Kaip dailės terapijos užsiėmimuose teptukas virsta žaibolaidžiu? (0)

,,Transedencija'' | Parodo rengėjų nuotr.

,,Transedencija” | Parodo rengėjų nuotr.

Keičiantis laikams kinta ir standartai: jei anksčiau moters pašaukimas buvęs tik namų židinio saugojimas ir kūreninimas, šiandien prie to prisideda dar ir kiti, šiuolaikinio pasaulio vaidmenys. Ir nors stresas bei intensyvus gyvenimo būdas (greitojo maisto kultūra, sutrikdytas paros rėžimas, darbo ir laisvalaikio disbalansas, finansinių įsipareigojimų konvejeris ir t.t.) yra laikomi savaime suprantamais „sėkmingos“ ir veiklios moters atributais, nuolatinis nepasitenkinimas bei dramatiški likimo posūkiai yra beveik neišvengiami.

„Paradoksalu, tačiau už visa tai turėtume būti be galo dėkingos“, – šypsosi dailės terapeutė Marija Mendelė-Leliugienė. Pasak jos, moterys, prieš nugarmėdamos į emocinę bei materialiąją prarają dažniausiai gauna ne vieną įspėjimą, jog metas keistis. Būtent tokius ženklus atpažinusios moterys ir praveria dailės terapijos studijos duris: tos, kurios pasiilgo savęs, besimėgaujančios gyvenimu, o ne tik pasyviai ir skausmingai stebinčios jį lekiant pro šalį.

Tik sugrąžinus alkį pačiam gyvenimui galima efektyviai tvarkytis su mus ištinkančiomis problemomis ir galiausiai keisti požiūrį į jas. ,,Tam itin svarbu susipažinti su savimi pačia. Ta, kurioje telpa nesuskaičiuojama gausybė įvairiausių socialinių vaidmenų: motinos, mylimosios, dukters, darbuotojos, draugės, mokytojos, mokinės – netgi praeivės gatvėje. Ir visi jie turi sutilpti po vienu stogu“, – sako dailės gydytoja bei „Marija‘s Art Therapy“ vadovė Marija Mendelė- Leliugienė. Į studiją dažnai užklysta su daile nieko bendro neturinčios moterys, kurių rankose teptukas virsta ne estetikos kūrimo priemone, o tikrų tikriausiu žaibolaidžiu.

„Susitikimų metu įžeminama energija ir išveikiamos susikaupusios emocijos, kurių, atlikdamos visus savo vaidmenis, prisirankiojame į valias. Tad tokie susitikimai labiau primena organizmo valymo nei tapybos seansus“, – šypsosi studijos vadovė.

Dailės terapija, kaip priemonė, padeda sustoti, kad moteris galėtų judėti greičiau arba apskritai pajudėti iš mirties taško. „Dailės terapijos metu dažnai sustabdome laiką ir į save patį, savo problemas pažvelgiame tarsi iš šalies, kitu kampu. Po užsiėmimų klientės noriai dalijasi savo patirtimi: dažnai jų palengvėja, kai išpiešia streso sukelėjus, apmaudą, pyktį ar baimes. Dažna jaučiasi saugesnė, sustiprėja emociškai, pagaliau sugrįžta gyvenimo džiaugsmas, kuris puikiai matomas jų nutapytose „Širdies ikonose“, – pasakoja dailės terapeutė.

Išpiešusios savo nerimus, baimes, stresą, „Širdies ikonose“ Marijos Mendelės-Leliugienės dailės terapijos užsiėmimų metu moterys sutalpina savo gražiausius ir giliausius jausmus: meilę, džiaugsmą, laimę, taip pat ištvermę, gyvenimo pilnatvės pojūtį.

Įkvepiančias moterų tapytas „Širdies ikonas“ bus galima pamatyti pirmąkart Lietuvoje rengiamoje„Širdies ikonų“ parodoje sostinės Pranciškonų bažnyčioje, esančioje Trakų g. 9/1. Tradicine tapsiančios parodos atidarymo metu moterys pasidalins savo gyvenimo liudijimu. Iškilmingas „Širdies ikonų“ parodos atidarymas vyks liepos 2-ą dieną, 13 val.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *