Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Justinas Marcinkevičius, www.alkas.lt
2015 07 15 21:55, Skiriama šviesiam prof. Vinco Urbučio (1929–2015.07.14) atminimui
17
0
SHARES
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05.

***

Kaip ir visi, esu kalbos vartotojas. Na, gal šiek tiek daugiau suinteresuotas tuo, ką vartoju, kokį produktą man siūlo, kokių „prieskonių“ įmaišo į mūsų kalbos duoną kasdieninę.

Regime štai ką: lietuvių kalba tapo politikos įkaite, politizuotų kalbininkų ir kalbos tvarkytojų belaisve. Ji prievartaujama savo namuose. Mūsų akivaizdoje.

Jai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Užsienio šalių „vardažodžiai“ išlaisvinami arba iš jų sukuriami lietuvių kalbai neįsivaizduojami hibridai — nei velnias, nei gegutė. Pavyzdžiui (čia aš šiek tiek utriruoju), tačiau įmanoma, kad mūsų kalboje (rašytinėje) atsirastų (o gal jau atsirado?) kad ir toks sakinys: „Churchill’iui patiko Shakespeare’o „Hamlet’as“. Lietuvių linksniavimą smagiai galėtų pakeisti artikeliai — kodėl gi ne? Vienas televizijos kanalas rodo humoristinę laidą „Le Broniaus šou“. Tiktų ir „Der Gediminas Štrasė“.

Juokinga? Atrodo, neįsivaizduojama, nesuvokiama, bet kodėl gi ne? Esame kalbinio imperializmo puolami, jam nėra valstybių, nėra sienų. Nori to ar nenori, bet objektyviai jam patarnauja — ir gan uoliai patarnauja — ir kai kurie garbūs kalbininkai, ir net pati Valstybinė kalbos komisija. Tarytum mums dar neužtektų kiekviename žingsnyje rėkiančios viešųjų užrašų agresijos. Pilnu balsu deklaruojame savo paklusnumą, tarnystę ir ištikimybę ne gimtajai kalbai, ne jos dėsniams, tradicijoms, logikai, o politikos ir kalbos biznieriams, verslo arba karjeros interesams. Nejaugi mes, patys to nesuprasdami, vykdome kažkieno užsakymą?

Prieš porą metų minėjome Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį. To meto Lietuva neturėjo savo valstybės, žinoma, neturėjo ir valstybinės kalbos, tad Vilniaus Seimas savo nutarimuose naudojo terminus „prigimta kalba“, „žmonių kalba“. Cituoju: „Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimta žmonių kalba.“ Apie kalbą, kuri dabar teikiama „visuose valsčiuose“, nepasakysi, kad ji „prigimta“ arba Lietuvos „žmonių“ kalba. Mums jau lyg ir per ankšta žodyje „lietuvių“. Todėl pradedama ir siūloma (gal jau net reikalaujama?) rašyti „Bromos, atvertos ing viecznastį“ kalba. Per 100 metų po Didžiojo Vilniaus Seimo lietuvių kalba labai nepalankiomis sąlygomis išliko, apsivalė, išpruso ir sutirštėjo, o kalbos mokslas pasiekė reikšmingų aukštumų. Tai kas mus verčia dabar kėsintis į jos esmę, logiką, gramatiką, taisykles ir dėsnius?

Iš tikrųjų štai jau beveik dešimtmetis, kai tęsiasi mūsų ginčas ir polemika dėl kitų tautų tikrinių vardų rašybos. Teko ir man ne sykį, kaip dabar sakoma, sudalyvauti. Nuoširdžiai stengiausi suprasti, kodėl turime juos, tuos svetimžodžius, nurašinėti, aprūpinti juos apostrofais ir lietuviškomis galūnėmis, o tada jau iš visų jėgų kibti juos linksniuoti, t. y. linksniuoti lietuviškąsias galūnes. Bet po šitos operacijos jie netampa lietuvių kalbos savastimi (ir negali tapti), lieka keistais, dar labiau neperskaitomais hibridais.

Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Taigi, kodėl turime taip elgtis?

Dažniausiai išgirstame arba perskaitome: taip yra Vakaruose, taip yra Europoje, mūsų nesupras, kaltins, išjuoks, pasmerks ir pan. Koks nors lordas išvadins vienakojais gėjų šokėjais. Ką čia galima pasakyti? O pasakyti reikia štai ką: tauta susikuria kalbą sau. Prieš įsileisdama kokį naujadarą ar svetimžodį, ilgai jį apžiūrinėja, išmėgina, kaip jis dera prie vieno ar kito dėsnio, tradicijos, kaip jį priima įvairaus lygio vartotojas ir pan. Tiktai nuo gimtosios kalbos ir jos vartotojo priklauso, ar bus priimta viena ar kita svetimybė. Niekas negali (net ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija) iš šalies nurodyti, įsakyti ar kaip kitaip veikti kalbą, kad ji įsileistų ir įsisavintų, įsistemintų vieną ar kitą svetimybę. Europos Sąjungos — į kurios pusę dažniausiai nukreiptos mūsų akys ir ausys – taigi Europos Sąjungos sutartyje pabrėžiama, kad reikia skatinti (cituoju) „Bendrijai priklausančių šalių kultūrų klestėjimą, gerbti jų nacionalinę ir sričių įvairovę“. Gerbti, bet ne naikinti. Vadinasi, tautinės kultūros – taigi ir kalbos – likimas bus amžinas mūsų pačių, mūsų vienų rūpestis. O Europos kultūros, jos dvasios paveldas bus nepilnas be lietuvių kalbos. Jeigu ir toliau su ja taip elgsimės.

Eskaluojamas dar vienas „nurašinėtojų“ (tai knygos autoriaus prof. Vinco Urbučio terminas) argumentas. Buvusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė prieš kelerius metus „Lietuvos aide“ paskelbė (aišku, ne savo vienos) nuomonę, kad užsienietiškus tikrinius vardus perdirbti pagal tarimą norėtų tik vyresniosios kartos žmonės – prisipažįstu, pasidarė gėda, pasijutau lyg koks progreso stabdys. Aišku, ir man, ir mano bendraamžiams sunku būtų varžytis su jaunimu. Bet neskubėkit mūsų taip tiesmukai smerkti. Štai Teisės universitete iš 58 pirmo kurso studentų, atsakiusių į Lietuvos vartotojų asociacijos anketą, 44 pritarė asmenvardžių rašybai pagal tarimą, 11 pasisakė už autentišką rašybą, 3 neturėjo savo nuomonės. Vilniaus universiteto Anglų filologijos (pabrėžiu: anglų) vienoje pirmo kurso grupėje iš 9 tik 3 buvo už „autentiškąją“ rašybą. Galvoji — ačiū Dievui, 60-mečiai, 70-mečiai ne vieni.

Ta proga prisipažinsiu: jau senokai buvo kilęs noras parinkti kokią dešimtį užsienio autorių romanų, išleistų lietuvių kalba, galbūt išverstų ne iš anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų, o iš kitų tolimesnių ir retesnių, užeiti su tomis knygomis, pavyzdžiui, į Kalbos komisiją ir paprašyti perskaityti autorių pavardes… Toliau aš neprognozuoju. Dar smagiau būtų, jeigu paskui mane į šią komisiją užeitų žmogus su dienraščio numeriu… O jeigu dar pridėtume Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomus, kitą informacinę ir mokslinę literatūrą, visas muzikines ir šou grupes, apsinuoginusias žvaigždes ir jų dainas, ir net mano mylimą „Dainų dainelę“, kuri jau irgi tarsi mėgina pereiti prie anglų kalbos (kaipgi, juk žvaigždės dainuoja tik angliškai), pagaliau jeigu pridėsime visus viešuosius užrašus ir visa kita, ir visa kita — tai pamatysime, kad lietuvių kalbai jau beveik ir nelieka vietos. Ir negali nieko kaltinti — patys lipame jai ant gerklės. Kalbos mokslininkų vedami.

Iš tikrųjų dėl tų svetimvardžių rašybos sulaužyta jau daug iečių, prirašyta aibė straipsnių su dar didesne aibe parašų. Konstitucinės teisės specialistai, mokslo vyrai ir eiliniai kalbos vartotojai reikalauja, kad būtų peržiūrėta, kuo remiasi Valstybinė kalbos komisija, taip atkakliai siekdama lietuvių kalbos teisių ir galių apribojimo. Kaip čia nesutiksi su prof. Vinco Urbučio šio reiškinio įvardijimu: lietuvių kalbos išdavystė. Pridursiu: ir mūsų visų, kurie ja kalbame ir rašome, išdavystė. Išdavystė yra išdavystė, bet ši gali tapti skaudžiausia ir lemtingiausia lietuvių kalbai.

1988 m. lapkričio 18 d. man teko kalbėti teikiant to meto Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai siūlymą patvirtinti lietuvių kalbą valstybine – po 50 metų! Tą dieną buvau laimingiausias žmogus. Galvojau (naiviai!): štai dabar mes jau beveik amžini, niekas neatims iš mūsų kalbos ir Lietuvos. Pasirodo – nė velnio! Patys atimame ją iš savęs.

Deividas Krystalas (David Crystal) (skaitau, kaip parašyta) knygoje „Kalbos mirtis“ cituoja vieną kalbininką, renkantį duomenis apie mirštančias kalbas. Pakartosiu šią citatą: „Kada nors, kai mes visi būsime tik istorija, bus aišku, kad kova už mažų kultūrų ir kalbų išsaugojimą buvo kova už pačių brangiausių dalykų, darančių mus žmonėmis, išsaugojimą.“

Grįžkime prie Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčių“ (1890): vardažodis – pagal tarimą, skliausteliuose – pagal rašybą.

Grįžkime!

2007-11-05

Skelbta 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ 12 nr.

Susiję straipsniai:

  1. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  2. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  3. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  4. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  5. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  6. V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
  7. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  8. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  9. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  10. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
  11. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  12. Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
  13. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos)
  14. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  15. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  16. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
  17. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  18. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  19. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  20. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  21. Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis
  22. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  23. P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
  24. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  25. V. Stundys. Išbandymai lietuvių kalbai – politikai gali ir falsifikuoti?
  26. J. Marcinkevičius: Reikia kultūros…
  27. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  28. M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
  29. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  30. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)

Comments 17

  1. Rūta says:
    6 m. ago

    Ilgą laiką gyvenau Anglijoje, tai negi ten turėjau pasikeisti vardą į Roota, kad būtų rašoma pagal šalies kalbos taisykles? Ir taip kaitalioti nuolat atvykus į naują šalį, pagal kiekvieną kalbą.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 m. ago

      ŠALYS dar yra – VALSTYBĖS, kuriose gyvena – TAUTOS turinčios – VALSTYBINES KALBAS. Dar ne viskas parduota ir nupirkta už – VARTOTOJIŠKOS VISUOMENĖS sudievintus – PINIGUS.

      Atsakyti
  2. Šiaip says:
    6 m. ago

    Marcinkevičiaus tekstas tik iš pirmo žvilgsnio rimtas, teisingas ir rūpestingas. Bet tik iš pirmo… Ir tik tam, kas šalia tekto neišmano konteksto. Visas šio teksto tikrasis juokingumas ir paradoksas slypi tame, kad gerbiamasis poetas pats kovoja su savimi: pradeda tekstą nuo prakeiksmų 60 nutarimui. Bet jei kas pasižiūrėtų į nutarimo priėmimo datą, didžiai atebėtųsi – kaip tik tuo metu pats Marcinkevičius buvo Kalbos komisijos narys. O jei kas priklesnis dar paskaitinėtų to posėdžio protokolą, įsitikintų, kad poetas ir balsavo už tą nutarimą, ir nereiškė jokio pasipiktinimo. Ar ne linksma?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 m. ago

      Nesunku demaskuoti šitos anoniminės šmeižikės melą – tereikia pakelti VLKK dokumentus. Priešingai – Labutis (buvės VLKK narys) pasisakė ir balsavo prieš minėtą siūlymą, o J. Marcinekvičius VLKK narys nebuvo.

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        5 m. ago

        Trumpos melo kojos. O liūdniausia, kad Vaiškūno melu grindžiamos iš esmės teisingos kalbos gynimo idėjos – deja, dėl to melo jos ir pasmerktos sužlugti. Marcinkevičiaus jau nebėra, todėl tik dokumentai gali paliudyti jo poziciją, o Labutis – atleiskite, kam tokio amžiaus žmogų betrukdote: senolio atmintis tai jau visai kukū..

        Atsakyti
    • Tamara says:
      6 m. ago

      Įdomus sutapimas – VLKK svetainė tuo metu, kai vyko paskutiniai šios sesijos svarstymai svetimvardžių tema, ATSIRIBOJO nuo tautos. Atidarai pirmąjį puslapį, o jis tave NESVETINGA AKLINA TVORA pasitinka. Yra, tiesa, penketas langelių, į kuriuos gali belstis, bet jau taip, kaip anksčiau, nebeįeisi, nevaikštinėsi po skyrius, skyrelius ir rubrikas, neįsivelsi į diskusijas, nes šis skyrius PANAIKINTAS. Viskas, nei apie kalbą, nei apie VLKK darbą mintimis su svetainės lankytojais nepasidalinsi, nepasiginčysi…
      Keista, juk VALSTYBINĘ, mūsų gimtąją kalba ši komisija TURĖTŲ TIK ARTINTI prie žmogaus, ypač to, kas neturi pinigų knygų įsigyti, daryti taip, kad viskas būtų kuo prieinamiau, kuo lengviau ir greičiau randama, kad kuo daugiau šaltinių būtų žmonėms atidengiama. O dabar viskas įvyko priešingai. Eikit lauk, jūs čia nepageidaujami. Taip suvokiu naujausią svetainės variantą. Tai ar ji apskritai dar reikalinga, tokia neprieinama ir neinformatyvi, neturininga? Juk nemažus biudžeto pinigus jos perprojektavimams ir palaikymui leidžia. Tik – kam ji tokia reikalinga?
      Tačiau svarbiausia, kad dabar net neturi kur atsiliepti, kad ir kiti savo nuomonę apie tai ten išsakytų. Kam naudinga, kad žmonių nuomonės išblaškytos, užuot buvusios ten, koncentruotos vienoje vietoje?

      Atsakyti
  3. Vilna says:
    6 m. ago

    Auksinės mintys aukščiausiu žmogiškuoju išmanymu pagrįstos. Taigi, Seime, nebūk kalbos stribu, anot gerbiamo poeto ir žmogaus lipančiu kalbai “ant gerklės”… Dėk tuos projektus dėl pavardžių rašymo dokumentuose į kuo giliausius stalčius, slėpdamas savo istorinę gėdą.

    Atsakyti
  4. Močiutė says:
    6 m. ago

    Labai aktualios ir teisingos poeto mintys. Kaip visada-jis tautos minties išreiškėjas, mūsų skausmo išreiškėjas. Mes irgi pareiškėme nuomonę: surinkta daugybė parašų, ginančių retą ir įvairių grėsmių puolamą mūsų kalbą. Baltiškai bekala tik 2 nedidelės tautos- mes ir latviai. Pažiūrėsime. ko verti mūsų parlamentarai. Adamkus jau davė pažadus, bet tikiuosi, kad parlamentarai bus tvirtesni ir nepasielgs išdavikiškai.

    Atsakyti
  5. J. Sobakauskis says:
    6 m. ago

    Lokit kiek norit. Bus taip , kaip reikia!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 m. ago

      Į būdą! 🙂

      Atsakyti
  6. tik tiek says:
    6 m. ago

    pagarba a. a. didžiavyriams.

    Atsakyti
  7. pi-Ratas says:
    6 m. ago

    Verta paskaityti Dainiaus Razausko argumentus straipsnyje ‘Arba Lietuva, arba “lotyniško pagrindo” asmenvardžiai’. Liaudies kultūra 2015 Nr 3 psl.78

    Atsakyti
  8. Medardas Taurinskas says:
    5 m. ago

    Puikiai pasakyta – lietuvių kalbos (ir valstybės) išdavystė!
    Nuo savęs pridursiu – tai yra persivertusių sovietinių ir naujųjų kolaborantų Linčo teismas lietuvių kalbai. Keliasdešimt "išrinktųjų" susėdę nubalsuoja – mirties bausmę lietuvių kalbai, nes ji pažeidžia svieto perėjūno teisę į asmeninę nuosavybę turėti savo vardo grafinį atvaizdą! O kodėl ne į skambesį, teisingai parašytą lietuvių kalbos rašmenimis? Reiškia, tariant galima begėdiškai iškraipyti, svarbu parašyti, kaip tūlas pasirinko! O ką darysime su hieroglifais ar "karakuliais"?
    Laimei Gamta taip lėmę, kad šitos "šventos" asmenybės yra mirtingos ir tą "nuosavybę" nusineša į kapą…
    Kalba, kaip ir kitos didžiosios vertybės, pergyvena jos vartotojus ir net ją kūrusias bendruomenes ir amžiams lieka bent jau antkapiuose. Ne vieną tokią jau antram gyvenimui prikėlė ir prakalbino mokslininkai…
    Tai ar patys savo rankomis po 25-rių atgautos Nepriklausomybės metų darysime lietuvių kalbai charakiri? Vardan to, kad keli ES komisarai Vilniuje, priešais Nepriklausomybės dainiaus Vinco Kudirkos paminklą paskelbė, jog iki 2020-tųjų neturi likti tautų ir nacionalinių valstybių…
    Mes daug tokių komisarų matėm per pastarųjų 50-šimt okupacijos metų. Amžiną jiems atilsį istorijos šiukšlyne…

    Atsakyti
  9. Atgalinis pranešimas: Antanas Smetona. Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo | Lituanistų sambūris
  10. Stanislovas says:
    5 m. ago

    Tarybiniais laikais lietuvių kalba ne buvo užmirštama.Lietuvos rašytojai,poetai , kompozitoriai kurdavo puikias lietuviškas dainas ir jas lietuviškai Tauta dainuodavo. Šiuo metu laikai pasikeitė, tą galima pastebėti per radijų ir televizijų laidas. Man atrodo, kad greitu laiku lietuvių kalba bus pamiršta, nes Lietuvoje pirmoje eilėje reikia mokėti rašyti, skaityti, dainuoti daugumoje angliškai. Patinka tai, kad rusų vadovai susitikimuose su kitų valstybių atstovais kalba rusiškai ir visi jų kalbą puikiai supranta. Labai gaila, kad to nėra pas mus. Gerbiant ir mylint Lietuvą manau nereikia pamiršti lietuvių kalbą Lietuvoje, suteikiant pirmenybę kitai užsienio kalbai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Pritariu.

      Atsakyti
  11. žaltys says:
    5 m. ago

    Tenka pripažinti, kad proletriato diktatūra Lietuvoje įsigali be jokių Rusijos tankų ir “žaliųjų žmogeliukų”. Patiems pageidaujant ir pasirenkant, patiems finansuojant. Viską karūnuoja JI (seimo pirmininkė, nepajėgianti trijų sakinių tarpusavyje surišti). Arba dar keistokos kvalifikacijos kultūros viceministrai…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
12
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
13
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

by Ditė Česėkaitė
2021 01 12
8
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 12 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Svetlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

by Kristina Aleknaitė
2021 01 06
4
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr. Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai
  • Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1786; komentarų: 13
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1660; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1654; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1470; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1381; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1368; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romui apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
V. Drotvinas | LEU nuotr.

Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai