R. Paliulis. Norvegijoje lietuviai tildomi pačių lietuvių, arba seną KGB metodą prisiminus (21)

Raimundas Paliulis | Facebook.com nuotr.

Raimundas Paliulis | Facebook.com nuotr.

Neseniai į mano rankas patekto Norvegijos lietuvių pareiškimas, kuris dar vadinamas „Viešu Norvegijos lietuvių pareiškimu dėl Norvegijos šmeižto Lietuvos žiniasklaidoje“. Pareiškimo pradžioje įrašyti tokie žodžiai: „Norvegija yra šalis su giliomis pagarbos žmogui tradicijomis, sukūrusi visuomenę kurioje netoleruojamas smurtas ir neapykanta“. Toliau skaitant šį šedevrą randame tokią frazę: „Čia ginami visų silpnų visuomenės narių, tame tarpe – vaikų, interesai ir teisės, sukurta vaikų teisių priežiūros ir kontrolės sistema, kuria visuomenė pasitiki“.

Ką gi, nieko sau žmogaus teisių gynimas, kai vaikas iš šeimos išplėšiamas, išvežamas nežinoma kryptimi ir atimamos bet kokios galimybės susisiekti su savo tėvais, giminėmis, broliais ir seserimis. Šiuo atveju vaikas yra tarsi nubaudžiamas baisiau už didžiausius nusikaltėlius, kuriems dar retkarčiais leidžiama susitikti su artimaisiais. Įsivaizduokite save grobiamo vaiko kailyje, kai esi paimamas pirmą kartą matomų tetų ir, net neleidus pasiimti mieliausio žaisliuko bei atsisveikinti su artimaisiais, esi išvežamas nežinia kur. Ne paslaptis, kad po tokių vaikų poėmių mažylius tenka pripumpuoti slopinančių ir raminančių, kad jie neklyktų.

Tad natūraliai kyla klausimas ar čia taip įgyvendinamos žmogaus tiesės? O kur dar norvegų „pasiteisinimas“: kai tėvai prašo gražinti vaikus praėjus kuriam laikui nuo pagrobimo (oi atsiprašau nuo paėmimo), jie sulaukia stulbinančio atsako: „vaikas jau priprato toje „šeimoje“ ir jo gražinimas biologiniams tėvams gali sukleti tik dar daugiau streso“. Tik kažin kodėl tie vaikai, kuriems pavyksta grįžti į savo tikrąsias šeimas, apsipila džiaugsmo ašaromis ir stipriai glaudžiasi prie tėvų ir klausia, mamyte, tėveli ar tu manęs nepaliksi? Tik aklas arba parsidavęs to gali nematyti.

Tačiau mane labiausiai nustebino pačių lietuvių bandymas sumenkinti tas motinas, kurios ieško Norvegijos teisinėse džiunglėse teisybės dėl atimtų vaikų. Neperseniausiai Norvegijoje veikianti „Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga“ net sukurpė peticiją, kurioje taip pat yra smerkiami lietuvių atviravimai apie vaikų grobimus. Teisingumo dėlei reikia priminti, kad šią peticiją inspiravo pačios Norvegijos valstybinės institucijos, kaip sakoma norvegai bando žarijas maišyti pačių lietuvių rankomis.

Gerai įsigilinus į šio žaidimo strategiją norom nenorom pastebi seniai primirštą KGB braižą. Apie šį braižą pakalbėsiu plačiau.

Prieš kelis metus turėjau garbės susipažinti su šviesios atminties a. a. monsinjoru Alfonsu Svarinsku. Ši legendinė lietuvių figūra man papasakojo, kaip jis sovietmečiu dėl kovos už religinę laisvę buvo suniekintas pačių lietuvių. Pradžioje kandžiomis pašaipomis jį išjuokė ir taip pabandė diskredituoti vadinamoji tuometinė „lietuvių šviesuomenė“, įvairūs teisininkai, visuomenės veikėjai bei kai kurie universitetų dėstytojai. Bet jiems šis triukas nepavyko. Tolimesniame etape prieš gerbiamą monsinjorą buvo „metami“ net kunigai, kurie KGB demonui už Judo sidabrinius bei neliečiamybę buvo pardavę savo sielą. Tačiau monsinjoras A. Svarinskas nenustojo rūpintis tikinčiųjų reikalais bei jų teisėmis į nevaržomą tikėjimo laisvę. Galiausiai buvo prieita prie represinio metodo ir monsinjoras pateko į laisvės atėmimo įstaigą.

Taigi, iš to ką papasakojo šviesios atminties kunigas, lengvai galima padaryti išvadą – aukštieji SSRS veikėjai nenorėdami teptis savo rankų, nes po to vėl būtų linksniuojami per „Radio Vaticana“ bei „Amerikos balsą“, pavedė šį juodą darbą atlikti lietuvių inteligentams bei kunigams. Mat taip atrodys gražiau – neva SSRS vyriausybė nieko dėta, o monsinjorą verčia užsičiaupti „Narodnaja volia“ (tautiečių liaudies balsas), suprask, patys lietuviai.

Mano manymu, analogišką situaciją galima įžvelgti ir šiomis dienomis, tik monsinjorą pakeitė nepelnytai nuskriaustos lietuvių mamos Norvegijoje (aišku, reikia paminėti ir nukentėjusius vaikus), o inteligentiškus „Narodonajos volios“ reiškėjus pakeitė lietuvių jaunimo organizacijos bei kiti lietuviški „objektyvių“ pareiškimų kurpėjai.

Ką gi, istorijos ratas apsisuko, bet principai lieka panašūs, kaip pasakytų įžymus istorikas ir civilizacijų tyrinėtojas Arnoldas Toinbis. Tik man labai gaila, kad lietuviai vietoje to, kad susitelkę padėtų vieni kitiems, ima vienas kitą griaužti. O dar skaudžiau girdėti, kai tautiečiai pasiduoda svetimos šalies institucijų įtakoms.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

21 komentaras

  1. As:

    Tikra tiesa. Lietuviai turetu laikytis kartu, kur jie bebutu. Bet smerkti mamas, norincias susigrazinti savo vaikus gali tik bedvases butybes. Turbut tos, kurios rase pareiskima, neturi ar negali turetu vaiku.

    • Pikc:

      Manau, tai tiesiog tolerast-liberastinis jaunimėlis, kuriam “dzin” ir tėvystė, ir vaikai, nes jie “varžo asmens laisvę”. O, va, papildomi finansai ta “laisvę” praplečia, tad pasirinkimas akivaizdus. 😉

  2. Regina:

    Pagarba autoriui ir didelis ačiū už straipsnį.Labai giliai pažvelgėt į šią problemą. Pastebėjau ir aš tuos KGB ryšius fb komentaruose. Šiurpuliai kūnu bėgo, atrodo, kaip taip galima? Pasirodo viskas galima dėl uždirbamų didelių pinigų…

  3. Pries šmeižtą:

    Esu pats pries vaikučiu atiminejima, taciau pyktis ima kai suplakami du atskiri dalykai i viena. Aš pasirašiau peticija. Tie kas perskaito pareiškimą ir įsigilina i visa šita situacija del šmeižto, tuomet supranta kas ir kaip. Idėja juk ir kilo del viešai pasisakiusios “Ale vaikučiu gynėjos”, kad norvegai daunai ir pas juos klesti kraujomaisa, kas Norvegijoje susilaukė labai didelio atgarsio. Jos balsas reprezentavo Lietuva kaip dar neišsivysčiusią šalį, kurioje žmones sprendžia konfliktus primityviai “kas galvoj tas ir burnoj”. Labai liūdna ir gaila, kad einame tokiu keliu. O del KGB??? Manyčiau labiau galima įžvelgti sios institucijos veikla is priešingos puses, is žmonių garsiai rekiančių ir taip dar labiau gadinančių situacija patiems vaikučiams ir visoms Norvegijoje esančioms šeimoms. Pamastykite ir įsigilinkite i situacija pries kažką teisdami.

    • Pikc:

      Na, va, ir standartinis demagogijos pavyzdėlis – tiksliau du viename:
      a) “Esu pats pries vaikučiu atiminejima, taciau […] Aš pasirašiau peticija”. Maždaug kaip “aš už tradicines vertybes, bet palaikau homikų judėjimą”. 🙂
      b) “Jūs, kalbėdami apie vaikų grobimą, bloginate tų pagrobtų vaikų situaciją”. Maždaug kaip “Jūs, kalbėdami apie rasiejos agresiją Ukrainoje, bloginatge ukrainiečių situaciją”. 🙂
      Manau, gavome pakankamai medžiagos, kad susidarytume vaizdą apie tos “progresyvios” faunos mentalitetą. 🙂

  4. dzūkas:

    gėda skaityti Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos pareiškimą. Jis verčia abejoti, ar Norvegijos LJS nariai skaitė bet Lietuvių Chartą, kurioje svarbiausias lietuvio tikslas- išlaikyti savo kalbą, kultūrą, perduoti ją savo vaikams ir vaikaičiams. Ar niekam iš šitos pareiškimą pasirašiusios kompanijos , mano įsitikinimu, nieko bendro neturinčios su PLJS (Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos) i ir PLB (Pasaulio Lietuvių Bendruomene) idealais, neužkliuvo, kad norvegų šeimoms atiduodami vaikai atstumiami nuo savo kalbos, nuo savo šaknų? Nemanau, kad jau taip išsigimė PLJS, jog atmeta Lietuvių Chartą, ir išpažįsta naują taisyklę- ten tėvynė, kur duona baltesnė, o visa kita- nesvarbu?

  5. Jonas:

    Įdomu ar tokių rašinių finansavimas ne iš Lietuvos URM pinigų?

  6. vilte:

    Cekijos Prezidentas raso Norvegijos Karaliui del atimtu dvieju berniuku , o cia , pas mus ?!…Man geda del musu valdziagyviu !

  7. Janina:

    Nuostabus straipsnis ir kiekvienas žodis gryna tiesa (Y) Lietuviai nevieninga tauta, kol asmeniškai neliečia tokios problemos, tai ne tik, kad yra abejingi kito skausmui, bet ir apkalbės. Bet jei tokiai grupei žmonių, kas nors atsitiktų, tai rėktų iš visos gerklės. Daug šalių kovoja prieš Norvegijos bv, net patys norvegai, reikia būti aklam šito nematyti, prabusk (Prieš šmeišta) ir paskaityk norvegiškus laikraščius. Nemoki? Tada patylėk!!!

  8. Dar kartą pasitvirtino: už Lietuvos ribų jokių lietuvių nėra – ten tik gali būti lietuvių kilmės asmenys.
    Yra tokie, kurie nori grįžti į Lietuvą ar bent jau ten auklėti vaikus, bet jei nacistinė Norvegija atima Lietuvos pilietį iš Lietuvos, tai būtina Norvegijai paskelbti: arba grąžinate Lietuvai iš jos pagrobtus piliečius, arba karas.
    Kitokių būdų tam vaikų grobimui sureguliuoti nebėra.
    P.S. o visus tuos, kurie pasisakė už Lietuvos vaikų grobimą, dera paskelbti persona non grata Lietuvoje ir niekada jų į Lietuvą nebeįleisti.

  9. LosAngeles:

    „Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga“… :))
    Idomu idomu kas uz jos slepiasi, pavadinimas juk tik ivaizdzio dalis. Sprendziant is veiksmu, eiline kontorele ‘roga i kopyta’, finansuojama kazkokiu strukturu atlikti tam tikras veikas.
    Juk buvo kalba kad Norvegijos ambasada samdys zmones salies ivaizdziui pagerinti. Ar tik nebus nusamdytieji??? Norvegija turtinga, tokiam ‘sventam’ reikalui gali dosniai ‘pasipurtyti’… Ir kodel gi ne ‘…*** jaunimo sajunga..’ skamba solidziai, o Judu uz solidu uzmokesti visada atsiras

  10. :

    Yra lietuvis Norvegijoje – įmonės vadovas, remiantis Lietuvą labdara, liberalas…..ir baisiai kerštingas.Pasitelkdamas į savo ratą draugus jis puikiai geba trypt kitus žmones.Manau, kad ir ta kvaila peticija – jo ideja.Keistas žmogaus požiūris- vieniems padeda, kitus su žemėmis maišo.Gero psichiatro analizės reikia, norint kažką suprasti.Palaikydami vieni kitus daugiau pasiektume.Baisu, kai lietuvis lietuvį ėda.

  11. Nebuvau uzsienyje,isskyrus Rusija,BET – sutikai lietuvi,bek nuo jo kuo toliau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: