Kaip per karščius išvengti apsinuodijimo maistu? (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nors atšilę orai žmones vilioja iškylauti gamtoje, palepinant skrandį ką tik iškeptais šašlykais, dešrelėmis ir kitais gardumynais, vis dėlto VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai gyventojus ragina būti atsakingais ir atkreipia dėmesį, kokie pavojai tyko suvalgius gabalėlį šiluma neapdorotos, keptos ant laužo vištienos ar pyragaičių su įvairiausiais įdarais.

„Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, apsinuodijimo maistu tikimybė išauga dvigubai. Reikia itin atidžiai žiūrėti į produktų galiojimo datą, kai juos perkate parduotuvėje ir per kokį laiką rekomenduojama juos suvartoti atidarius pakuotę“, – pataria gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Būtent Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II-ame skyriuje gydomi pacientai, susirgę salmonelioze, kampilobakterioze ir kitomis infekcinėmis ligomis. Nuo netinkamai laikyto maisto sunegalavusių žmonių pikas būna vasaros viduryje. Per 2014 metus Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriuje net 63 pacientai gydyti nuo salmoneliozės, 22 – kampilobakteriozės. Maisto toksinė infekcija buvo diagnozuota 37 pacientams, o dar 148 gyventojai buvo gydyti nuo kitų žarnyno infekcijų.

Kaip pasireiškia maisto toksinė infekcija? Infektologė E. Tamašauskienė sako, kad simptomai būna ūmūs. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus jau porai valandų po suvalgyto maisto. Ligos pradžią lydi ryški intoksikacija – galvos skausmas, šaltkrėtis, aukšta temperatūra, pilvo spazmai, sunkumas skrandyje, bendras organizmo silpnumas. Neretai pacientai vemia, viduriuoja. Infekcinės žarnyno ligos ypač pavojingos vaikams ir vyresniems žmonėms. Dėl skysčių netekimo, elektrolitų disbalanso organizme gali sutrikti svarbių organų veikla, o jei sergama gretutinėmis lėtinėmis ligomis – pablogėti jų būklė. Pacientą paguldžius, jam skiriama intraveninė skysčių infuzija, sunkesniais atvejais – antibiotikai. Jei sunegalavęs žmogus pats gali gerti, tai gydytoja rekomenduoja nuolat gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį arba šiek tiek pasaldintą arbatą.

„Gydymas po apsinuodijimo nėra ilgas. Jis gali trukti 2–3 paras. Svarbiausia pacientui atstatyti skysčius, kurių intensyviai vemiant ar viduriuojant netenkama labai daug“, – apie gydymą pasakojo infekcinių ligų gydytoja E. Tamašauskienė.

Gydytoja pastebėjo, jog apsinuodijimas vienokiu ar kitokiu maistu dažnai būna susijęs su didžiosiomis metų šventėmis. Pavyzdžiui, praėjus Velykoms, per savaitę buvo užfiksuoti 4 salmoneliozės atvejai. Salmonėlėmis galima užsikrėsti, jei nuo žalio kiaušinio nebuvo nuplautas kiaušinio lukštas prieš jį įmušant į tortams skirtą masę bei į kitų patiekalų ruošinius.

Vykstant į gamtą, dažnai užsukama į greito maisto užkandines, kur perkami mėsainiai, kebabai, čeburekai. Į iškylos vietą jie paprastai vežami ne šaltkrepšyje, nors turėtų būti atvirkščiai. Gydytoja pasidžiaugė, kad mažėja apsinuodijimų konditerijos gaminiais, ypač tortais. Vasarą vykstantys pobūviai, šeimos šventės, pramogos kaimo turizmo sodybose ir kavinėse  skatina lankytojus domėtis maisto kokybe ir tinkamu jo paruošimu. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninę atvežami žmonės, apsinuodiję toje pat maitinimo įstaigoje.

„Jeigu nors du žmonės sunegalavo valgę tą patį maistą – apsinuodijimo atvejis registruojamas ir tiriamas“, – sakė infektologė E. Tamašausakienė, ragindama ir patiems būti atsakingiems už savo sveikatą.

Nors visuomenės sveikatos centrų specialistės dažnai tikrina viešojo maitinimo įstaigas, vis dėlto elementarioms higienos ir maisto produktų  ruošimo taisyklėms, nusižengiama dažnokai.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *