P. Urbšys. Generalinis prokuroras – ne papuošalas (5)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Prezidentė, sužinojusi, kad Seimas išdrįso nepritarti jos siūlomai kandidatūrai į generalinius prokurorus, arogantiškai pareiškė: „Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini. Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“.

Taip prezidentė įvertino Seimo, kuris išdrįso suabejoti, ar jos teikiamas generalinis prokuroras išdrįs vadovautis įstatymu, o ne skambučio teise, poziciją.

Keisčiausia yra tai, kad ir pats kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis, atsakydamas į klausimą apie tai, kaip jis mato situaciją prokuratūroje, konstatavo, jog dabar prokuratūra ne padeda, o trukdo vykdyti teisingumą, kad prokuratūrai verkiant reikia atsinaujinti, kad prokurorai arba užsidarę kabinetuose laukia, kol kas nors juos pakeis, arba bėgioja paskui ikiteisminio tyrimo kolegas, t.y. dirba ne galva, o kojomis, ir tas yra visiškai nepateisinama.

Sutikite – išgirdus tokį prokuratūros darbo vertinimą po penkerius metus trukusių generalinio prokuroro Dariaus Valio atliktų reformų, nenorom kyla klausimas: kokias reformas įvykdė Darius Valys, kad prokuratūra tapo trukdžiu teismui vykdyti teisingumą?

Prieš pusantrų metų Seimas išreiškė savo abejones dėl Dariaus Valio vykdomų reformų prokuratūroje net du kartus nepritardamas generalinio prokuroro ataskaitai ir priėmė Seimo statuto pataisas, kurios būtų leidusios siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą, jei Seimas nepritaria jo metinei ataskaitai.

Tąkart prezidentė įvertino Seimą kaip destruktyvų darinį, kuris neva siekia ne valstybės interesų, bet dega noru atsikeršyti, suvesti sąskaitas. Prezidentės prašymu, Konstitucinis Teismas atribojo Seimą nuo generalinio prokuroro veiklos parlamentinės kontrolės.

Valstybės vadovės nuomonė D. Valio atžvilgiu diametraliai pasikeitė, kai Generalinės prokuratūros prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos nutekinimo ir buvo pareikšti įtarimai Daivai Ulbinaitei, priklausančiai jos artimiausiai aplinkai. Tąkart prezidentė nepasikuklino ir išvadino Lietuvos Temidę buka, nesuprantančia, ką daranti. Dabar jau žinoma, kad nuo to laiko – daugiau negu metus – prezidentė visiškai nebendravo su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu…

Manau, tokia situacija susidarė todėl, kad generalinis prokuroras D. Valys nesukontroliavo prokuroro, išdrįsusio ne tik pareikšti įtarimus jos aplinkos žmogui, bet ir norėdamas objektyviai bei visapusiškai ištirti nusikaltimo aplinkybes nesėkmingai kelis kartus bandė iškviesti į apklausą Jos Ekscelenciją. Greičiausiai tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios D. Valys prarado prezidentės pasitikėjimą.

Prezidentės kandidatas į generalinius prokurorus N. Meilutis vienu pagrindinių savo tikslų nurodė ikiteisminio tyrimo kontrolės sustiprinimą: „prokuroras iš tiesų privalo būti nepriklausomas, tačiau neturi įsivaizduoti, kad už nepriklausomumo galėtų pasislėpti taip, jog aukštesnysis prokuroras neturi teisės patikrinti, ar nėra laužomi žmonių likimai ir ar apskritai patikrinti, ar prokuroras supranta, ką jis daro“.

Be abejo, jei prokuroras išdrįsta reikšti įtarimus D. Ulbinatei, išdrįsta kviesti į apklausą Jos Ekscelenciją, išdrįsta apskųsti išteisinamąjį nuosprendį šioje byloje, be abejo, gali kilti klausimas, ar jis supranta, ką jis daro.

Kadangi kandidatas į generalinius prokurorus taip ir neatsakė, kaip jis vertina prokuroro veiksmus būtent šioje slaptos informacijos nutekinimo byloje, Seimo nariams ir kilo abejonių, ar jis nepasirinktas būtent dėl to, kad nebeliktų tokių prokurorų, kurie nesupranta selektyvaus teisingumo esmės.

Todėl prezidentės vertinimas, jog Seimas pasižiūrėjo atsainiai, yra netikslus – atvirkščiai, parlamentarai pirmą kartą balsavo dėl generalinio prokuroro skyrimo jau žinodami, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Seimas vėliau jau negalės vertinti generalinio prokuroro veiklos. Ir būtent dėl šios priežasties buvo taip atidžiai pasižiūrėta į šią kandidatūrą. Juk Seimas turėjo apsispręsti ne dėl papuošalo parinkimo prezidentės apdarui, o dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro paskyrimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per visą savo valdymo laikotarpį ne kartą demonstravo atsainų požiūrį į Seimą, kaip į Lietuvos Tautos atstovybę, ir tas faktas, kad ji atideda prokuroro skyrimą neribotam laikui, rodo, jog ji vadovaujasi užgautomis asmeninėmis ambicijomis, o ne valstybės interesais, nevykdo konstitucinės ją įpareigojančios priedermės – laiduoti valdžios institucijų sąveiką, o ne ją išbalansuoti.

Sutikite: jei Prezidentūra nebūtų nutekinusi informacijos, kad ja pasinaudotų per prezidento rinkimus aukos įvaizdžiui sukurti, nebūtų buvę ir slaptos informacijos nutekinimo bylos, kaip nebūtų buvę ir baudžiamojo žurnalistų persekiojimo: kratų, telefoninių pokalbių pasiklausymo ir pan.

Tačiau per metinę spaudos konferenciją mūsų šalies vadovė, paklausta, ar yra sprendimų, dėl kurių priėmimo teisingumo ji abejojanti, atsakė: „Ne, nemanau, kad padariau klaidų, visus sprendimus darau remdamasi prieinama informacija, stengiuosi, kad jie būtų tokie, kad nereikėtų gailėtis.“

Neseniai vieno Italijos laikraščio redaktorius Vladimiro Putino paklausė: „Ar yra toks veiksmas, dėl kurio labiausiai savo gyvenime gailitės, toks, kurį laikote klaida ir nenorėtumėte vėl jo pakartoti?“ Ponas Putinas akimirką susimąstė, tada jo akys sužibo ir jis švelniai atsakė: „Būsiu su Jumis visiškai nuoširdus. Negaliu atsiminti nieko panašaus. Atrodo, kad Viešpats sutvarkė mano gyvenimą tokiu būdu, jog aš neturiu, ko gailėtis.“

Taigi kai valstybę valdo vadovas, nedarantis klaidų, valstybės piliečiai anksčiau ar vėliau tampa jo neklystamumo įkaitais, o teisingumas virsta farsu.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Ona Voveriene:

    gerb. p.P. Urbšy,
    Labai apgailestauju, kad sužavėta Jūsų pažadais rinkiminės kampanijos metu ginti Tautą ir lietuvybę, bvisomis išgalėmis ir kiek tik leido mano gebėjimai Panevėžyje aktyviai agitavau balsuoti už Jus. Tikėjausi, kad Jums, kaip man pasirodė sąžiningam teisininkui, mūsų Tauta ir tautiškumas sustiprės, tapsime stipresni ir atsispirsime kai kurių parlamenyinių kriminalinių partijų įtakai ir valstybės griovimui. Deja, atleiskite, kad man, eiliniam piliečiui tenka Jumis nusivilti ir gailėtis, kad Jūs Seime. Nesuprantu, ko Jūs kabinėjatės prie Prezidentės. Juk akivaizdu, kad ta Ulbinaitės byla buvo provokatoriaus, ko gero, gerai Kremliaus apmokėto, sufabrikuota provokacija. negi Jums teisininkui neaišku, kai tas akivaizdu ir penkerių metų vaikui. Ar JUms ne aišku, kad geresnio Prezidento, kuriam nerūpi jo paties ir jo šeimos gerovė arba šlovė, Lietuva iki šiol neturėjo. Apmąstykite savo žingsnius ir neišdavinėkite savo rinkiminių pažadų , kuriuos Tautai žadėjote, o mes, kvaišeliai, Jumis patikėjome. Ar nematote, kaip Jūsų kolegos išdavė lietuvių tautą ir jos švenčiausią vertybę – kalbą, šimtmečiais mūsų didžiųjų Tautos vyrų normintą ir puoselėtą. Ar nepasidomite, kas už tos išdavystės slypi? Argi Jums neįdomu, kaip specialistui teisininkui? Ar Jums neatrodo, kad ir Jūs kaip teisininkas profesionalas dalyvaujate šitoje Tautos išdavystėje? Kaip, beje, ir Seimo ponios, kurios nedalyvavo išdavystės forsuojamame svarstyme. Neatsiprašinėsiu Jūsų. Bet daugiau niekada ir nebetikėsiu gražiais rinkiminiais pažadais. Pagarbiai. Eilinė Lietuvos pilietė, siekianti Tiesos ir Teisingumo prof. Ona Voverienė, Vilnius, 2015.06.21.

    • Ūla:

      ponia profesore, kalbate apie Povilą Urbšį, tačiau vartojate daugiskaitą, todėl labai neaišku kuo ir kuriais esate nusivylusi. Norėčiau paprieštarauti j9sū teiginiams ir patikinti, kad Povilas Urbšys panevėžiečių nenuvylė ir labai tikiu, kad nenuvils, o kad turi savo nuomonę ir nebijo jos išsakyti apie įvykius ir politikus, tai labai gerai, juk gyvename ne LTSR laikais:). Tarp kitko, Jūsų žiniai, Povilas Urbšys “krimto” istorijos mokslus, o jūs įvardijate jį kaip teisininką, todėl tokia klaida ir parodo, kad jo nepažįstate. Manau, kad parašėte kažkieno paprašyta.

  2. vabalas:

    “Prezidentė Dalia Grybauskaitė per visą savo valdymo laikotarpį ne kartą demonstravo atsainų požiūrį į Seimą, kaip į Lietuvos Tautos atstovybę”

    Ir teisingai darė, nes Seimas ir neatstovauja tautos. Žmonės sau, o Seimas sau- va toks ir “atstovavimas”. Štai Urbšys rezga kažką apie prokurorus, nors abejoju, kad jo rinkėjai to prašo, ar prašė. Na kam tas įdomu, kam tas aktualu? Tikrai koks 90% žmonių niekada gyvenime neturėjo reikalų ne tik su prokurorais, bet ir apskritai su prievartine teisėsauga. Išskyrus, aišku, patylomis, bet per prievartą atiminėjamus pinigus “valstybės reikalams”. Bet nei Urbšiui, nei prokurorams tai nerūpi, nes jie patys ir yra tie “reikalai”.

  3. Onos Voverienės perliukai:

    .Savo agitacinėje kalboje už dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę O.Voverienė ją prilygino…partizanams. Ir tai padarė garbiame Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio suvažiavime.

    Konservatorė Ona Voverienė: jeigu jums nepatinka prezidentė, tai nešdinkitės iš Lietuvos pas Putiną.

    • Ūla:

      jau baigiu įsitikinti, kad vienintelis dalykas ką ponia profesorė geba, tai pasakyti didžiausią nesąmonę, ką geba tik jos “partijos draugės” :). Apmaudu, kad taip rūpestingai, džiugiai kurta partija po truputį nusivažiuoja…….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: