Naikintuvai JAS-39 Gripen. Aut. – Jan Kouba Cekijos karines oro pajegos — Naikintuvai JAS-39 Gripen | Jan Kouba Čekijos karineė oro pajėgos)

NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse ir toliau bus sustiprinta, planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio joje dalyvaus aštuoni naikintuvai.Įprastą NATO oro policijos misijos pamainą sudaro keturi naikintuvai.

Planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiaulių bazės vykdys Vengrijos karinis vienetas su keturiais naikintuvais JAS-39 „Gripen”. Vokietijos kontingentas su dar keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ misiją sustiprins iš Amari bazės Estijoje.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, NATO yra pasirengęs reaguoti – sąjungininkai tai aiškiai parodė, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nedelsiant atsiųsdami papildomas pajėgas, reikalingas agresoriui atgrasyti.

Šiuo metu NATO toliau stiprina pajėgumus Baltijos valstybėse ir visame Rytų Europos regione, įgyvendindami Velso susitikime priimtus susitarimus. Netrukus Lietuvoje ir dar penkiose NATO valstybėse veiklą pradės NATO priešakiniai štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai, kurie bus pasirengę, prireikus, užtikrinti NATO itin greitos parengties pajėgų (angl. VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. Taip pat sąjungininkai į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes siunčia rotuojamus sausumos pajėgų vienetus ir techniką, dalyvauja pratybose.

„Aljansas yra pasirengęs prireikus atsiųsti tiek pajėgų, kiek būtų reikalinga. Yra atnaujinami planai, numatytos procedūros, kuriama infrastruktūra. Pajėgumai nuolat perdislokuojami, pergrupuojami, ir tai yra įprasta“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ministro teigimu, Baltijos valstybės siekia, kad pagrindinis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantis kontingentas Šiauliuose būtų sustiprintas papildomais pajėgumais tiek Estijoje, tiek ir Lietuvoje ir dėl to šiuo metu vyksta konsultacijos su sąjungininkais.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo, Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus NATO narėmis.

Po Rusijos agresijos Ukrainoje NATO sąjungininkai sustiprino NATO oro erdvės apsaugą nusiųsdami po papildomą keturių naikintuvų dydžio kontingentą į Lietuvą, Estiją, Lenkiją ir Rumuniją iš šių šalių vykdomai NATO oro policijai sustiprinti.

Baltijos valstybėse oro policijos misiją sustiprinantys kontingentai buvo dislokuoti Šiaulių bazėje Lietuvoje ir Amari bazėje Estijoje. Tokiu būdu šiuo metu Baltijos oro policijos misijoje dalyvauja vienas pagrindinis ir du sustiprinantys kontingentai, t.y. iš viso Baltijos valstybėse patruliuoja 12 NATO naikintuvų.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija visiems atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.