Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos) (40)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 16 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl  vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų.

VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Taigi, komisija nepritarė, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuosegalima būtų leista rašyti ne valstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).

Komisijos nariai po beveik pusantros valandos trukusių apsikeitimų nuomonėmis  balsavo dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto komisijai pateikto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2)). Komisija vienbalsiai nepritarė šiame įstatymo projekte plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems piliečiams, jeigu jie tik turi “dokumento šaltinį” su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. Dauguma komisijos narių priėmė sprendimą nepritarti ir visam patobulintam G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projektui, nes jis neatitinka ankstesnių komisijos išvadų ir turi daug kitų ydų.

Primename, kad VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė šį skubų komisijos posėdį surengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu. Komisijos pirmininkė ir pavaduotoja mėgino išvengti žodžių „nepritarti“, „neatitinka“ ir pan., tačiau komisijos nariai tam pasipriešino, motyvuodami, kad taip būtų politikams suteikta galimybė interpretuoti komisijos nuomonę taip, kaip jiems patiks.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas siekė kuo greičiau įtraukti šio įstatymo svarstymą į Seimo darbotvarkę.  Ketinta net nesikreipti į VLKK dėl papildomos išvados pakeistam projektui, tačiau šiai aferai koją pakišo Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo Pirmininkės atstovai, pareikalavę, kad būtų dar kartą kreiptasi į VLKK, nes TTK palaimintas ir kiek patobulintas projekto variantas (XIIP-1653(2)) galimai prieštarauja gautoms komisijos išvadoms (pagal kurią visiems Lietuvos pageidaujantiems piliečiams, neturėtų būti suteikiama teisė savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba).

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nusprendus, kad paskutinį žodį pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose turinti tarti VLKK, pernai buvo pasiklausta jos nuomonės. 2014 rugsėjo 5 dieną gautas oficialus VLKK atsakymas, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Dabar komisija kategoriškai nepritarė kokiam nors išimčių plėtimui.

Kaip žinia nuolatinį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad leistų Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, daro politinė partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir ją remianti Lenkijos valdžia.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *