Į Daugų ežerą sugrįžo luotas (nuotraukos) (0)

_DSC0196-K100

Luoto skobimas | rengėjų nuotr.

Daugų (Didžiulio) ežero pakrantėje visą savaitgalį pokšėjo kirviai ir senovinės vedegos, rūko laužo dūmai ir būriavosi smalsuoliai. Buvo skobiamas luotas – senovinė plaukiojimo priemonė, pagaminta iš vientiso medžio kamieno, kurios Daugų ežere nebuvo jau beveik šimtą metų.

Luotas yra bene seniausia ir ilgiausiai naudota vandens transporto priemonė pasaulyje, visų šiuolaikinių laivų protėvis, skirtingose vietose skirdavosi tik forma, dydis ir mediena, iš kurios luotai buvo skobiami. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje luotais buvo plaukiojama nuo akmens amžiaus iki XX a. vidurio, kol atsirado lentpjūvės ir imtos gaminti valtys. Šiandieninėje Lietuvoje dažniausiai luotus galima pamatyti muziejų ekspozicijose ir per senųjų amatų demonstravimo šventes.

Všį Kultūros klubo „Kitaip“ tikslas buvo pagaminti ir išbandyti vienam žvejui skirtą žvejybinį luotą, atitinkantį visus pietų Lietuvos ežeruose (tame tarpe ir netoli Daugų) rastiems luotams būdingus požymius: 3.5-4 m ilgio, 55-60 cm pločio, su pertvara, skiriančia luotą į dvi dalis (yrėjui ir žvejybos priemonėms), su rankena, skirta užtraukti ant kranto, iš spygliuočio medienos ir t.t. T.y. panašų ir į tokį, kokie kelis tūkstančius metų, dar nuo tų laikų, kai buvo gyvenama piliakalniuose, skrodė ir Daugų Didžiulio ežero bangas. Ne tik pagaminti, bet ir su luotų skobimo technologija supažindinti kuo daugiau žmonių.

Norint išskobti tinkamą plaukioti luotą, tik noro ir entuziazmo neužtenka, nes reikalingos tam tikros žinios, įrankiai ir netgi lėšos. Įrankius – šimtmečio senumo vedegas pavyko greitai įsigyti iš antikvarų, o žinias teko kaupti ilgesnį laiką. Daug praktinių patarimų suteikė meistrai, kurie per gyvosios archeologijos dienas ir kitus panašius renginius skobia luotus, taip pat buvo išstudijuoti išlikę muziejiniai pavyzdžiai. Pagrindinis teorinių žinių šaltinis – Klaipėdos universiteto mokslininkų, tyrinėjančių luotus, darbai – moksliniai straipsniai ir t.t. , taip pat visa prieinama medžiaga iš interneto.

Kūrybinių dirbtuvių metu senovinius įrankius išbandė per 30 daugiškių ir miestelio svečių. Kai kurie jų taip įsitraukė į procesą, kad išties ženkliai prisidėjo prie sumanymo įgyvendinimo. Skobiamas luotas buvo nuolat apsuptas smalsuolių, vyko gyvas bendravimas, dalinimasis patirtimi. Tarp žiūrovų atsirado ir žmogus, kuris pats jaunystėje dar buvo plaukiojęs Nemuno tipo luotais prie Merkinės, iš jo taip pat gavome praktiškų ir naudingų patarimų. Daugiausiai buvo baimintasi dėl luoto stabilumo, tačiau įleidus jį į vandenį, abejones pakeitė susižavėjimas, nes bandymų metu luotas atlaikė ne tik greitai ir neatsargiai pro šalį plaukusio katerio sukeltas bangas, bet ir du žmones, nors pagal konstrukciją jis skirtas tik vienam žvejui.
Šį projektą sumanė skulptorius Robertas Ožalinskas, tačiau jį įgyvendinti nebūtų pavykę be kitų entuziastų pagalbos: G. Rusino, A. Salio, R. Barniškio. Taip pat nuoširdžiai dėkojame S. Kazlauskui, trenerei Daliai ir visiems kitiems, nepabūgusiems į rankas paimti iš pažiūros keistų įrankių ir palaikiusiems šią idėją.

Kaip ir kitos Všį Kultūros klubo „Kitaip“ iniciatyvos, ši taip pat yra atvira visuomenei: luotas neatsidurs muziejuje ir netaps tik privačia nuosavybe. Jis ne tik visam laikui papuoš Didžiulio krantą, bet išbandyti šią archajišką vandens transporto priemonę vasaros sezono metu galės visi besidomintys.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: