių nėra tikslus atitikmuo. Yra sąvokų, kurių mes stokojame, ir dera vyriškai tai pripažinti.

                  • S:

                    O kam tau ta prasmė? Naudok mūsų prasmes ir primesk svetimiems, o ne rankiok svetimas, kaip koks valkata (“bomžas”) iš šiūkšliadėžių. Na, neturi tie užsieniečiai visokių žodžių, kaip lietuviai, tai duok geriau jiems išmaldos, ne pats imk.

                  • S:

                    Čia kaip iš “12 kėdžių”, panašiai: “Kisa, reikia vyriškai pripažinti, kad mes stokojame pinigų. Todėl reikia ne pūstis, o prašyti išmaldos. Neištiesi rankos – ištiesi kojas.” Panašus daraisi į tuos valdžios vyrus, kurie savo sugebėjimais nesinaudoja, skolinasi tik iš kitų. Mums geriau nesiūlyk, galim patį sušelpti.

                • Marius:

                  Svarstymas būtų arčiausiai esmės, bet svarstyti galima ir vienam. Taip kad vėl ne tai. Diskusija būtų kažkur tarp ginčo ir svarstymo.

                  • S:

                    Tai gal esi labai irzlus, kad reikia sukišti visai skirtingas prasmes į vieną? Turi būti aiškiai pasakyta, ar buvo aptarimas, pokalbis, svarstymas, ar ginčas. Tada bus daugiau žinių, nei tik “diskutavom”. Gal kviesdamas į diskusiją nori tik irzliai pasiginčyt, todėl bandai slėpti žodį? Ne kalbą reikia tada keisti, o save.

              • S:

                A, čia turbūt stengiesi straipsnių šimtą parašyt, ir surinkt šimtus atsiliepimų. Todėl turbūt ir nesigauna, nesistengi. Tavo tie straipsniai tada turi deguto, kuris medų sugadina. Šiaip, “išmoksi – ant pečių nenešiosi”. Parinkus tinkamus žodžių junginius, paskui jie nuolat kartojasi, ims kiti vartoti, tada turi vertę. Dabar tie straipsniai pasidaro beverčiai, nes sunku suprasti tas tavo mintis.

                Dabar dėl pavadinimų. Čia kažkokdėl Tau nesigauna, nevartok žodžio “idiotiškai” (eilinį kartą nesąmonė dėl svetimžodžių vaikymosi). Kvailai neskamba, ne versti reikia, o keisti. Galiu lengvai Tau įrodyti paprastais pavyzdžiais. Futbolas ir basketbolas. Čia yra kova. “Krepšinis” Tau gal kvailai skamba? Jis protingesnis žodis už basketbolą, nes numeta nereikalingą prasmę (t.y. “neatitinka!” pagal Tave). Bet ta užsientiška prasmė visai nereikalinga, ir kvaila. Kam tiksliai versti “kamuolkrepšis”, kam užsienio asilus megdžioti? Taigi kamuoliu viską žaidžiame, ne tik į krepšį mėtome. O krepšiais nesimėtome, nežaidžiame, todėl galima ertmę kalboje taip užpildyti. Gerai, imkim sierčiką. Susideda iš “sieros” ir “čik” (uždegimas). Atrodo tobula turbūt? 🙂 Bet kokia paskirtis daikto? Sieros turėti? Braukti per tą dėžutę? Tai kvaila. Degtukas parodo daikto esmę – uždegti. Pagaliau, imkim Mendelejevo lentelę, minėjai. Deguonis. Lietuviškas žodis tikslesnis už visus svetimžodžius. Dega, palaiko ugnį. Gyvsidabris, gražu vėl. O stibis tegul lieka stibiu, mums nusišvilpt, nes niekas su juo nesusidūrėme. Kodėl “kojinis” nelaimėjo prieš tą futbolą? Nežinau, tai kova, ne visada būna pergalė. Reikia mokėti pralaimėti. Tačiau, matyti, kad šitoje kovoje Tu dažnai ne lietuvių kalbos pusėje. O gal verta pabandyti? Kalba yra ne kalbininkų reikalas, kalba mūsų gyvenimas.

                Tarp kitko, strykt-pastrykt tobulas pasišaipymas iš bumsio.

                • Marius:

                  Nežinau, ar esi tas S, apie kurį aš galvoju, bet pažįstu vieną S, kuris gausiai vartoja mažai kam suprantamus tarptautinius žodžius gamtos mokslų srityje ir dažnai pasodrina savo šneką rusiškai-totoriškais keiksmažodžiais 🙂 Bet taip pat purkštauja, sutikęs sau sunkiau suprantamą žodį iš filosofijos ar socialinių mokslų srities. Taigi, išeina, kad jam rūpi visai ne kalbos gryninimas, jį tiesiog erzina būtinybė pačiam pasitempti, siekiant suprasti kokį nors žodį iš kitos mokslo srities. Apskritai panašu į žmones, mėgstančius sukramtytą maistą, kuris dar ir į burną įdedamas 🙂 O prasmės lieka prasmėmis. Jeigu jos visuotinai reikalingos – jos ir bus vartojamos. Nepriklausomai nuo to, iš kokios kalbos jos kilusios. Šiaip ar taip, žmonija tik todėl ir tobulėja, kad skirtingos tautos dalijasi prasmėmis kalbose ir kultūrose, vyksta jų apykaita. Taip bus ir taip turi būti. Kovoti reikia su “kurtkėmis” ir “tapkėmis”, o ne su “globalizacijos” ar “nacionalizmo” sąvokomis. Būtent su tuo, ką naudoja sumankurtėję runkeliai.

                  • Perkūno Paukštis:

                    Irgi nesuprantu, ar čia tas Marius (str. autorius) ar koks kitas, tačiau irgi nebūkit mondras.
                    CHA

                  • S:

                    Nesuprantu, ką bandai čia klijuoti, ir kuo Tavo pažintys susijusios. Ar aš čia kažkur vartojau nesuprantamus tarptautinius žodžius gamtos mokslų srityje ir keikiausi? Keista, aš nepamenu net jokio plačiam ratui skirto straipsnio apie gamtos mokslus, kur persūdyta svetimžodžių. Esi gana išskirtinis pagal tokių vartojimą, ypač šiame alkas.lt/ Yra toks žinomas moksle posakis, taisyklė: “Jei nesugebi paaiškinti savo atradimų ir išvadų paprastiem žmonėm suprantama kalba, reiškia tai nėra vertingos žinios.” Ir kas spręs, kurios prasmės visuotinai reikalingos, Tu? 🙂 Vėlgi matau rūpiniesi žmonija, o savo tautoje pirmiausia rodai “runkelius”… Kažką labai primena. Nieko sau “tautininkystė”…

  2. Atmintis:

    Kalendoriuje kasmet rugpjūčio 15 d. minima, jog 1351 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis melagingai prisiekė krikštytis ir pasiduoti Vengrijos karaliaus Liudviko globai. Čia žodis melagingai visiškai netinkamas, juolab čia pat nurodoma, jog tuo siekė sulaikyti prieš Lietuvą vedamą Vengrijos ir Lenkijos kariuomenę. Tai reikia vadinti diplomatija, o ne melagingumu. Dargi ši diena 1382 m. Krėvos pilyje nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Čia tiktu, jog Jogailos politika Lietuvos atžvilgiu buvo melaginga.

  3. raide:

    laikas dalinti lietuviams lietuvio kortas. 300 tūkstančių referendumo dalyviai turi gauti lietuvio kortą. kitaip tauta žus. jau ir dabar čia didžiąją dalį gyventojų su savo valdytojais sudaro komunizmo išmatos. jiems lieuvio kortos neduoti.

  4. Citata:
    “Tauta apibrėžiama įvairiai. Dažniausi apibrėžimai – kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Kai kas dar prirašo žemę. Šių apibrėžimų deriniai – taip pat įvairūs. Prancūzams ar rusams mažiau svarbi kilmė, žydams ar airiams – kalba. Žydai ir airiai sugebėjo išlikti tautomis, šimtmečius gyvendami be gimtosios kalbos ir net be žemės – išblaškyti po visą pasaulį. Juos vienijo kilmė ir kultūra. Vis dėlto sukūrę tautines valstybes jie grįžo prie gimtųjų kalbų ir vėl ėmė pratintis prie tėvynės žemės.
    Lietuviai – žemės ir kalbos tauta. Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje kartoje lietuvio nebeliks”.

    Filosofai seniai nustatė, kad žydai (nemaišykim su judėjais ar jehudimais) – ne tauta:
    http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=164&t=1158&sid=7d26e85d07e0380c54ff6d00f29e631f (paskutinis komentaras), nes neturi savo teritorijos nuo amžių amžinųjų, o mokslininkai (pvz. Šlomas Zandas) įrodė, kad 19a. buvo išrastos žydų ir rusų (tiksliau rusiškų) tautos. Kas kita jehudimais besivadinantys izraelitai, kurie, jei išgyvens tūkstančius metų kaip mes, lietuviai, tai bus tauta. Klajokliai nėra tauta, nes jie keičiasi ir pagrindinis jų palikimas istorijai – pripeckiojimai tipo “здесь был Вася”. 🙂

    Pagrindinis tautos požymis yra savo teritorija nuo amžių amžinųjų:
    tauta susidarė iš artimų genčių ir tik tada, kada jau jie turi bendrą žemę, tik tada formuojasi jų bendra kalba ir moralė (papročiai – tradicijos).
    Kalba ne viskas – kalba yra įgyjamas, perimamas daiktas, nes, atėjęs į teritoriją iš kitur, perims viską, tame tarpe ir kalbą, jei norės tapti tos teritorijos visuomenės dalimi.
    Kas kita, kad tada, kada, jau turint bendrą savo teritoriją, susiformuoja bendra kalba ir moralė, tai visa tai tampa vieno mechanizmo, palaikančią šalį, pvz., Lietuvą, sudedamosiomis dalimis.

  5. Priimtiniausias tautos apibrėžimas man būtų toks: žmonių bendruomnė, kurią sieja bendra žemė, kalba, papročiai, istorija ir kuri gali su laiku kisti. Dar patiko straipsnyje paminėta teisinga mintis, kad jaunoji karta, kuriai pats priklausau, įterpinėja nemažai anglų kalbos žodžių, o vyresniosios kartos – rusiškus. Pats jaučiuosi balta varna net ir savo šeimoje, kad taip nešneku „paįvairintai“. : D Man skaudu girdėti, kai tėvai su tetomis ir dėdėmis (!!!) sveikinasi rusiškai: „Priviet“. Kažkokia nesąmonė… Vis tas lietuvių noras, pasirodyti „žvaigžde“ arba tiesiog yra nuskurdęs jų žodynas, nors ir yra lietuviškų atitikmenų toms svetimybėms… 🙂

    • Kemblys:

      Tauta – ‘žmonių bendruomnė’? O tai kas ta ‘bendruomenė’, ar irgi iš žmonių? 😀

      Tomai T, ar tau ne keista, kad kiekvienas kuria Tautos apibrėžimą tokį, koks jam ,,priimtiniausias”? Priimtiniausias, tai geriausiai tinkantis užtempti ant šiuolaikinės valstybinės visuomenės suvokimo kurpalio 😀 😀
      Ką veikia ‘mokslininkai ‘sociologai’? Už ką gauna algas, jei kyla ginčai kas yra sąvoka ‘tauta’?

      • Nereikia pamiršti, kad yra ir gyvūnų bendruomenės, o ne tik žmonių. 🙂 Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, kas yra tauta. Tiesiog parašiau tai, ką įsivaizduoju esant tauta. Nematau nieko blogo. Nebent einam vėl link VIENOS TIESOS laikų…

        • Kemblys:

          Taip… kiekvienas turime teisę į savo nuomonę. Tarkim, lietuvių yra 2000000. Kiekvieno atskiros nuomonės vertė 1:2000000=0 😀 😀

          DAUG TIESŲ, Tomai T, nesuvienys Tautos. Galime savo nuomonės vertę 0x2000000=0

          Rašau čia norėdamas atkreipti dėmesį, kad mūsų nuomonės atspindi sociologijos ‘mokslo’ būklę. Jei pabandytume apibrėžti ‘tautos’ sąvoką, neišvengiamai turėtume apibrėžti ‘bendruomenės’, ‘valstybės’, ‘genties’, ‘šeimos’, ‘žmogaus’ ir t.t. sąvokas.
          Kilstelėtume mokslą į aukštesnį lygį. Jei dar parašytume kas yra Dievas ir koks žmogaus gyvenimo tikslas, sužlugdytume dabar pasaulyje vyraujančias ‘ideologijas’. Padėtume pamatą visoms tautoms.
          Ką mums reikia daryti? Susiginčyti VIEŠAI apie šias sąvokas. Manau, jei ginčas vyktų neatskleidžiant mūsų vardų ir slapyvardžių, mintys būtų sutelktos į išgrynintą sąvokų esmę. Vaiškūnui jau esu užsiminęs apie tokią galimybę – nuskambėtų ‘alkas.lt’ pasaulyje. Oi, užsisvajojau, kalavijus pramiklintume…

          • Na, gal mano nuomonė ir nulio verta, bet vis tiek mąstau kaip noriu. Tautos nariai niekada VISIŠKAI vienodai nemąstys, vis tiek išliks kažkokie atskiri kokių nors sąvokų apibrėžimai. Taip, yra bendra tautinė savimonė, kalba, istorija… bet tuo pačiu yra skirtumų žmonių gyvenamame mąstyme (tiksliau – skirtingos kartų), išsilavinime, visuomeninėje padėtyje, religinėse/dorovinėse/ekonominėse pažiūrose. Čia ir yra Tautos skaldymasis, mano manymu.

            • Pasitaisysiu: „gyvenamame krašte (Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje)“

            • S:

              Apibrėžti Tautą teisingai galima tik atsakant į klausimą, KODĖL bendruomenę sieja bendra žemė, kalba, papročiai, praeitis ir t.t.

              • Kemblys:

                Teisingai apibrėžti tautos sąvoką galima TIK apibrėžiant: bendruomenės, genties, šeimos, valstybės, ŽMOGAUS (asmuo, protas, kalba, būviai, kuriuos protėviai įvardino žodžiais: Siela, Vėlė, Dvasia ir dar vienas 🙂 ) sąvokas. (Beje dar tektų užpildyti spragas biologijoje, nes ‘žmogus’ juk DAUGIALĄSTIS 🙂 )

                ‘S’, kodėl aš Tau rašau visą tai – tu juk neturi laiko 😀

                • S:

                  Klausimas “kas esu aš, ir kas yra kiti?” suaugęs su klausimu “kodėl taip yra?”. Biologija irgi svarbu. O sąvokos turėtų uždegti veiksmui.

                  • Perkūno Paukštis:

                    Genties, Šeimos, Valstybės.. sąvokos – viskas yra Gamtoje. Tereikia pasižiūrėti į Skruzdėlyną ar Bičių avilį…

                    • S:

                      Taip. Bet kodėl mes turėtume vertinti Savo Tautą, vietoj gyvenimo bet kaip, su bet kuo? Būtų ilgas svarstymas, bet jis leidžia daryti išvadas, kad krikščionybė, tarkim, gyvenimui neduoda prasmės 😉 , o senasis tikėjimas irgi kelia klausimų.

                    • Perkūno Paukštis:

                      Senasis tikėjkimas mažiau kelia klausimų gyvenantiems Gamtoje, ar bent kiek arčiau Gamtos, su Gamta.

                  • Kemblys:

                    Nėra atsakymų į tavo klausimus. Mes galime padaryti TIK prielaidas, kurios sužlugdytų paplitusias pasaulyje religijas ir visokius ten marksizmus-leninizmus. Mūsų prielaidų visuma būtų pažangiausia pasaulėžiūra tol, kol kas nors neišmąstytų geresnių atsakymų.

                    • S:

                      Aš būčiau linkęs atsakyti į tuos klausimus. Tai tikrai įtikintų ne tik mus, bet ir pasaulį. Nors, turbūt užtektų ir prielaidų su dabar esamomis žiniomis, kad religijos žlugtų, ir kita, tik aš čia mažas padėjėjas (visuomenės, žmogaus mokslais nesidomiu).

              • Manau, kad mus turėtų vienyti bendrumo jausmas (tautinis tapatumas): mes vieni kitus, gyvenančius toje pačioje žemėje, kalbančius ta pačia kalba, turinčius tuos pačius papročius ir tą pačią istoriją, laikome ta pačia Tauta.

                • S:

                  Pritariu, savaime suprantama. Bet kodėl mes gyvename, kalbame, laikome ir taip toliau? Kur šito kelio pradžia?

                  • Kaip istorija rodo, tai gana artimos baltų gentys, gyvenusios didesnėje dab. Lietuvos teritorijos dalyje buvo suvienytos į bendrą valstybę Lietuvos kunigaikščio Mindaugo, o gal ir dar seniau galėjo būti kokia Lietuvos valstybė. O susivienijo tam, kad galėtų išlikti priešiškų valstybių – Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų – kaimynystėje ir galėtų gintis nuo jų puldinėjimų.

                    • S:

                      Valstybė man atrodo tik pasekmė ar įrankis. Mes čia kalbamės tik todėl, kad mūsų protėviai sukūrė Lietuvių kalbą. Gentys panašiai suvokė pasaulį, todėl tarmės panašios, buvo galima vienytis.

          • Manau, Tautą galėtų suvienyti bendri tikslai, vertybės, pagarba vieni kitiems.

            • Perkūno Paukštis:

              Vadinasi, Bankai – didžiausi vienintojai ir pagalbininkai.

            • Bartas:

              Tomai T. Tavo nuomonė nėra . Esi teisingam kely – jieškai. Surasi. Nežinau ar padėsiu , bet privalau pasidalinti su Tamsta,savo pamąstymais . Kas yra Tau- Ta. Truputį nuklysiu. Visus seniausius Lietuviškus žodžius reikia skiemenuoti, kad suprastum ką reiškia. Pvz: Tau – Ta . Ar gi Tamstai neaišku , kad Tau – Vyrui reikia turėti Ta – Moterį , kad prasisidėtų pradžių pradžia. Šeimos, Giminės , Genties – Kilties ir visą tai apjungiančios TAUTOS atsiradimą turintį savo Žemės gabalą prie Joldijos jūros. Kas taip pavadino – nepamenu.
              Palyginimui. Lietuvoje labai gerbiama Žydų Tauta savę kildina iš Adomo – vyro ir Jievos moters. O mes iš Tau ir Tos.

              • Kemblys:

                Bartai, atsargiai su tuo skiemenavimu…
                Pirmiau reikia suvokti reiškinį, o po to daryti TIK prielaidą, kad GAL BŪT kažkas kažkada tokiais skiemenimis įvardino tą reiškinį.

              • Bartai, visai įdomi jūsų mintis su tuo skiemenavimu. Juk kaip pats rašėte nuo vyro („Tas“: kam? – „Tau“) ir moters („Ta“) ir prasideda tai: šeima -> giminė -> didesnė gyvenvietės bendruomenė -> Tauta.

              • Citata: “Palyginimui. Lietuvoje labai gerbiama Žydų Tauta savę kildina iš Adomo – vyro ir Jievos moters”.
                Neskaitai – žydai ne tauta, jehudimai, gal būt, bus tauta.
                Dar čia paskaityk, nes tai – judėjų išminčių žodžiai:
                http://toldot.ru/urava/ask/urava_4413.html
                Источник слова “еврей” – ивритское слово “иври” (עברי), с тем же значением. Первый раз слово “иври” появляется в Танахе, когда речь идёт об Аврааме (Берешит 14:13). Поясняет мидраш (Берешит Раба), что Авраам назван так, поскольку весь мир находится – по своим мнениям и взгляду на жизнь – с одной стороны, а Авраам – с другой (“сторона” – эвер).

  6. Rimantg:

    Žydus ir airius vienijo ne bendra kultūra, o bendra religija. Žydai gyveno tarp kitatikių, o airiai katalikai tarp protestantų, todėl išnykti galėjo tik praradę savo skirtingą negu aplinkinių religiją. Kai atsirado sekuliarizmas, religijai prarandant svarbą, ją pakeitė jos pagrindu susiformavusi kultūra ir tautinė savimonė.

    • Marius:

      Iš dalies. Šiaip airių tautos tėvas Teobaldas Volfas Tounas buvo protestantas. O Amerikoje būti kataliku galima ir susiliejant su italais ar meksikiečiais. Bet kažkodėl airiai daugeliu atvejų lieka airiais. Taip kad, tikriausiai, kultūra ir kilmė vienija, o ne religija.

  7. Perkūno Paukštis:

    Tepos Žemėtvarkininką ir Lituanistą (straipsnio Autorių) knietėja paklausti: o kodėl apie Lietuviškąją religiją – nė burbur ?

    • Marius:

      Pirmiau išmok skaityti, po to rašyti 😉

    • Todėl, kad religija – opiumas kvailiams. 🙂

      • Perkūno Paukštis:

        Štai vienas nedidelis liudijimas Tau:
        Dariau nedidelį remontą palėpės kambaryje (kurio lubos – pagal stogo šlaitą). Iš to kabario – dar vienos labai prastos durys į visišką dulkiną palėpę. Tas duris, kol dariau remontą, išimdavau ir pasvirusiu kampu pastatydavau atrėmęs į sieną. Nusileisdavau žemyn pagerti kavos, o tos durys – blumt – nuvirsdavo, ir taip kelis kartus. Pastatydavau ir atremdavau į sieną dar didesniu kampu. Miegu naktį, jos vėl blumt !
        —————————-
        Tai va, netikintiesiems taip nenutinka. Jie negyvena su įnamiais iš anapusybės, o jei staiga suvokia, kad jie įsikūrė, jų negloboja, o veja (niekina, naikina).
        Gali tai vadinti gyvenimu su dėmėmis. Skalbk neskalbęs.

      • Ir gerai, kad Lietuva yra pasaulietinė, o ne kokia teokratinė valstybė (kaip Vatikanas). 😀 Atitinkamai, nenorėčiau, kad visi lietuviai prievarta būtų verčiami būti gamtmeldžiais arba bedieviais ir t.t. Pats save laikau deistu, gerbiančiu gamtą, nešiukšlinu jos.

        P.S. Nepykit, tiesiog nebe tie laikai, kai visiška dauguma žmonių būdavo krikščionys arba dar kur kas seniau ir gamtmeldžiai, kur už kiek kitokį tikėjimą žmones sudegindavo ant laužų (kaip krikščionys, dėl gamtmeldžių nežinau…) arba varydavo iš bendruomenės…

  8. Kas čia dedasi apibūdinčiau taip: Seimo rinkimai artėja, kaip paprastai, – tautininkai spiečia, bet, kaip paprastai, – neturi vietos kur nutūpti… Taigi, iš tų šiaudų – nebus grūdų…

  9. Marius:

    Dažnas galvoja pagal savo sugedimo laipsnį 🙂

  10. Ne interesų “atspindėjimo” čia reikalas, juos maždaug vienodai “atspindi” visos partijos, o išmanaus valstybinio veiklumo.

  11. LosAngeles:

    ‘..Principas „duok ir tau bus duota“ galioja ne tik žmonių visuomenei, bet ir jos santykiui su gamta…’

    Kitaip tariant ‘gamta’ atsako i zmoniu poelgius? Autorius tai norejo pasakyti? Jei taip suprasti, tai iseitu, kad gamta SAMONINGA… Verta susimastyti…

    • Kemblys:

      Jei pradėsi mąstyti, patarčiau suvokti pačią ‘sąmonę’ (nenuklysk į tą nesąmonę, kurią ‘mokslininkai’ vadina PASAMONE 😀 ). Gamta ‘sąmonės’ neturi ir negali būti sąmoninga, bet kažkokiu kitu būdu valdo ŽINIAS. (tai tik mano nuomonė)

      • LosAngeles:

        Nezinau ar tai ka pradejau galima vadinti mastymu, 🙂 bet… Klausimas toks: kaip gali valdyti tas, kuris yra nesamoningas? Ji valdyti, ooo- taip. Kuo nesamoningesnis, tuo paprasciau. Bet kad nesamoningas valdytu….
        h t t p s : / / w w w . youtube. c o m /watch?v=aiMP62CCDqw – apie valdyma, nuo 5min iki 15min (mazdaug) kas supranta rusiskai…

        • Kemblys:

          Nematuok aukštesnių Jėgų, kurios sukūrė žmogų, pagal save.
          Tu sąmoningas – paaiškink man sąmonę, protą, kalbą…

          • LosAngeles:

            Pritariu jums kad zmogus ne is bezdziones, o visa gyvybe ne is ‘pirminio buljono’, bet … nelabai supratau ka norejote pasakyti? Ka reiskia ‘nematuok’? Ir jei jau kalba tokia isejo, tai pagal ka jas (aukstesnes Jegas) jusu manymu matuoti?
            O kalba tebuvo tik apie samoninga gamta ar ne? Jei ji turi ‘santyki’ su visuomene, t.y. reaguoja i visuomenes elgsena, ji turetu buti samoninga

            • Kemblys:

              Mes galime suvokti tik tiek, kiek sąvokų ‘ruošinių’ yra įvesta į ‘įgimtą’ atmintį. Visa kita – nepažinu. Dar, mes galime praplėsti kažkiek suvokimo ribas kalbos sukurtu protu, bet tik apie reiškinių savybes, o ne esmę. Mes galime ‘matuoti’ aukštesnes Jėgas, t.y. tik kai kurias jų savybes, tiek, kiek Jėgos leisis – kaip kompas apie programuotoją. Pakartosiu sakinį: ,,Gamta ‘sąmonės’ neturi ir negali būti sąmoninga, bet kažkokiu kitu būdu valdo ŽINIAS. (tai tik mano nuomonė)”

              • Marius:

                Kompas – svetimžodis ir dar žargonas 🙂 Programuotojas – sulietuvintas svetimžodžio vedinys 🙂 Nenuoseklus esi. Arba… Negarbingas.

                • S:

                  Dabar “kompas” – neblogas, vartotinas žodis. Bent jau laikinai. Kodėl reikia versti paraidžiui? “Žargonas” irgi svetimžodis, todėl musų pagal šitą dūdelę nešokdink. 🙂 Taigi, vis tiek lietuvių kalboje “kompjuteris” neturi prasmės. Trumpas žodis patogiau. Taip visi sako, kurie su kompais dirba. Gal su jais kovosi, vadinsi runkeliais? Tačiau, tas “computer” – neteisingas žodis, ir jis neatitinka daikto esmės. Taigi, ir jį verta pakeisti. “Kompas” ragina tai daryti, galima jį laikinai naudoti vietoj “kompiuterio”. 😉

              • LosAngeles:

                Parasete idomia isvada: ‘..Mes galime ‘matuoti’ aukštesnes Jėgas….tiek, kiek Jėgos leisis..’. Labai idomi izvalga? Paziurekime kas gaunasi: aukstesnes Jegos (Kurejas) leidzia save pazinti? Bet juk taip… Tai kodel rasote ‘..Visa kita – nepažinu..’??? Kodel? Jei leis, tai pazinsime kiek leis, ir suzinosime kiek leis, nors musu ‘ruosiniu i atminti’ ivestis gali buti gerokai kuklesne. Juk jei poreikius tenkina mazas vandens telkinukas, tai juos tikrai tenkins ir labai didelis telkinys, bet… galimybes jis suteiks kitas. Jusu nuomone ‘..Gamta ‘sąmonės’ neturi ir negali būti sąmoninga, bet kažkokiu kitu būdu valdo ŽINIAS..’? Tai klausimas is to ir kilo: kaip gali valdyti ‘kazkas’, kuris neturi samones? Pati valdymo savoka ‘uzdeda’ suvokima, kad tai samoningas veikimas, atsizvelgiant i aplinkybes

              • S:

                Kembly, nenusimink, viską būtų įmanoma sulietuvinti. 😉 Bet gal kai kur nereikia skubėti. “Kompiuteris” laikinai mus pralenkė, tačiau tai pernelyg svarbus žodis, kad reiktų skubėti. Čia lietuviška sritis. Daug lietuvių puikiai dirba su tais kompais, kai kur mes pasaulyje pirmaujam. Yra jau sukurtas “šviesolaidžio tinklas”, ir t.t. Dedamos pastangos sąvokoms lietuvinti, nelabai sėkmingai, bet čia pradžia. Įaudrinimas (įelektrinimas ir įtampa), žaibas yra lietuvių žinomi nuo seno. Ta fizika (kūnų mokslas, gal ir perkūnijimų?) prašosi rimtų įžvalgų, kitokio supratimo. Aš nenoriu švaistytis čia “kompo” pasiūlymais, bet būtų galima rasti tinkamą žodį, kuris atitiktų daikto esmę, būtų lietuviškos prasmės (sietųsi su žaibu ar įtampa, t.y. “elektronų” judėjimu, ženklais, ir t.t.), būtų patogus vartoti. Tarkim, žaiboskaitis, ženklaskaitis ir t.t. Čia kažko trūksta. Reiks su žinančiais pasitart, pirmiausia žodį jie vartos. Ir šiaip tas “fizikos” mokslas turi daug įvairių sąvokų, čia yra ne tavo vieno mįslė, nepergyvenk. Norėsim būt lietuviais – surasim teisingus žodžius. 😉

  12. Juozas:

    MYLI TĖVIŠKĘ LIETUVIS

    Kur Baltijos banguoja jūros,
    Kur senas Vilnius ant kalvos, –
    Milžinkapiai nutilę, niūrūs
    Ten saugo vardą Lietuvos.

    Tenai senoliai sėjo javą
    Ir kūrėsi gražius miestus…
    Ten platūs vieškeliai keliavo
    Per kalnus, per miškus, raistus. ..

    Nuožmus teutonas nuolat kilo
    Su debesim iš vakarų.
    Iš atminties mums neišdilo
    Ugniniai pėdsakai karų.

    Kiek kartų brangų kraštą mindė
    Kanopos vokiškų gaujų,
    Tiekkart kiekvieną žemės sprindį
    Vadavo karžygiai krauju.

    Juk myli tėviškę lietuvis
    Jausmu, kaip Nemunas giliu!
    Kaip Margiriai, Gražinos žuvę,
    Byloja pelenas pilių.

    1943.

    Aja ja jai, taigi tik apie vokiečius okupantus rašė Poetė!!!

    Argi? Paskaitykit “ŽANDARAI IŠVEŽĖ MOKYTOJĄ”

    • O toji poetė rašė eiles apie rusus kaip okupantus XVII a. viduryje ir 1795-1915 m. ? Kažkaip vieną kryptį tik mato, o juk yra ir daugiau krypčių. 🙂

      • Juozai, atsiprašau, nepastebėjau paskutinio sakinio. kur paminėti žandarai. Būsiu atidesnis.

        • Juozas:

          ŽANDARAI IŠVEŽĖ MOKYTOJĄ
          Sniege paliko vėžės rogių,
          O širdyje gili skriauda…
          Mūs mokytoją – lyg pavogę
          Žandarai išvežė tada.

          Tarp jų sėdėjo juodas Juda –
          Lyg pragaro tamsi dvasia.
          Jisai ir miegant man ir budint
          Ilgai šmėkšojo akyse.

          Nuo verksmo akys man užputę:
          Širdis nepakelia skriaudos.
          Tėvelis geras, nei motutė
          Draugystės tos nepavaduos.

          Žemėlapis išbalęs sienoj.
          Ten visa žemė – kaip gyva:
          Ten jūros, miestai, upės plieno
          Ir vargšė mano Lietuva.

          Dėl jos ir mokytoją brangią
          Žandarai išvežė tada.
          Užtemdė tėviškės padangę
          Nelaisvės plaštaka juoda.

          Ufa, 1942.IV.4.

          • Juozas:

            Tomai T., ir aš nesupratau iškart. Bet – va tas – apie Stalino miestą:

            PRIE STALINGRADO

            Juodasparniai vėjai skrenda, –
            Stepėje baugu.
            Juodvarniai snapus galanda,
            Ašmenis nagų.

            Kažkur teka žalias Reinas,
            Pilys ant kalnų.
            Tu čionai paklydęs ainis
            Riterių Sūnų.

            Tau mirties drobulę storą
            Kloja sutema.
            Nepriims, tavęs nenori
            Žemė svetima.

            Vėtros nesiliaus tau krykštę,
            Kol diena išauš.
            Tarsi žolę tą pernykštę,
            Plaukus tavo šiauš.

            Tu ramios nerasi vietos,
            Žemė nepriglaus.
            Žvarbios darganos ir lietūs
            Kaulus tavo plaus.

            Karo laukas atsimainęs
            Lauks taikių dienų.
            Būk tu paskutinis ainis
            Riterių Sūnų!

            Maskva, 1943.X.25.

            **********************

            Šventuoliai !

            į datą pažiūrėkit. Buvot dar negimę. Bet – buvo Jūsų Tėvai ir Seneliai.
            Jų pasiklauskit… Ajajai, kokie dabar visi gudrūs. Komsomolciškai taip.

            • Taip, nebuvau gimęs ir mano tėvai dar nebuvo gimę, bet jie sovietmetį nelabai teigiamai vertina. Nors aišku buvo ir gerų dalykų, kaip mano tėvai yra sakę.

              • Juozas:

                kur tas SOVIETMETIS tose eilėse?! Ten gi tik 24 eilutės!

                Gal tos stepės – tai nuo marių iki Juodmarių, o tas paskutinis ainis Riterių sūnų – kokiais 1410 metais galvą padėjo…

                Negi tikrai užzombint taip lengva mūsų laikais?

                • Eilėse, aišku, nėra sovietmečio. Aš turėjau omeny, „tuos laikus“ – 1944-1990 metus. Dėl eilėraščio aš nieko prieš neturiu. Ai, nesvarbu. 🙂

                  • Juozas:

                    Nesutinku. 🙁 = 🙂

                    Labai SVARBU. Kažkas, gal net pats profesorius V.L. pasakė FAS ir ką patys galvų neturime?!

                    už bausmę – paskaityt kviečiu tą eilėraštį, kurs buvo PRIVALOMAS sovietmečiu, va, koks ans baisus, agituojantis už stalinus/leninus/landsbergius/ambalus:

                    Vilnele, bėk į Viliją,
                    O Vilija – į Nemuną…
                    Sakyk: tėvynę mylime
                    Labiau mes už gyvenimą.

                    Kovas kovoję – kruvini
                    Sugrįžtame, sugrįžtame…
                    Žaizdas nuplausim vandeny,
                    Žaliais šilkais aprišime.

                    Kiekviens akmuo prakalbintas,
                    Koki mes vyrai, pasakys, –
                    Kaip priešų šalmus skaldėme,
                    Mirtis kaip merkė jų akis.

                    Sesuo žydrioji, Vilija,
                    Skubėk, skubėk į Nemuną!
                    Sakyk, kad laisvę mylime
                    Labiau mes už gyvenimą.

                  • Tas mano „Ai, nesvarbu“ reiškia „Tiek to, baigiu“. Taip, gražūs eilėraščiai. Baigiau.

  13. Gediminas:

    Maloniai nustebintas ypač geru Mariaus straipsniu. Taikliai pastebėta : “Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje kartoje lietuvio nebeliks.” Tai šiandien vyksta su laisvos Lietuvos laikais išvykusiais lietuviais, jų vaikai jau eina į kitakalbes mokyklas, namuose ne visi stengiasi mokinti lietuviškai, kad jų vaikui būtų lengviau angliškoje ar švediškoje mokykloje. Grįžti nežada ir palieka be tautos, be kalbos , be savo protėvių žemės. Vien dėl to, kad daugiau pinigų uždirba, kad mašina graži, kad skraidyti gali po pasaulį…

    • Citata: “Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje kartoje lietuvio nebeliks.”
      Kas iš jų atėmė žemę – ar ten, kur jie gyvena, nėra žemės?
      Kas iš jų atėmė kalbą – ar jie negali kalbėti lietuviškai?
      Kas kita yra teritorija, kuri vadinasi Lietuva ir TIK kurioje tėra lietuviai, nes kitur jie pataps anglais, airiais ir pan.

  14. S:

    Man atrodo, kad lietuvių pavadinimas žemės ir kalbos tauta yra pernelyg subendrintas, kažkoks krikščioniškai platus, tiktų viso pasaulio įvairioms tautoms, bent daugeliui jų. Aš pasiūlyčiau savo prielaidą, kad lietuviai yra Lietaus, Perkūno ir vandens Tauta. Pagal šalies vardą ir išskirtinius tautos bruožus.

    Aš neseniai pajaučiau kitą Lietuvos vardo prasmę. Sakykim, tai mano Lietuvos pavadinimo kilmės prielaida, todėl labai nepulkit. 🙂 Siautė audra, griaudėjo, trankėsi Perkūnas, prasidėjo stipri liūtis. Ne šiaip liūtis, o tiesiog Liejo visą žemę. Trenkė griaustinis su žaibu ir supratau šalies vardą. Lietuva yra stipraus lietaus, liūties liejama žemė. Tokią liūtį sukuria Perkūnas, kuris panaudoja įtampą, ją pakeisdamas liūtimi, reikalinga žemei. Kūrėjas perkūnija susikaupusią galimybę, įtampą į būtiną gyvybei kūrinį – lietų, vandenį, siunčiamą iš dangaus. Ir tai padaro staiga, sukuria iš karto, trenkdamas dangų galingu veiksmu. Be lietaus žemė mūsų šalyje turbūt neleistų išgyventi dėl sausros. Vanduo – gyvybės pagrindas. Ir pagaliau, pati tokio veiksmo prasmė yra kūrimas perkūnijant. Kitokio kūrimo, tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, visada kažką sukuriant yra panaudojamos priemonės, vienos medžiagos perkūnijamos į kitas, labiau tinkamas žmogui išgyventi. O Perkūnas juk liedamas žemę leidžia išgyventi gamtoje gyvybei, visiems, net tik žmogui. Tai yra pavyzdys tinkamai elgtis ir žmogui, leisti išgyventi ir kitai gyvybei, kūrybos metu rūpintis visais. Aišku, jei jis gerbia kūrėją, seka jo keliu. Kitaip grėstų pražūtis. Taigi, galima Lietuvos vardą susieti su tikėjimu. Čia gana tikėtina kilmė, nes pagalvokit kodėl Lietuvą reikėjo pavadinti “Marijos žeme”? Gal tai toks pats veiksmas, kaip statant bažnyčias ant senųjų šventyklų, ant senųjų švenčių lipdant kito tikėjimo šventes, ir t.t.? Paprasčiausias tiesioginis vertimas į kitą prasmę. Kaip Kundrotas, pavyzdžiui, su svetimžodžiais. Ne savo sukurti, o paimti svetimą ir išversti tiesiogiai pažodžiui į savo kalbą. Buvo Lietuva, nes dievas Perkūnas sukuria lietų, perkūnija? Tada bus Marijos žemė, nes ji “perkūnijo” sūnuje krikščionių dievą. Tiesioginis vertimas pagal prasmę. Tik kažkaip nesigavo. Šaiposi daugiau iš Marijos vardo žemės, negu rimtai vartoja. Nors, pamenu, V. Landsbergis lyg net aukojo Lietuvą mergelei Marijai mišiose, ar kažkaip panašiai, tuoj po Nepriklausomybės paskelbimo? Gal čia koks senas aidas buvusios kovos dėl šalies vardo? Dar kiti patvirtinimai ateina į galvą, bet gal užteks. Lietuviai yra nuo žodžio Lietuva, o ne Žemgala. Jei būtume vadinami žemgaliais, ar žemėpačiais, tada būtų gal žemės tauta. O lietus yra ne žemė, bet labiau vanduo. 🙂

    Be to, toks aiškinimas lietuvius padaro pažangiausia tauta visame pasaulyje. Tauta valdo vandenį, Žemės gyvybės pagrindą. Žemių daug kas turi apsčiai ir labiau tinkamų ūkiui (Ukraina), kitos tautos kalba daugybe kalbų, pažiūrėkit į kalbų žemėlapį. O štai vandens atsargas, didžiules kaip Lietuvos, turi tik du nuošimčiai pasaulio šalių. Todėl vanduo bus mums svarbus, kaip “mėlynasis auksas”, šį turtą, vandenį, žmonės turi saugoti pirmiausiai. Atsargos atsirado iš lietaus, per daugybę amžių Lietuvos požemiuose. Kitas dalykas yra tautos elgesys ir kūryba. Mūsų protėviai trankė priešus staigiai, tas karingas nusiteikimas turbūt atėjęs iš Perkūno garbinimo. Tai – Tautos garbė. Kūryba pagal perkūnijimo supratimą taip pat yra pažangiausia šių laikų pasaulio savybė. Perkūnijoje slypi žaibas, didžiulis energijos kiekis. Mūsų senasis tikėjimas apėmė ir šią mokslo sritį. Pagrindinis dievas susijęs su elektros išlydžiais, įtampa. Dabar kartais ne “energetika” yra pagrindinis “dievas” išsivysčiusiose šalyse? 🙂 Pagaliau, rūpinimasis visa gyvybe ir pagarba gamtai kartais ne iš senojo tikėjimo atėjęs paprotys? Dabar pažangiausiu visame pasaulyje pripažįstamas supratimas, kad kūrimas neturi griauti gamtos, jie tą “environmentally friendly” kartoja kaip maldą. Taigi, remiantis senuoju supratimu, Lietuvių tauta tą pasaulio pažangą perprato prieš tūkstančius metų. Mastymas yra svarbiausia. Autorius čia minėjo, kad kalboje “reikšminių atspalvių gali stigti mažiau su mokslu ar filosofija susidūrusiose tautose”. Palaukit, taigi užsienio išsivysčiusios tautos tik dabar pradeda suprasti esmines pasaulėžiūros tiesas, kurias lietuviai tiesiog yra jau paveldėję iš protėvių suvokimo. Mums reikia tik atgaivinti senąjį suvokimą ir juo pasiremti. Dabartiniam pasaulyje tada būsime lydimi sėkmės. Moksle mums neblogai sekasi, tik nereiktų savęs vertinti skaičiuojant straipsnius. Tai nėra tikslas, vertinimo matas. Geriau pora straipsnių, kurie padaro rimtą atradimą ir neša naudą, negu šimtas. Dauguma straipsnių užsienyje yra parašomi tik dėl skaičiaus. Ten dažnai melas, pritempimai. Neseniai paėmė keliasdešimt rimtų straipsnių apie vėžio tyrimus ir pabandė pakartoti. 85 nuošimčių straipsnių svarbiausi duomenys neatsikartojo… Tai buvo melas, niekas daugiau. Kundrotai, nori tapti toks, kaip tie užsieniečiai? Dabar parašei suprantamiau, lietuviškiau, prašom – šimtas atsiliepimų. Subrandink tikrą lietuviškai parašytą straipsnį, bus gal tūkstantis. Nes tada visiems bus esmė suprantama ir neis nieko apgauti žaidžiant žodžiais. Bet jau nukrypau nuo minties. Mūsų tautą galima iš pavadinimo įvertinti kitaip, nei daugumą kitų tautų. Apibendrinant, aš sakau, kad Lietuviai ne tik žemės ir kalbos tauta, bet dar lietaus, Perkūno, vandens žmonės.
    Atsiminiau, kaip mano prosenelis sakydavo “VANDUVA” (aišku, apie vandenį, bet… :)).

    • S:

      Cha cha cha, įsivažiavęs parašiau straipsnį, kaip Kundrotas. Prieštaraujantį. Gerai, pavadinkim taip: “Lietaus, Perkūno ir vandens tauta” 😀 😀 😀

    • Perkūno Paukštis:

      Šventa tiesa. Net esa pagrindinis fizikos dėsnis – niekas miekur neišnyksta, niekas iš nieko neatsiranda. Taigi, Kūrėjas perkūnija.

    • LosAngeles:

      Cha, nu jo… Straipsnis po straipsniu. Gerai, tikrai idomiai suraityta 🙂

    • Nei viena tauta neišgyvena be žemės, vandens, kalbos …
      Tauta iš viso nesusidaro tol, kol neturi SAVOS NUO AMŽIŲ AMŽINŲJŲ TERITORIJOS, o tik turėdamos artimos GENTYS SAVĄ TERITORIJĄ (savo turimas sudeda į vieną – kitaip tautos nesusidaro), tik tada sukuria SAVĄ KALBĄ, kuri vėlgi nenukrenta iš dangaus, o yra sudaroma iš BUVUSIŲ GENČIŲ KALBŲ, kurios egzistuoja kokiu tai laipsniu ir dabar ir yra vadinamos tarmėmis, bendram sugyvenimui sukuriamos bendrabūvio taisyklės – moralė (kitaip papročiai – tradicijos), kurios vėlgi yra perimamos iš tų pačių genčių,

    • Marius:

      Rimantai, tai kad viskas atvirkščiai 😀 Daugiausiai komentarų sulaukia tie straipsniai, kuriuose daugiausia prieštaravimų 😉 Be to, šįsyk sulaužiau seną įprotį ir į ginčą (diskusija jį vadinti būtų per gerai) įsitraukiau pats. Va ir komentarų pagausėjo 🙂 O kažkas dar rado reikalą savo minčių prirašyti, išplaukiančių iš savos pasaulėžiūros. Gal ir gerai, gal kam bus įdomu. Nors dėl žemės ir kalbos tautos – tai tikrai ne visos pasaulio tautos yra tokios, ir pora pavyzdžių jau pateikta straipsnyje. Bet šiaip komentarų skiltimis mažai domiuosi. Daugelis komentatorių – jokiu būdu ne visi – yra tiesiog dėmesio ištroškusios asmenybės, jaučiančios malonumą besiginčydamos. Komentuoti jų komentarus dažniausiai – beprasmis laiko gaišimas, o juk tą laiką galima panaudoti turiningiau, kad ir naujus straipsnius rašant 🙂 Taigi, tikriausiai tuo ginčą ir baigsiu, juolab kad jau išsiaiškinta ir įrodyta, ką reikėjo įrodyti – ypač dėl kai kurių komentatorių motyvų. Nebent kas ką naujo ir įdomaus parašys, tuomet gal ir aš atsiliepsiu. Iki.

      • Citata: ” laiką galima panaudoti turiningiau, kad ir naujus straipsnius rašant”.
        Kuriuos, ko gero, dar ir neblogai apmoka? 🙂

      • S:

        O, jau ir vardą gavau – ačiū! 😀 Atsiliepimuose ieškai pažinčių? Nematau prasmės prisistatyti. Kodėl tau turėtų rūpėti, ar aš dėstytojas, mokslininkas, studentas, ar esu gal koks laisvas mastytojas? Parašiau pavyzdžius, atsakymų negavau, tik prasideda smalsumas, spėliojimai. Kemblys mačiau prisistatė, ir kas iš to? Aš pamenu, su kokiu malonumu Tu linksniavai Pikc vardą pavardę, po to berods Perkūno Paukščio, kažkaip man nepatiko. 😉 Įdomu, kodėl “tautinės jėgos” paprastai pykstasi, o “partijų vedliai” nesutaria? Labai lengva nuklysti į šalį, todėl asmeninius linksniavimus pasilik sau. Tarkim, čia daug dėmesio ištroškusių asmenybių, bet ir su tokiais žmonėmis juk reikia šnekėtis? Kiek matau, pradingo noras svarstyti tautos, kalbos klausimus. Na tiek to, aš dar malonumą pratęsiu truputį. 😉

        Čia dėl žemės ir kalbos tautos išskirtinumo ne visai sutinku. Taip, tautų yra įvarių, ne visos jos tokios vienodos. Tačiau, tie du pavyzdžiai, tai išimtis iš taisyklės. Imkime pavyzdžius šalia, Airija ir Izraelis per toli… Lenkai – ne žemės ir kalbos tauta? Iš pavadinimo, sakyčiau jie labiau žemės tauta. Aš lenkiškai nemoku, bet “Pole” slaviškai lygu laukas – žemė? Arba, sakykim, Ukraina. “Krai” – kraštas, susiję su žeme. Dėl kalbos ten ir kariauja turbūt, nes nuo ukrainiečių rusakalbius skyrė tautos kalba – kitas pagrindas. Arba danai, estai, latviai, suomiai, vokiečiai? Dar galim rasti šimtą žemės ir kalbos tautų. Bet suraskite bent jau vieną kitą lietaus, Perkūno ir vandens tautą… Aišku, tai vienas kitam neprieštarauja. Nors smagu žinoti, kad mes turime kažką savito, visiškai išsiskiriančio iš kitų.

        • Kemblys:

          ‘Kembliu’ pasirašęs aš tiek pat atsakau už savo žodžius, kaip ir vardu, pavarde. Jei kam nors labai reikėtų, manau, lengvai rastų kompus iš kurių rašau. O, jei kas nori dergti asmenį, man tas pat, neįdomu. Įdomiau rasti naudingų minčių, pvz., kai tu parašei, kad gentyse vyrai neįsileisdavo svetimų vyrų į gentį, krauju gindavo savo Žemę.

        • Citata: “smagu žinoti, kad mes turime kažką savito, visiškai išsiskiriančio iš kitų”.
          Savita yra tai, kad mes – tikrieji indoeuropiečių palikuonys, kada kitos Europos tautos – tik devintas vanduo nuo kisieliaus ir tai tik išėję iš mūsų (suprask – blogesni, nes gerų nebūtume išvarę. 🙂 ).

  15. Lietuvis:

    Visiskai teisingai ! Zeme ir kalba. Noredamas isitikinti ir kaip gi mums sekasi pasekiau jaunima. Taigi pirma atsistojau paziureti kaip losia krepsini 17-18 metu jaunimas, Lietuvos ateitis.Gidejau tik blet, nachui ir karoiche…Pasiurpau ir nuejau prie 12-14-meciu kurie nustumti kaip vilkiukai lose blogesneje aiksteleje. Kaip per “kalke”viskas tas pats. Ejau toliau, pievoje zaide 8-10-meciai futbola ir vel bl…nach…ir karoche… Taigi su kalba pas nacijos ateiti visai prastai. Visi mes rusename o daugelis jau pradejo angleti. Vilniuje, prie centrinio iejimo i Sereikiskiu parka “prichvatizuotas” nuostabus pastatas o ant jo kabo iskaba “First Love” Nekenciu grafitniku, bet toks noras jam uzpurksti “Pervaja Liubov” ar koki Pervsha Milosch” Kokiu kompleksu genami mes galvojame kad suangledami mes busime “siltesni” ????

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: