P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas (25)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą.

Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, juos linkę   vadinti kompradorine klase – grupe, kuri tarnauja svetimiems. Tai patvirtina ir jau bene du dešimtmečius besitęsianti istorija su pavardžių rašymu. Ta istorija pirmiausia ir daugiausia sietina su Lietuvos ir Lenkijos dvišaliais santykiais ir su lenkų tautinės bendrijos padėties klausimu.

Šioje istorijoje išskirčiau keletą aspektų. Pirma, ilgą laiką buvo diegiama mintis, kad 1994 metų balandį pasirašytoje tarpvalstybinėje sutartyje egzistuoja abipusis įsipareigojimas lenkų pavardes Lietuvoje ir lietuviškas pavardes Lenkijoje rašyti atitinkamai lenkiškais ir lietuviškais rašmenimis. Tačiau tai – netiesa. Minėtoje sutartyje sakoma, kad tos pavardės turi būti rašomos pagal skambėjimą. Ten nekalbama apie rašmenis, apie abėcėlę.

Taigi, abiem atvejais rašant pavardes turi būti atlikta TRANSLITERACIJA, t.y. pavardės perrašymas, naudojant kitos kalbos rašto raides. Lietuvių pavardės Lenkijoje turi būti perrašomos lenkiškais, o lenkų pavardės Lietuvoje – lietuviškais rašmenimis.

Antra, jeigu šiuo požiūriu būtų padaryta išimtis vienai etninei grupei, t.y. transliteracija nebūtų vykdoma, pavyzdžiui, rašant lenkų pavardes, iškiltų klausimas dėl galimo kitų tautinių grupių diskriminavimo.

Visgi bene svarbiausias šioje byloje būtų konstitucingumo klausimas. Juk LR Konstitucijos 14 straipsnyje sakoma, kad valstybinė kalba mūsų šalyje yra lietuvių kalba. O rašytinės kalbos pagrindas yra raidynas, kitaip sakant – abėcėlė. Vadinasi, keisti abėcėlę mes, jeigu esame teisinė šalis, galime tik keisdami Konstituciją. Ir tam turi būti labai rimtos priežastys. Jų, mano manymu, nėra. Apskritai nežinau tokios šalies, kuri pastaruoju metu būtų keitusi savo abėcėlę. Jeigu kas nors žino tokią šalį, turėtų jos pavadinimą mums paviešinti. Negirdėjau, kad tai būtų padariusi ir Lenkija.

Tiesa, ši šalis sudarė galimybes, manau, propagandiniais tikslais, Seinų ir kitiems Lenkijos lietuviams turėti pasus, kuriuose jų pavardės įrašytos lietuviškais rašmenimis. Tačiau tai tik SUVENYRINIAI dokumentai, nes praktiškai jais naudotis Lenkijoje yra neįmanoma. Kiek man aiškino tenykščiai lietuviai, tos šalies įstaigų, bankų ir t.t. kompiuteriai „neatpažįsta“ lietuviškais rašmenimis parašytų pavardžių. Todėl norintys ten gyventi, reikalus tvarkyti lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai sutinka su transliteracija, t.y. lietuviškų pavardžių rašymu lenkiškais rašmenimis.

Dar apie juridinę reikalo pusę. Briuselio institucijos pripažino, kad Lietuva nepažeidžia europinės teisės principų pasuose įrašydama kitų tautybių žmonių pavardes lietuviškais rašmenimis. Nepaisant to, Lietuvoje daromas džentelmeniškas gestas: siūloma leisti pavardes originalo kalba rašyti kitame paso puslapyje. Pasirodo, to maža.

Visgi, kodėl mūsų kompradorinė klasė žeminasi ir jėga bruka idėją išplėsti mūsų abėcėlę? Atsakymas politinio gyvenimo paviršiuje – kompradorinė nomenklatūra mano, jog taip mes pelnysime Varšuvos elito prielankumą ir kad taip lengviau judės svarbūs europiniai projektai.

Niekas neneigia to, kad Lenkija mums yra labai svarbi, kad geri santykiai su ja, ypač kai kuriais klausimais, turi gyvybinę reikšmę. Tačiau gal vietoj to, kad rodytume kaprizus, kuriuos kartas nuo karto demonstruoja mūsų Prezidentė, demonstruokime pragmatišką, blaivų ir geranorišką požiūrį į šią kaimyninę šalį. Kita vertus, ginkime savo garbę ir interesus, kai to reikia.

Normaliame dialoge su Lenkijos politikais ir visuomene mes galėtume pastebėti, kad Lietuva, kaip ir Lenkija, turi savus nacionalinius interesus, kad ji nėra praradusi savojo orumo jausmo, kad Lietuva, kaip suvereni šalis, turi savo Konstituciją ir įstatymus ir norėtų, kad su ja būtų elgiamasi ne kaip su protektoratu, o kaip su suverenia šalimi. Beje, priklausančia Europos Sąjungai ir NATO. Vadinasi, sąjungininke. O juk su sąjungininkais reiktų elgtis vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia. Galėtume sakyti, kad matomas ir nujaučiamas politinis spaudimas, kai kurių lenkų politikų nediplomatiški, netgi neinteligentiški pareiškimai kenkia tiek mūsų valstybių dvišaliams santykiams, tiek politinio solidarumo būsenai ir Europos Sąjungoje, ir transatlantiniame aljanse.

Tačiau mūsų kompradorinė klasė – jos dalis yra prisiekusi ginti nacionalinius interesus – nėra pajėgi tai suvokti. Kai klausaisi Gedimino Kirkilo, Irinos Šiaulienės, Valentino Mazuronio, nutautėjusių liberalų kalbų ar skaitai informacinės erdvės „prievaizdą“ ir politinės antikultūros skleidėjo Rimvydo Valatkos rašinius, turi pripažinti: elito, kuris suvoktų aukštesnes politines materijas, kuris gintų tautos orumą ir Konstitucinę sąrangą, mes neturime. Teturime pasiruošusią tarnauti kompradorinę nomenklatūrą. Įklimpusi tarnystėje ji pati nesuvokia, kad savo elgesiu ji žemina ne tik save, bet ir tautą.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. Ignas:

    P. Gylys: “Tačiau gal vietoj to, kad rodytume kaprizus, kuriuos kartas nuo karto demonstruoja mūsų Prezidentė…”

    Ar Prezidentės nenoras leisti rašyti pavardes lenkiškai irgi kaprizas, p. Gyly? Gal nepilkit vandens ant tomaševskių ir valatkų malūno?

    • Danutė:

      Jeigu prezidentė prieš pavardžių rašymą lenkiškai lenkų pasuose, kaip Jūs sakote, tai valio !!! Lietuvai tai tinka ir patinka, reiškia taip ir turi būti ir mums belieka tuom džiaugtis. Lenkai turi gavę iš Lenkijos lenko kortą, ten užsirasę lenkiškai pavardes, kai įteisinsim lenkų pavardes rašyti lenkų abėcėle Lietuvos pasuose,beliks tik skelbti Vilniaus krašto autonomiją ir lietuviams ten neliks vietos, turės bėgti iš to krašto , o liberalai ir socialdemokratai yra Lietuvių tautos duobkasiai. Tai žmonės kurie už pinigus galėtų tėvą, motiną parduoti,kas jiems lietuvių raidynas ir lietuvių kalba. Nesuprantu kokie debilai už juos balsuoja.

  2. Į Europos sąjungą,
    Europos sąjungoje ar
    iš Europos sąjungos?

    T.y. ar bus vieninga visų šalių abėcėlė?
    Jei jau Belgijos karalystė trumpam/ilgam
    užleidusi sostą sostinei Europos Briuselyje,
    tai kas lauks kai bus pradėta kurti visiška Europos sąjunga,
    – t.y. jei rasime mES (patys) vietą naujai Es sosto vietai,
    tai ar joje bus bendra visuotinė abėcėlė mums –
    europiečiams n u s i s t a t y t a;
    “įeini į naują ES – naudoji bendrą abėcėlę,
    išeini iš ES, – grįžti prie savos”.

    Protingas gal tas Gylių Poviliuks,
    bet kažkoks nerimtas.
    Vien proto nepakaks ..”išsikompraduotinai” duotybei at-siekti
    ir išvesti iš blūdo (paklydusius), kompararistas nuo komunisto
    – pusę žingsnio atstu: bežemis, bevalis, betautis ir bekalbis…

    Taigi, ES išeitis, – lengvai numatoma: teks grįžti
    …namo.

    • Arūnas:

      Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido,
      Kol dar matau šešėlį savo kelyje,
      Nenusibrauksiu prakaito sūraus nuo veido,
      Ir nebandysiu atsidust pakelėje.

      Padėk man, Viešpatie, nesibijau pavojų,
      Neieškau dvasiai poilsio, kūnui atgaivos,
      Kelionė tolima, o aš labai vėluoju,
      Greičiau į Lietuvą, aš pasiilgau Lietuvos.

      Greičiau į tėviškę, į savo meilės kraštą,
      Ten mano Kryžių kalnas, vyturio dangus,
      Ten skamba žodis kaip giesmė, kaip šventas raštas
      Į laisvą Lietuvą šiandieną aš grįžtu.
      Kęstutis Genys

  3. Ne mažiau kompradoriška yra, kai Gylys sako, kad “niekas neneigia to, kad Lenkija mums yra labai svarbi, kad geri santykiai su ja turi gyvybinę reikšmę”. O kuo gi konkrečiai ji yra svarbi – taip ir nepasako, tarsi, tai savaime būtų aišku. Sakyčiau, kad yra atvirkščiai, kaip ir visais laikais taip ir dabar Lietuva Lenkijai yra svarbi savo politikai iš jos daryti. Gal dar galbūt svarbi kompradorinėms klasėms bizniauti nacionaliniais interesais. Taigi nebūkime Gylį lapausiai…

  4. Leonas M.:

    Gerb. Seimo narys Povilas Gylys teisus, tik kaip šią tiesą į protą ir sąžinę “Įkalti” visiems Seimo nariams?

  5. Petras:

    Pagarba P.Gyliui, kaip visad jo puiki nuomonė iš šono!

  6. Julius Puras:

    Gylys parašė viska teisingai išskyrus ” O rašytinės kalbos pagrindas yra raidynas,”. Bet konstitucijoje nieko nesakoma apie “rašytine kalba”. Ką galvoju idant Lietuvoje rąštininkai sakyčiau patiliukais ivedė i lietuviu sąmone “rašytine kalba” ir mes lietuvei jau pradėjome nesuprasti kad yra kalba ir tik jos užrašimo būdai.

  7. Atgalinis pranešimas: 7dn.lt | Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas - 7dn.lt

  8. As:

    Kas, jei ne mes, saugos musu kalba? Sokas buvo, kai lenku tautybes mokiniams buvo palengvinti lietuviu k.egzaminai. Atsiprasau, kur jie gyvena ir kodel jiems buvo lengvinancios salygos? Cia buvo tokia klaida, kas tai sugalvojo, toks nemastymas ar lindimas kazkam i s… Ar lenku tautybes zmones jau yra auksciau uz lietuvius? Visiems gyvenantiems LR privalo galioti tie patys istatymai. Kodel lietuviai emigrantai kitose salyse nereikalauja jokiu privilegiju ar istatymu keitimu ir ju pavardes rasomos pagal toje salyje galiojancius reikalavimus, vaikai mokosi be jokiu lengvatu ta kalba, kuria toje salyje kalbama. Gal uzteks zemintis ir pradekite is tikruju rupintis savo salies, savo kalbos islikimu, nes ka dabar daro valdziazmogiai, perzengia bet kokias sveiko proto ribas. Tiesiog isikalkite sau i galvas Tomo Dzefersono zodzius ir kasdien po n-kartu kartokite: ,,Kai neteisingumas tampa teise, pasipriesinimas tampa pareiga”. Tuomet zodis taps kunu ir gyvens tarp musu…

  9. Eilinis pilietis:

    Kai 50 metų buvome “okupuoti” (nors stojimas į TSRS buvo toks, kaip ir į ES – tik be bambalių ir skalbimo miltelių….) Rusija nereikalavo” keisti Lietuvišką raidyną įtraukiant minkštinimo ar kietinimo ženklus, naudojamus rusų kalboje. Šiandien “laisvoje” ir “nepriklausomoje” Lietuvoje bandoma atimti paskutinį, ką dar turime SAVO – raidyną.

  10. jo:

    Labai geras būtų straipsnis, tik nesuprantu to šaukšto deguto mestelėto į Prezidentę. Kol kas ji labai oriai pristabdė visišką lindimą Lenkijai į vieną vietą ir už tai būtent Valatkos ir panašių veikėjų rašiniuose buvo apkaltinta “kaprizais”. Jeigu kolaborantai prastums šį savo įstatymą ir jeigu Prezidentė jį vetuos, tai ir vėl bus apkaltina “kaprizais” ir kitomis baisybėmis.

  11. Perkūno Paukštis:

    Tikrai geras straipsnis.

  12. TOMOKAUKAS:

    Labai gražus straipsnis. Orus žmogus – savo valstybės šeimininkas.

    • Pagarba Povilui Gyliui – valstybinės lietuvių kalbos gynėją. Gėdą lietuvių kalbos išdavikams: Gediminui Kirkilui (LSDP),Irenai Šiaulienei-Anajevai (LSDP), Juliui Sabatauskui (LSDP) – TREMTINIŲ VAIKUI (ar tikrai?),
      Juozui Bernatoniui (LSDP), Valdui Skarbaliui (Darbo partija), Vytautui Gapšiu (Darbo partija).

      • Svirba:

        kur gyliukas buvo kai visa tauta, valstybe, sssr, buvo “russkij mir”(russkiu pasaulis)
        taaaip 😉
        gyliukas pats skleide “russkiu pasauli” po visas trobas, mokyklas, ir t.t.

        profesorius esat(gudrus), bet
        kaip sako zmones
        zinios isminties neprideda.

        kaip buvo taip ir liko raudosnskuris-“elitinis”-komunistelis.

  13. PILIETIS:

    Prisiminkime spaudos draudima,1863-1904m. 1864 m. uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą . Uždrausta visa spauda lietuvių kalba , išskyrus kirilica parašytus maldaknyges ir elementorius.Tik 1904m Povilo Visinsko pastangomis buvo panaikintas spaudos draudimas.Prisiminkime knygnesius… Per visa XX a issaugojome lietuviu kalba,kuri buvo lenkinama,rusinama vel lenkinama vel …ir vel. Ir dabar ,kai turime Nepriklausomybe ,turime musu teises ginancia Konstitucija ,issaugojus lietuviu kalba 25metus, keliu klapciuku iniciatyva siekiama jos atsisakyti vinguriuojant imantriomis savokomis .
    Seimunai atsibuskit.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *