Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Stojimų rezultatai – kaip visame pasaulyje, bet su lietuviškomis tendencijomis

www.alkas.lt
2015 07 30 13:00
0
0
SHARES
Atsirado unikali magistrantūros studijų programa socialinės industrijos ir komunikacija

LEU nuotr.

LEU nuotr.
LEU nuotr.

Kasmet stojimo laikotarpiu pasigirsta nemažai aštrių akademikų, politikų, verslininkų pasisakymų dėl Lietuvos abiturientų nesugebėjimo tinkamai pasirinkti studijų sričių. Vis tik stojantieji, į pirmąsias pozicijas šiemet iškėlę ekonomiką, informatiką, mediciną, tiesiog atliepia pasaulines tendencijas. Didesnė problema slypi kitur – lietuviai dažnai neįvertina pasirinkto universiteto, kuriame praleis ketverius metus, lygio.

Dažniausias kritikuojančių stojančiųjų studijų pasirinkimą taikinys – populiarūs socialiniai ir humanitariniai mokslai, kurie, palyginti su techniškaisiais mokslais, esą teikia mažesnę vertę mūsų šalies ekonomikai. Tačiau Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje populiariausių studijų programų šešetuke ir toliau karaliauja verslo, teisės, ekonomikos, informatikos ir medicinos studijos.

Remiantis oficialia statistika, 2013–2014 m. žiemos semestro metu humanitarinių ir socialinių mokslų studentai sudarė 49 proc. visų studijuojančiųjų Vokietijoje. Vienintelis skirtumas, kad Vokietija, būdama didelė industrinė valstybė, pritraukia dar ir nemažai mechaninės inžinerijos studentų.

Socialiai mokslai atveria daug galimybių

Dažnai teigiama, kad socialinius mokslus studijuoti yra lengviau nei technologinius, medicinos ar gamtos mokslus. Žinoma, norint ne tik įstoti, bet ir ketverius metus aukštame lygyje studijuoti technologijos ir gamtos mokslus, reikia ne tik turėti pašaukimą šiai sričiai, bet ir intensyviai tam ruoštis jau mokykloje.

Tokių – linkusių į tiksliuosius mokslus ir uoliai mokykloje besimokiusių moksleivių – nėra dauguma. Todėl didžioji dalis stojančiųjų, kurie nesugebėjo mokykloje pasiekti aukštų rezultatų arba neturi aiškiai išreikšto polinkio į tiksliuosius mokslus, renkasi kitas studijų kryptis.

Kita priežastis, kodėl daug stojančiųjų renkasi socialinius, humanitarinius mokslus, yra galimybės darbo rinkoje. Nors mūsų šalies darbo rinkoje agresyviai medžiojamas kiekvienas informatikas, programuotojas ar pramonės technologas, tyrimai rodo, kad socialinius mokslus baigusieji taip pat randa norimus darbus ir sėkmingai siekia karjeros aukštumų. Būtent baigusieji socialinius mokslus geba puikiai reikšti mintis, pasižymi aukštu raštingumo lygiu, yra kūrybiški, geba sėkmingai bendradarbiauti ir kritiškai mąstyti, mėgsta dirbti su žmonėmis, sėkmingai spręsti konfliktines situacijas. Dėl šių išvystytų gebėjimų socialinių mokslų atstovai jaučiasi pakankamai užtikrinti darbo rinkoje.

Taip pat labai svarbu, kad socialiniai mokslai praplatina bendrą žmogaus išprusimą ir patenkina elementarų smalsumą apie kasdieninius socialinius reiškinius. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet kasdien tenka apdoroti didžiulius kiekius informacijos, atsiranda daugybė papildomų įdomių klausimų.

Socialiniai mokslai jaunam žmogui padeda įgyvendinti ir tam tikrą gyvenimo misiją, pajausti, kad galima kurti teigiamus pokyčius čia ir dabar. Jauni žmonės šiandien nori pagerinti ne tik savo artimiausią aplinką, bet ir pasaulinę ekonominę situaciją, domisi įvairiomis kultūromis, religijomis, jų istorine raida, žmonijos gerovės užtikrinimu.

Technologijų įtaka – visur

Lietuvoje apie socialinius mokslus neretai kalbama tarsi apie atskirą pasaulį, kuris nesusiliečia su tiksliaisiais mokslais. Toks požiūris – neteisingas, nes, vystantis technologijoms ir joms įsiliejant į mūsų visų kasdienybę, socialiniai mokslai vis labiau susilieja su technologiniais.

Būsimieji pedagogai, dėstytojai Vokietijoje mokosi programuoti žinių patikrinimo testus moksleiviams ir studentams. Socialinio darbo studentai, būsimi nevyriausybinių organizacijų vadybininkai, religinių bendruomenių lyderiai privalo žinoti apie bendruomenių telkimą socialinių medijų pagalba, mokėti kurti interneto svetaines, valdyti turinį internete. Kompiuteriu būsimi sociologai mokosi analizuoti video duomenis apie žmonių kūno kalbos ir elgesio ypatumus. Psichologai naudoja sudėtingas technologijas dirbdami laboratorijose.

Būsimi ekonomistai Lietuvoje gali pasigirti, jog universitete jau gali naudotis realiu laiku veikiančia „Bloomberg“ finansų informacine platforma. Šiuolaikinis pasaulis yra neįsivaizduojamas be technologijų, lygiai taip pat socialiniai mokslai neįmanomi be gilinimosi į skaitmeninę erdvę ir jos panaudojimą.

Kodėl užkliūna teisės studijos?

Kalbant su populiariomis teisės studijomis besidominčiais abiturientais, paaiškėja, kad didelė jų dalis nesieja savo pasirinkimo su konkrečiu darbu, o siekia bendrųjų žinių arba pamato tolesnėms studijoms, masto vien apie šios profesijos išorinį, jau senokai atgyvenusį įvaizdį, bet nepagalvoja apie šiuolaikinio teisininko kasdienybę.

Mano nuomone, teisės ir kitų „-iausių“ (populiariausių, lengviausių, trumpiausių, pigiausių) studijų mylėtojai turėtų susimastyti, ar jie turi pakankamai valios ir noro bei planą, kaip kovoti dėl vietos darbo rinkoje.

Žinoma, yra kitos šalys ir kitos rinkos, kitų valstybių ekonomikų poreikiai bei dėsniai, bet, kalbant konkrečiai apie teisės studijas, teisinės sistemos yra specifinės skirtingose šalyse ir įgyta teisininko kvalifikacija nėra lengvai perkeliama ir pripažįstama užsienyje.

„No name“ aukštųjų mokyklų pasirinkimas – klaida

Lietuviškas mentalitetas išlenda ne kai svarstome apie populiariausias studijų programas ir sritis, bet apie jaunų žmonių pasirenkamas aukštojo mokslo įstaigas. Keista, kad nemažai abiturientų vis dar nori studijuoti aukštosiose mokyklose, kurios nei savo vardu, nei pasiekimais yra nežinomos net mūsų mažoje šalyje, jau nekalbant apie europinį kontekstą.

Suprantu, kad yra patogiau ir paprasčiau mokytis šalia savo tėvelių, nereikia bendrabučio, o ir  įstojimas garantuotas, nes nėra daug norinčių ten studijuoti, nėra su kuo konkuruoti, o „universitetas“ taip bijo savo „studentus“ prarasti, kad rašo tik gerus įvertinimus.

Tačiau, ar verta įgyti aukštojo mokslo diplomą, kad vėliau kiekvienam darbdaviui turėtum pasakoti kur ir ką studijavai „Vlado Puodžiaus universitete“? Tenka pastebėti, kad kai kurie lietuvaičiai siekti geriausio nesivargina – nesidomi būsimo universiteto kultūra, pasiekimais, nesiekia sužinoti, kokie lektoriai, mokslininkai jiems ves paskaitas, o tenkinasi jiems iš pirmo žvilgsnio paprastesniu ir lengvesniu variantu.

Nenuostabu, kad po pusmečio nuo stojimų pabaigos, turime tam tikrą skaičių protestuotojų ir dūsaujančių studentų, nes jų studijuojama programa yra uždaroma, jų „universitetas“ veikia nelegaliai ar yra perkeliamas į kitą miestą. Yra nelaimingų atsitikimų ir su užsienyje studijas pasirinkusiais, kurie nepasidomėję ima didžiules paskolas studijoms, nes, pavyzdžiui, supainioja Oksfordo universitetą su Oksfordo koledžu.

Nesidomėdami įstaiga, kurioje rengiasi studijuoti, abiturientai neatskiria studijų programų vertingumo. Juk studijuoti filosofiją ar matematiką galima keliuose šalies universitetuose. O kuriame ši programa yra aukščiausio lygio? Kur dėsto žymus mokslininkas, kuris gali gabų studentą ateityje pakviesti į savo pasaulinio lygio tarptautinę mokslo tyrėjų komandą, galbūt dėstytojo vardas atvertų duris į praktiką žinomoje šalies ar Europos įmonėje?

Studijuoti su geriausiais – nelengva, bet naudinga

Taip pat retai pasidomima, koks dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis, kiek universitetas turi užsienio studentų (juk žinoma, kad tarptautinio bendradarbiavimo patirtis yra būtina ir ypač vertinama šiuolaikinėje darbo rinkoje).

Studijuojant su geriausiais reikia ryžto, ambicijų, valios ir drąsos (dažnai girdime iš užsienio darbdavių, kad būtent drąsos, pasitikėjimo savimi ir trūksta pakankamai gabiems lietuvaičiams, kurie nuolat turi būti skatinami nugalėti pasyvumą ir nuolankumą). Gerame universitete nėra lengva studijuoti, nes reikalavimai tikrai nemaži, todėl kai kurie studentai nutraukia studijas ir grįžta prie „Vlado Puodžiaus“ varianto.

Nors kiekvienas iš mūsų yra unikalus, turintis įgimtų talentų, visgi konkurencija yra darbo rinkos pagrindas, todėl reikėtų nepamiršti ir apie ryžtingumą, valią bei ištvermę, kurie padeda talentui atsiskleisti, domėtis aukštojo mokslo įstaiga, kurioje ketinate studijuoti, nesirinkti (pa)prasto varianto.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  2. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  3. Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai
  4. Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
  5. Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją
  6. Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
  7. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  8. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  9. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  10. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  11. Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
  12. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  13. Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
  14. Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
  15. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  16. Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaito tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
  17. Uostamiesčio brandaus amžiaus miestiečiai vėl kibs į studijas
  18. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  19. Stojant į aukštąsias mokyklas šiemet reiks aiškesnės strategijos
  20. Pirmą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai
  21. Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
  22. Kauno rajone veiklą pradeda Trečiojo amžiaus universitetas
  23. Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
  24. Geriausio Rusijos universiteto diplomas bus prieinamas ir Lietuvos studentams
  25. Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
  26. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  27. Mokytojų reikėjo, reikia ir reikės
  28. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  29. LSMU atsiveria naujos perspektyvos Japonijoje
  30. Patvirtinti 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

2021 01 06
Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

2021 01 02
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

Nuo šiol mokesčio lengvata – ne tik pirmosioms studijoms ar profesiniam mokymui

2021 01 02
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė ateinančių metų biudžetą

2020 12 29
Policijos reidas | policija.lt nuotr.

Policija pateikia atsakymus į dažniausius klausimus dėl asmenų judėjimo

2020 12 16
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

Ekspertai: kokia ateitis laukia universitetų?

2020 12 09
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

by daiva
2021 01 06
0
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

smm.lt nuotr. Paramos studentams teikimas bus administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą (VSF), „vieno langelio“ principu,...

Skaityti toliau

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
2
Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas | su.lt nuotr. Pertvarkius Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu nuo...

Skaityti toliau

Nuo šiol mokesčio lengvata – ne tik pirmosioms studijoms ar profesiniam mokymui

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
0
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

Valstybinė mokesčių inspekcija | VMI nuotr. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo šiol gyventojų pajamų...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas
  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3579; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2168; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1741; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1564; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1340; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1248; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas
  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Nacionalinė biblioteka siūlo skaitytojams net 1000 naujų elektroninių leidinių

Nacionalinė biblioteka siūlo skaitytojams net 1000 naujų elektroninių leidinių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai