Tekstilė šiandien – dirbtinės kraujagyslės, išmanūs rūbai ir lanksčios kompiuterio klaviatūros (0)

Lankscioji klaviatura. Sensingtex.com nuotr.

sensingtex.com nuotr.

Pamušaliniai audiniai vienam iš pasaulinių mados rinkos lyderių „Hugo Boss“, lenktyninių automobilių variklių gaubtai, sumanioji tvarsliava ir net dirbtinės kraujagyslės. Visus šiuos labai skirtingus gaminius vienija ne kas kitas, o tekstilė.

2014 metais Lietuvos tekstilės pramonės produkcija išaugo daugiau nei 16 proc., o tekstilės gaminių gamybos įmonės priklausė tai įmonių grupei, kuri turėjo daugiausiai investicijų. Remiantis „Lietuvos žinių“ skelbiamais Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2014 metais 26 tūkst. naujų darbo vietų sukūrė mažmeninė ir didmeninė prekyba, baldų gamyba ir tekstilės pramonė.

Perspektyvios ir inovacijoms imlios tekstilės pramonės šakos specialistus Lietuvoje rengia tik viena aukštoji mokykla – Kauno technologijos universitetas (KTU), Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF) siūlantis Tekstilės inžineriją studijuoti tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų programose.

Inžinieriai glaudžiai bendradarbiauja su medikais

Apranga, namų interjero detalės – su šiais klasikinės tekstilės gaminiais susiduriame kasdien. Visgi, didžiausios inovacijos tekstilės pramonėje šiandien yra susijusios su funkcine tekstile, kuri glaudžiai siejasi su kitomis mokslo sritimis: medicina, sveikatos apsauga, elektronika, informacinėmis technologijomis, sportu.

Viena iš sparčiausiai besivystančių funkcinės tekstilės sričių – medicininė tekstilė. Ji pasitelkiama kuriant gydytojų aprangas, apsauginės kaukes, ligoninių patalynę, ortopedinius įtvarus, tvarsliavą, o chirurginė tekstilė – chirurginius siūlus, dirbtines kraujagysles, sausgysles, išvaržų tinklelius, dirbtinius širdies vožtuvus ir kita.

Profesoriaus Sigito Stanio vadovaujama KTU mokslininkų grupė vykdo bendrus mokslinius projektus su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Pasak S. Stanio šiandien kuriamos nano-mikro struktūros polimerinės tekstilės medžiagos su įterptomis biologiškai aktyviomis medžiagomis turi didelį potencialą būti panaudotos kaip išmanioji tvarsliava.

„Mūsų kolegos farmacininkai iš LSMU paruošia medicinines paskirties medžiagas, kurias mes – tekstilės inžinieriai – įterpiame į polimerines medžiagas ir iš kurių atitinkamomis technologijomis pagaminame tekstilinius gaminius.

Vienas šių darbų privalumų – tarpdiscipliniškumas, nes kuriant tokio tipo medžiagas gilinamasi ne tik į savo srities žinias, bet ir tiesiogiai prisiliečiama prie kitų sričių. Šiuo atveju – tai medicinos, chemijos žinios“, – teigė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius S. Stanys.

Gaminius įvertino pasaulio mados lyderiai

Vienos didžiausių tekstilės įmonių Lietuvoje bendrovės „Liningas“ generalinis direktorius dr. Raimundas Abromavičius pabrėžia, kad tekstilė taip pat labai svarbi ir šalies pramonei. Lietuvoje pagaminti pamušaliniai audiniai iš celiuliozinių pluoštų parduodami visoje Europoje.

„Liningo“ gaminiai per partnerius arba tiesiogiai parduodama tokioms lyderiaujančioms užsienio mados firmoms, kaip „Montblanc“, „Hugo Boss“, „Roeckl“, „s.Oliver“, „Zara“, „Pierre Cardin“, „Gerry Webber“. Per mėnesį  įmonėje pagaminamas milijonas metrų aukštos kokybės pamušalinių audinių.

KTU MIDF Tekstilės inžinerijos studijų programos vadovės Erikos Adomavičiūtės teigimu, absolventai vadovaujančias pareigas užima ne tik vienoje didžiausių pamušalinių audinių iš viskozinių ir acetatinių siūlų gamintojų Europoje – „Lininge“ – bet ir bendrovėse „Gija”, „Small Nordic“ , „A grupė“  ir kitose.

Pasak E. Adomavičiūtės, studijų metu ruošiami ne tik technologai, inžinieriai, bet tuo pačiu ir įmonės vadovai, kurie gebėtų suprastų visą gamybos sistemą: nuo pradinės žaliavos iki pirkėjo.

Tekstilinė kompiuterio klaviatūra ir išmanieji rūbai

„Šiandien pramonei reikia naujų ir drąsių idėjų ir, žinoma, žinių jas realizuoti. Džiugu, kad Lietuvos didžiosios įmonės, kuriose dirba ir KTU Tekstilės inžinerijos absolventai, jau taiko inovatyvius sprendimus.

Bendrovė „Garlita“ jau prieš keletą metų pradėjo gaminti megztinius prisotintus vitamino E, „Omniteksas“ gamina produktus iš pieno baltymo pluošto, o „Tributum“ atlieka tekstilės medžiagų apdailą su alijošiaus (Aloe Vera) ekstraktu“, – pavyzdžius vardino E. Adomavičiūtė.

Tekstilės inžinerijos studijų programos vadovė patikino, kad Universitetas nuolat sulaukia užklausų iš įvairių tekstilės įmonių – kvalifikuotų specialistų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl KTU absolventai yra noriai įdarbinami.

Pasak specialistės, šiandieninis Europos vartotojas yra pasiruošęs daugiau sumokėti, bet gauti išskirtinį ir kokybišką gaminį.

„Imlios inovacijoms tekstilės pramonės dėka šiandien tekstilės pagrindu kuriami išmanieji rūbai, pasikeitus temperatūrai keičiantys savo spalvą, ir gaminamos lanksčios kompiuterio klaviatūros. Novatoriškų žinių ir naujų idėjų turintys tekstilės inžinieriai šiandien yra labai paklausūs“, – neabejoja E. Adomavičiūtė.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Mokslas, Sveikata, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: