Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2015 06 12 21:54
10
0
SHARES
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

rasos -daraskevicius1
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Jis dvasinių ir kūniškų galių visiems metams pasisemdavo per saulės grąžą irgi dviem savaitėm palikdavęs namus – „paveizėti, kaip stojas vasara“. Klajodavo laukais ir miškais pačiu nuostabiausiu laiku, kai gamta tiesiog kupa gyvybe, kai pats geriausias vaistažolių rinkimo, vantų rišimo metas. Tai puikesnis laikas už japonų sakurų metą, nes gamtos žydėjimas persipina su pirmosiomis uogomis. Tai Rasos šventės metas.

1967 metai yra ypatinga data Lietuvos gyvybiškumui. Tą vasaros saulėgrąžą Kernavėje Vilniaus studentų ir šviesuolių pastangomis atgimė Rasos šventė, ženklindama tautos atgijimo pradžią. Rasa savo gaiva naujam gyvenimui prikėlė užmirštas liaudies dainas, šokius, papročius, kalendorines ir šeimos šventes, gamtojautą ir tautos išmintį. Visa tai jau buvo užmiršta, kaip ir buvo užmiršta pagrindinė kultūros priedermė – atstatyti fizines ir dvasines žmogaus galias. Kultūros gyvybiškumas buvo uždarytas scenos rėmuose, liūdesys skandinamas alkoholiu.

Pirmą kartą Rasos šventę švenčiau po pirmo kurso Kernavėje 1976 metais. Jaučiausi, tarsi patekęs į rojų – šimtai žmonių visą naktį sutartinai dainavo, šoko, plukdė vainikus, palydėjo nusileidžiančią, pasitiko tekančią saulę. Jokio alkoholio, jokio priešiškumo. Tiesiog žmonių ir gamtos darna, laimės jausmas… Jis buvo toks galingas, kad daugelio žmonių gyvenime atgimė visa tautos gyvoji kultūra, susikūrė šimtai foklorinių ansamblių, atsikūrė visas metinių švenčių ratas. Gyvojo tautiškumo judėjimas išplito visoje Lietuvoje, tačiau neįgavo valstybinio mąsto – švietimo ir kultūros sistemos liko sustabarėjusios sceniškume, o „gaivinimasis“ svaigalais įgavo valstybinius mastus.

rasos-svente-2-daraskevicius
V. Daraškevičiaus nuotr.

Kas slypi mūsų tautos pasąmonės gelmėje? Lietuviai, Lietuva… Ta pati šaknis, kaip ir „lietus“! Mes esame Lietaus – gyvojo dangaus vandens tauta! Lietus – tai tas gyvybės vanduo, kuris nesrūva vagomis, ir neslypi giliai po žeme. Lietus keliauja nebodamas jokių ribų ir sienų, gaivindamas visą Žemę! Taip ir mūsų tautos gelminis pašaukimas – grąžinti ir skleisti gyvąją kultūrą, būti pavyzdžiu ir kitoms tautoms, nes šiame informacijos ir technologijų amžiuje žmones jungianti ir gaivinanti kultūra turi ypatingą gyvybinę reikšmę kiekvienam.

Nėra jokios abejonės, kad Lietaus Tautos pagrindinė šventė yra vandens lašelių Rasos šventė! Tačiau kur nūnai tikroji Rasos šventės gaiva? Didžiojoje Lietuvos dalyje vyksta Joninės, kurių pagrindiniai akcentai yra negyvi koncertai bei prekyba alkoholiu. O ir Rasos šventėse ne visur išsaugota tikroji gaivinanti Rasos jėga.

Gyvoji Kernavės Rasos šventės dvasia yra Lietuvoje, tik jos tenka paieškoti, netgi tolokai. Tarpukaryje ministrai iš Kauno, net pats prezidentas Smetona pusantro šimto kilometrų sukardavo dulkėtais vieškeliais, kad atvyktų švęsti šios šventės į ypatingą vietą – Graužikų šventkalnį netoli Kelmės – šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio tėvoniją. Užmiršo dabartiniai prezidentai, ministrai ir šauliai šį nuostabų kalną, nuo kurio saulėlydis tarsi Alpėse – už trisdešimt kilometrų. Tačiau čia gyva Vlado Pūtvio gyvojo tautiškumo dvasia. Palyginkite šalyje įprastą Joninių scenarijų su kasmetine Rasos šventės eiga Graužikų šventorkalnyje:

  • Susirinksime birželio 20 d., šeštadienį, per pačią Saulės grąžą, prieš šventę pinsime vainikus: gėlių merginoms ir ąžuolo vaikinams;
  •  20val. šventės pradžia – vartų pasisveikinimo sutartinė – susidraugausime ir susitelksime į artimos bendruomenės būrį;
  •  kupoliavimas tyloje, kas devynis žingsnius surinksime devynių lauko gėlių kupuolę, pagal kurią jums bus nusakyti laukiantys metai;
  • Saulę nuleisime nuo vieno iš didingiausių Lietuvos kalnų – saulėlydis stebimas už 30 kilometrų, čia nuo seno žmonės šventė Rasos šventę;
  • ant didžiausio Lietuvos aukuro užkursime mus sujungiančią šventinę ugnį, kuri degs iki aušros;
  • prie suneštinių vaišių stalo su geromis mintimis, ragausime šeimininkių sūrius, šviežias gamtos gėrybes ir kitus gardumynus. Gaivinsimės gira, sula ir kitais gaiviais gėrimais;
  •  į vakarus, paskui nusileidusią Saulę paleisime degantį Saulės ratą, iš jo riedėjimo sužinosime, kokie laukia mūsų metai;
  • supsimės sūpynėmis, sunkias mintis išsklaidys gaivus nakties vėjelis;
  •  lankysime ąžuolus ir liepas: pasisemsime jėgos ir švelnumo;
  • širdį džiuginsime dainomis, šokiais ir rateliais;
  • vanosimės šventinėje pirtyje: maudysimės vandenyje, garuose ir rasoje – pirties garas lauks prieš šventę;
  •  paryčiais lankysimės Devynjėgiame kalnelyje, kur apglėbę Aukuro akmenį šauksimės devynių jėgų aido;
  • apsivalysime ugnimi, šokdami per laužą;
  • pajutę vienybę tarpusavyje ir su gamta, sutiksime tekančią Saulę, maudysimės Rasos šventės ryto Rasoje;
  •  į namus parsivešime gamtos sveikatos, šokių draugystės, Saulės jėgos, Rasos gaivos. Šventę visus metus primins garbingoje vietoje kabantis šventinis vainikas – darnos, amžinumo ir laimės simbolis.
  • Rasos šventės paparčio žiedo paslaptis – tautos išminties žinios – atsiskleis patiems širdingiausiems, praėjusiems visą šventės kelią;
  • apsirenkime šviesiais rūbais, geriausia tautiniais, pasipuoškime su amžių gelme jungiančiais ženklais, atsivežkime deglų, vaišių sau ir draugui, gaiviųjų gėrimų.

Viskas paprasta, be garsiakalbių, be svaigalų, be valdžios paramos, tačiau su tautos gyvybe. Ir dalyviai skaičiuojami ne dešimtimis, bet šimtais. O kaip jūs švenčiate šią svarbiausią lietuvišką šventę? Kaip jūs praleidžiate nuostabiausią lietuvių laiką?

Rasos šventė Graužikų kalne šiemet išaugo į savaitės laiko jaunimo „Paparčio žiedo“ stovyklą (birželio 17-24 dienomis), kur bus mokomasi visų gebėjimų, reikalingų gerai Rasos šventei, o stovykla baigsis dar viena Rasos švente Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Naisiuose.

Kartą padėjau surengti Rasos šventę Anglijos lietuviams, seniausiame Londone Epingo miške. Šventė pasisekė puikiai, ryte visi tiesiog švytėjo gyvybe! Rasoje dalyvavo vienas vietinis airis – Roris. Stebėjausi, kaip visą naktį Roris stengėsi šokti jam nematytus lietuviškus šokius, dainuoti pirmą kartą girdimas dainas nesuprantama kalba, dalyvauti visose apeigose. Jis buvo tarsi užburtas lietuviškos kultūros gyvybės, nes ją jau seniai praradę Vakarai, ir jiems labai sunku, savo kultūrą atgaivinti. Roris buvo taip įkvėptas Rasos šventės, kad, grįžęs į namus, iš karto parašė Šventus Lietuvius šlovinančią poemą-odę!

Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.
Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.

Kitas mano bičiulis japonas Keiša, jau trylika metų kas antrą pusmetį (toks vizų režimas japonams) praleidžia Lietuvoje, kalba lietuviškai, šoka lietuviškus šokius, dalyvauja gyvoje lietuviškoje kultūroje, šventėse, įamžina nuotraukose lietuvišką kultūrą. Jam lietuvių gyvoji kultūra gyvesnė ir svarbesnė už japonų.

Tad kaip yra su mumis pačiais, mieli lietuviai? Ar mes visi vienodai suvokiame, kiek mums ir pasauliui yra svarbi lietuvių gyvoji kultūra? Kiek svarbi žymiausia Rasos šventė? Seime užregistruotas įstatymo projektas išbraukti Rasos šventę iš šventinių dienų sąrašo, nors Pabaltijo ir Skandinavijos valstybėse ši data – šventinis laisvadienis, kai kur netgi dvi šventinės dienos.

kernaves-rasos-svente-2012-kasinsko-nuotr
Rasos šventė Kernavėje 2012 m. | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Tai kaip bus su Gyvojo Dangaus Vandens Tauta – Lietuviais ir jų svarbiausia Rasos švente? Ar mes apginsime savo gyvastį?

Pajuskite Rasos gyvybę savyje! Teatgaivina Rasa Lietuvą! Kalbėkite, rašykite, kreipkitės į valdžią dėl Rasos šventės gyvybiško būtinumo! O svarbiausiai patys ieškokite tinkamos Rasos šventės, palaikykite ją ir dalyvaukite joje, o dar geriau ir visose galimose keliose Rasose visame šventiniame trumpiausių naktų laikmetyje! Susiraskite tautinius rūbus, mokykitės dainų ir šokių, vykite į Rasos švenčių stovyklas, padėkite rengėjams, stenkitės, kad kiekviena Rasos šventė būtų kuo gyvybingesnė!

Tuomet, kai mes surinksime daugybės Rasos švenčių gyvybinės Rasos lašelių, ne tik atgis Lietaus Tauta – lietuviai, bet ir mes tapsime reikšmingu gyvasties pavyzdžiu bei šaltiniu visai Europai ir Pasauliui!

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  2. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  3. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  4. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  5. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  6. V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario!
  7. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)
  8. V.Rutkūnas. Palaikom pasaulio gyvavimą ar jo pabaigą?
  9. V.Rutkūnas. Žingsnis tarp naikinimosi ir klestėjimo
  10. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  11. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  12. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  13. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  14. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  15. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)
  16. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  17. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  18. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  19. Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
  20. Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos)
  21. A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva
  22. A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą
  23. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  24. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  25. V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose?
  26. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  27. Suvienykime jėgas ir kurkime klestinčią Lietuvą!
  28. J. Mažintas. Aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?
  29. Ansamblių vakaras Lietuvą užlies dainų ir šokių upe
  30. J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą

Comments 10

  1. Ženklas says:
    6 m. ago

    Tiesiog šaunu! Pirmoji kregždė – V. Rutkūno pranešimas apie Rasų (daugiskaita) šventę ant Graužikų šventkalnio. O kaip ir kur sužinoti kur dar Lietuvoje vyks romuviškos Rasų šventės? Manau žmonės norėtų sužinoti iš anksto, pasirinkti patinkančią vietą, susiplanuoti laiką. Gal gerbiamoji Krivė, ar jos pagalbininkai galėtų surinkti tokias žinias ir plačiai jas paskelbti.

    Atsakyti
    • Birutė K says:
      6 m. ago

      Nežinau kiek gerb.krivė žinos ir turės laiko. Būtų gerai, kad kiekvienas apie savo rengiamą šventę parašytų Alkui, Albinui, o pastarasis visus apšviestų. Ačiū.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        6 m. ago

        O kada pati užkursi Ugnelę Dievų valių sieloms ant Birutės kalno Palangoje ?

        Atsakyti
        • lyvis says:
          6 m. ago

          Ne tik ant Birutės kalno taip pat ant Rambyno ir kitur dar kol kas nerusena Ugnelė. lyvis

          Atsakyti
        • Birutė K says:
          6 m. ago

          Ale testa tavi Perkūnas, Paukšti, jau viskas, kursiu, nuo liepos vidurio nor ir kožnų dzien, kad cik au inciktau vienų roz 😛

          Atsakyti
  2. Valdas says:
    6 m. ago

    Aciu uz nuostabia Rasos sventes pajauta ir esminius zenklus tautieciams.

    Atsakyti
  3. Valdas says:
    6 m. ago

    Net gera pasidarė.Džiaugsmas apima vien tik perskaičius.Tiesiog puikus atokvėpis nuo parsidavusios ir nukultūrintos(suchaltūrintos) žiniasklaidos.Ačiu.

    Atsakyti
  4. Janina says:
    6 m. ago

    Valdai, nuoširdus ir didelis AČIŪ. Kiek jausmų sudėta, išminties ir grožio.Dar kartą Dėkui Tau ir didelės sekmės auginant sąmonę mūsų tautos.

    Atsakyti
  5. Kazys says:
    6 m. ago

    Geras sumanymas rinktis Kernavėje. Gaila, aš negalėsiu dalyvauti…

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    5 m. ago

    manau kad visu svarbiausia siame gyvenime tai yra Prigimtine teise i prigimtaja religija,Pagonybe.nes tada gauna stipru palaikyma is Visatos,Kurejo,ir proteviu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Sniegas gamtos gyvenime

Sniegas gamtos gyvenime

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Žurnalistas Zenonas Butkevičius apie gamtą kalbėdavo pagarbiai, o apie gamtosaugą – ironiškai. | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Gamtos stebuklų aruodas – bedugnis

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

by Kristina Aleknaitė
2021 01 17
0
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Lietuvos moksleiviai itin palankiai vertina šalies kultūros įstaigas – 7 iš 10 gimnazistų sako, kad jie patogūs ir atviri, o...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

Sniegas gamtos gyvenime

by Kristina Aleknaitė
2021 01 14
1
Sniegas gamtos gyvenime

Pagaliau pasnigo! Žiema klojasi sau patalus ir džiugina visus... Kaip nuostabu išeiti į mišką ir pasigrožėti nepakartojamais žiemos paveikslais su...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
13
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių
  • Avarinis lėktuvo atsakiklio kodas 7600: būtini skrydžių vadovo veiksmai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3926; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1803; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1654; komentarų: 37
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1627; komentarų: 10
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1581; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1417; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • 20:30 dok. f. ,,Žolinčių takais" apie Vilniuje vyks E. Šimkūnaitės atminimui skirta tarptautinė liaudies medicinos konferencija
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Andrius apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Kviečia paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai