Kasmet stojimo laikotarpiu pasigirsta nemažai aštrių akademikų, politikų, verslininkų pasisakymų dėl Lietuvos abiturientų nesugebėjimo tinkamai pasirinkti studijų sričių. Vis tik stojantieji, į pirmąsias pozicijas šiemet iškėlę ekonomiką, informatiką, mediciną, tiesiog atliepia pasaulines tendencijas. Didesnė problema slypi kitur – lietuviai dažnai neįvertina pasirinkto universiteto, kuriame praleis ketverius metus, lygio.

Dažniausias kritikuojančių stojančiųjų studijų pasirinkimą taikinys – populiarūs socialiniai ir humanitariniai mokslai, kurie, palyginti su techniškaisiais mokslais, esą teikia mažesnę vertę mūsų šalies ekonomikai. Tačiau Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje populiariausių studijų programų šešetuke ir toliau karaliauja verslo, teisės, ekonomikos, informatikos ir medicinos studijos.

Remiantis oficialia statistika, 2013–2014 m. žiemos semestro metu humanitarinių ir socialinių mokslų studentai sudarė 49 proc. visų studijuojančiųjų Vokietijoje. Vienintelis skirtumas, kad Vokietija, būdama didelė industrinė valstybė, pritraukia dar ir nemažai mechaninės inžinerijos studentų.

Socialiai mokslai atveria daug galimybių

Dažnai teigiama, kad socialinius mokslus studijuoti yra lengviau nei technologinius, medicinos ar gamtos mokslus. Žinoma, norint ne tik įstoti, bet ir ketverius metus aukštame lygyje studijuoti technologijos ir gamtos mokslus, reikia ne tik turėti pašaukimą šiai sričiai, bet ir intensyviai tam ruoštis jau mokykloje.

Tokių – linkusių į tiksliuosius mokslus ir uoliai mokykloje besimokiusių moksleivių – nėra dauguma. Todėl didžioji dalis stojančiųjų, kurie nesugebėjo mokykloje pasiekti aukštų rezultatų arba neturi aiškiai išreikšto polinkio į tiksliuosius mokslus, renkasi kitas studijų kryptis.

Kita priežastis, kodėl daug stojančiųjų renkasi socialinius, humanitarinius mokslus, yra galimybės darbo rinkoje. Nors mūsų šalies darbo rinkoje agresyviai medžiojamas kiekvienas informatikas, programuotojas ar pramonės technologas, tyrimai rodo, kad socialinius mokslus baigusieji taip pat randa norimus darbus ir sėkmingai siekia karjeros aukštumų. Būtent baigusieji socialinius mokslus geba puikiai reikšti mintis, pasižymi aukštu raštingumo lygiu, yra kūrybiški, geba sėkmingai bendradarbiauti ir kritiškai mąstyti, mėgsta dirbti su žmonėmis, sėkmingai spręsti konfliktines situacijas. Dėl šių išvystytų gebėjimų socialinių mokslų atstovai jaučiasi pakankamai užtikrinti darbo rinkoje.

Taip pat labai svarbu, kad socialiniai mokslai praplatina bendrą žmogaus išprusimą ir patenkina elementarų smalsumą apie kasdieninius socialinius reiškinius. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet kasdien tenka apdoroti didžiulius kiekius informacijos, atsiranda daugybė papildomų įdomių klausimų.

Socialiniai mokslai jaunam žmogui padeda įgyvendinti ir tam tikrą gyvenimo misiją, pajausti, kad galima kurti teigiamus pokyčius čia ir dabar. Jauni žmonės šiandien nori pagerinti ne tik savo artimiausią aplinką, bet ir pasaulinę ekonominę situaciją, domisi įvairiomis kultūromis, religijomis, jų istorine raida, žmonijos gerovės užtikrinimu.

Technologijų įtaka – visur

Lietuvoje apie socialinius mokslus neretai kalbama tarsi apie atskirą pasaulį, kuris nesusiliečia su tiksliaisiais mokslais. Toks požiūris – neteisingas, nes, vystantis technologijoms ir joms įsiliejant į mūsų visų kasdienybę, socialiniai mokslai vis labiau susilieja su technologiniais.

Būsimieji pedagogai, dėstytojai Vokietijoje mokosi programuoti žinių patikrinimo testus moksleiviams ir studentams. Socialinio darbo studentai, būsimi nevyriausybinių organizacijų vadybininkai, religinių bendruomenių lyderiai privalo žinoti apie bendruomenių telkimą socialinių medijų pagalba, mokėti kurti interneto svetaines, valdyti turinį internete. Kompiuteriu būsimi sociologai mokosi analizuoti video duomenis apie žmonių kūno kalbos ir elgesio ypatumus. Psichologai naudoja sudėtingas technologijas dirbdami laboratorijose.

Būsimi ekonomistai Lietuvoje gali pasigirti, jog universitete jau gali naudotis realiu laiku veikiančia „Bloomberg“ finansų informacine platforma. Šiuolaikinis pasaulis yra neįsivaizduojamas be technologijų, lygiai taip pat socialiniai mokslai neįmanomi be gilinimosi į skaitmeninę erdvę ir jos panaudojimą.

Kodėl užkliūna teisės studijos?

Kalbant su populiariomis teisės studijomis besidominčiais abiturientais, paaiškėja, kad didelė jų dalis nesieja savo pasirinkimo su konkrečiu darbu, o siekia bendrųjų žinių arba pamato tolesnėms studijoms, masto vien apie šios profesijos išorinį, jau senokai atgyvenusį įvaizdį, bet nepagalvoja apie šiuolaikinio teisininko kasdienybę.

Mano nuomone, teisės ir kitų „-iausių“ (populiariausių, lengviausių, trumpiausių, pigiausių) studijų mylėtojai turėtų susimastyti, ar jie turi pakankamai valios ir noro bei planą, kaip kovoti dėl vietos darbo rinkoje.

Žinoma, yra kitos šalys ir kitos rinkos, kitų valstybių ekonomikų poreikiai bei dėsniai, bet, kalbant konkrečiai apie teisės studijas, teisinės sistemos yra specifinės skirtingose šalyse ir įgyta teisininko kvalifikacija nėra lengvai perkeliama ir pripažįstama užsienyje.

„No name“ aukštųjų mokyklų pasirinkimas – klaida

Lietuviškas mentalitetas išlenda ne kai svarstome apie populiariausias studijų programas ir sritis, bet apie jaunų žmonių pasirenkamas aukštojo mokslo įstaigas. Keista, kad nemažai abiturientų vis dar nori studijuoti aukštosiose mokyklose, kurios nei savo vardu, nei pasiekimais yra nežinomos net mūsų mažoje šalyje, jau nekalbant apie europinį kontekstą.

Suprantu, kad yra patogiau ir paprasčiau mokytis šalia savo tėvelių, nereikia bendrabučio, o ir įstojimas garantuotas, nes nėra daug norinčių ten studijuoti, nėra su kuo konkuruoti, o „universitetas“ taip bijo savo „studentus“ prarasti, kad rašo tik gerus įvertinimus.

Tačiau, ar verta įgyti aukštojo mokslo diplomą, kad vėliau kiekvienam darbdaviui turėtum pasakoti kur ir ką studijavai „Vlado Puodžiaus universitete“? Tenka pastebėti, kad kai kurie lietuvaičiai siekti geriausio nesivargina – nesidomi būsimo universiteto kultūra, pasiekimais, nesiekia sužinoti, kokie lektoriai, mokslininkai jiems ves paskaitas, o tenkinasi jiems iš pirmo žvilgsnio paprastesniu ir lengvesniu variantu.

Nenuostabu, kad po pusmečio nuo stojimų pabaigos, turime tam tikrą skaičių protestuotojų ir dūsaujančių studentų, nes jų studijuojama programa yra uždaroma, jų „universitetas“ veikia nelegaliai ar yra perkeliamas į kitą miestą. Yra nelaimingų atsitikimų ir su užsienyje studijas pasirinkusiais, kurie nepasidomėję ima didžiules paskolas studijoms, nes, pavyzdžiui, supainioja Oksfordo universitetą su Oksfordo koledžu.

Nesidomėdami įstaiga, kurioje rengiasi studijuoti, abiturientai neatskiria studijų programų vertingumo. Juk studijuoti filosofiją ar matematiką galima keliuose šalies universitetuose. O kuriame ši programa yra aukščiausio lygio? Kur dėsto žymus mokslininkas, kuris gali gabų studentą ateityje pakviesti į savo pasaulinio lygio tarptautinę mokslo tyrėjų komandą, galbūt dėstytojo vardas atvertų duris į praktiką žinomoje šalies ar Europos įmonėje?

Studijuoti su geriausiais – nelengva, bet naudinga

Taip pat retai pasidomima, koks dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis, kiek universitetas turi užsienio studentų (juk žinoma, kad tarptautinio bendradarbiavimo patirtis yra būtina ir ypač vertinama šiuolaikinėje darbo rinkoje).

Studijuojant su geriausiais reikia ryžto, ambicijų, valios ir drąsos (dažnai girdime iš užsienio darbdavių, kad būtent drąsos, pasitikėjimo savimi ir trūksta pakankamai gabiems lietuvaičiams, kurie nuolat turi būti skatinami nugalėti pasyvumą ir nuolankumą). Gerame universitete nėra lengva studijuoti, nes reikalavimai tikrai nemaži, todėl kai kurie studentai nutraukia studijas ir grįžta prie „Vlado Puodžiaus“ varianto.

Nors kiekvienas iš mūsų yra unikalus, turintis įgimtų talentų, visgi konkurencija yra darbo rinkos pagrindas, todėl reikėtų nepamiršti ir apie ryžtingumą, valią bei ištvermę, kurie padeda talentui atsiskleisti, domėtis aukštojo mokslo įstaiga, kurioje ketinate studijuoti, nesirinkti (pa)prasto varianto.