Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais (2)

piliakalniu-vyduno-metai-alkas.lt-koliazas

Alkas.lt koliažas

Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama.

Seimas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti Piliakalnių metų komisiją, kuri iki 2016 m. birželio 1 d. parengtų Piliakalnių metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti. Priimtu nutarimu taip pat Vyriausybei pasiūlyta kartu su savivaldybėmis 2017 metais numatyti lėšų Piliakalnių metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.

Tuo pačiu metu Seimas pritarė, kad 2018-ieji metai būtų paskelbė Vydūno metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2823(2)  balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Būtent 2018 metais sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas). Vydūno metais bus siekiama priminti visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui, vertybinių nuostatų formavimui.

„Vydūnas atskleidė ir labai aiškiai bei įtikinamai parodė tautiškumo ir žmoniškumo dermės būtinumą: tautiškumas jam yra svarbus ne tik kaip vertybė pati sau, jį svarbu puoselėti kaip sąlygą universalesnei vertybei – žmoniškumui – reikštis. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmoniškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove. Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė yra atkreipusi dėmesį, kad neatsitiktinai už nuopelnus išryškinant tautiškumo ir žmoniškumo dermės svarbą, už raginimą jos siekti santykiuose tarp tautų 1940 m. Vydūnas vos netapo kandidatu Nobelio premijai gauti. Pasak jos, tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė pradėti pasirengimą pristatymo procedūrai.

Priimtu nutarimu nutarta Vyriausybei pasiūlyti sudaryti Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją ir iki 2016 m. balandžio 1 d. parengti valstybinę Vydūno metų programą, taip pat 2017 ir 2018 metų valstybės biudžete numatyti lėšų valstybinei šiai programai įgyvendinti.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *