Bona Sforca – Lietuvos ir Italijos ryšių pradžia (0)

Prezidentė Sforcų pilyje atidaro parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 14 d. Milane, Italijoje, darbo vizito išvykusi  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Milano Sforcų pilyje atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“.

Ši paroda skirta kunigaikštienei Bonai Sforcai, kurios ryški asmenybė Renesanso laikais sujungė Vilnių ir Milaną. Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, paskatino Renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Ji ‒ Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina.

„Kunigaikštienės Bonos Sforcos prieš šimtmečius užmegzti ryšiai dabartiniams Lietuvos ir Italijos santykiams suteikia istorinį senos giminystės atspalvį. Šiandien mūsų šalys sėkmingai bendradarbiauja įvairiose srityse – kultūros, mokslo, prekybos“, – sakė Prezidentė.

Lietuva – vienintelė šalis iš 147 pasaulinės parodos „EXPO 2015“ dalyvių, pristatanti save ir Milano Sforcų pilyje. Į ją atvežti unikalūs eksponatai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų. Vienas svarbiausių – gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kuriame pavaizduotas ir jo motinos Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjantis žaltys. Tarp eksponatų – autentiški senieji kokliai, keramikos dirbiniai.

Vienas šių koklių ir senoji šakutė, kaip Bonos Sforcos į Lietuvą atneštų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis, yra eksponuojami Lietuvos paviljone parodoje „EXPO 2015“, skirtoje būtent maisto tradicijoms.

Bonos Sforcos užmegzti Lietuvos ir Italijos ryšiai plėtojosi iš vieno amžiaus į kitą. Vilniaus senamiesčio Baroko šedevrai yra sukurti perimant Italijos šiaurės regiono Lombardijos meistrų patirtį. Vilniuje stovintys Valdovų rūmai buvo atstatomi konsultuojantis su Sforcų pilies ekspertais.

XX a. pirmojoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Milano arkivyskupas, tapęs popiežiumi Pijumi XI ir apaštaline konstitucija įkūręs pirmąją savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją. O po Antrojo pasaulinio karo Milanas tapo svarbiu Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijos paramos centru.

Šie istoriniai ryšiai atsispindi Milano Sforcų pilyje vykstančioje parodoje, kurios atidaryme dalyvavo Italijos, Lombardijos regiono ir Milano miesto vadovai, Milano Sforcų pilies ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriai, grojo Vilniaus miesto savivaldybės prof. Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.