Ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyčiojasi iš dviratininkų? (video) (5)

dviratininkai-ir-gelezinkelis-skaitytoju-nuotr

Ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyčiojasi iš dviratininkų? | skaitytojų nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo grupės mokslininkų ir keliautojų laišką, kuriame jie piktinasi Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ elgesiu su dviratininkais. Skelbiame jų laišką tikėdamiesi, kad tokių įvykių viešinimas pasitarnaus AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių aptarnavimo kokybės gerinimui ir Lietuvos bei užsienio dviratininkų gerbūviui mūsų šalyje.

Birželio 29 d. Vilniaus geležinkelio stotyje mes, keturi dviratininkai, iš traukinio Nr. EJ836, vykusio maršrutu Kaunas – Vilnius, išlipome trečiame  perone ir susidūrėme su didele problema, kaip iš to trečio perono pasiekti Vilniaus geležinkelio stotį ir išeiti į miestą. Pasirodo, buvusia geležinkelio bėgių perėja nei patiems pereiti, nei dviračių perridenti nebegalima (nors taip visi darė bent jau pastaruosius 40 metų), o požemine perėja pakrauto dviračio pervežti iš esmės neįmanoma fiziškai. Tik labai stiprus vyras, rizikuodamas stuburu, pajėgtų dviratį nuridenti ir juolab užridenti požeminės perėjos laiptais, kurie formaliai šiaip jau yra skirti kaip tik dviračiams ir/ar vežimėliams. Moterims toks „eksperimentas“ išvis nepavyko.

Tiesa, atsitiktinai pro šalį ėjusi Vilniaus geležinkelio stoties darbuotoja patarė dviratį gabenti liftu. Pasidomėjome, kaip tai padaryti – kaip su dviračiu iš perono liftu nusileisti į požeminę perėją ir paskui jau iš pirmojo perono rūsio pakilti į Vilniaus geležinkelio stotį. Tačiau priėję duris, už kurių tikėtinai galėtų būti liftas, radome jas užrakintas, o ant jų priklijuotą užrašą: „Raktai pas budėtoją“. Išeitų, kad dviratininkas, čia palikęs savo transporto priemonę su bagažu, turi eiti nežinia kur ieškoti stoties budėtojo tik tam, kad šis atrakintų liftą ir taip leistų iš požeminės perėjos pakilti į stotį. Ir tai tik tuo atveju, kai dviratis su bagažu jau nuleistas į požeminę perėją laiptais, o kaip būtų iš perono į požeminę perėją nusileidus liftu – ar tektų iš vidaus daužyti užrakintas lifto duris, ar stoties budėtojo reikia eiti ieškoti dviračius išvis palikus perone? O ką tokiu atveju reikėtų daryti neįgaliajam?!

Raktai pas budėtoją | skaitytojų nuotr.

Raktai pas budėtoją | skaitytojų nuotr.

Suprantame, kad bėgių perėja, kuria dviračius mes ir visi kiti dviratininkai gabendavosi ligi šiol, nėra visai saugi (nors ar tikrai yra atliktas jos saugumo įvertinimas, ar draudimas ja eiti tėra tariamo „saugumo“ vajaus apraiška?). Tačiau ja bent jau buvo įmanoma pervežti dviratį. O tai daryti uždraudus, keleiviams su dviračiais tapo išvis neįmanoma pasiekti traukinį iš miesto arba miestą iš traukinio, jei tik jis stovi ne pirmame perone ant pirmojo kelio. Nors įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ deklaruoja ir garantuoja keleiviams su dviračiais saugias ir patogias keliones! (Tiesa, geležinkelio stoties informacijoje tuomet buvusi darbuotoja, mums pasiskundus, gana griežtai atsakė, kad „mes vežame žmones, o ne dviračius!“)

Jei tai nesusipratimas, prašome į jį atkreipti dėmesį ir kuo greičiau ištaisyti. O jei ne, tai nebus įmanoma jo suprasti kitaip nei kaip atvirą pasityčiojimą iš dviratininkų, nuolatinių ir bene ištikimiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų.

Pridedame filmuotą medžiagą, demonstruojančią kaip atrodo žmogaus saugumui grėsmę keliantis dviračio gabenimas laiptais aukštyn ir žemyn (pastaruoju atveju dargi tenka dviratį vesti atsistojus jam iš dešinės!) ir nuotrauką su minėtu užrašu ant lifto durų.

Dalia Jonynaitė (Lietuvos dailės muziejus)
Dainius Razauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Eglė Akstinaitė-Veličkienė (Vilniaus universiteto biblioteka)
Eirimas Velička (folkroko grupės „Atalyja“ muzikantas, etnomuzikologas)

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Laiškai Alkui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *