Lietuvių mokslininkas apdovanotas už fundamentinio mokslo vystymą (2)

Steponas-Asmontas -asmenine-nuotr-K100

Steponas Ašmontas | asmeninė nuotr.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą.

Šių metų forumas buvo skirtas Prancūzijos mokslininko Žano Peltjė 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame dalyvavo 125 mokslininkai ir inžinieriai iš 24 valstybių, buvo pristatyti naujausi tyrimų rezultatai, analizuotos svarbiausios termoelektros vystymosi kryptys, nagrinėjamos termoelementų efektyvumo padidinimo galimybės.

Prof. habil. dr. Steponui Ašmontui skirtas auksinis apdovanojimas už tyrimus termoelektrinių reiškinių srityje. Mokslininko tyrimai susiję su karštųjų krūvininkų Peltjė efektu. Šis efektas apibrėžiamas kaip šilumos išskyrimas arba sugėrimas dviejų skirtingų medžiagų kontakte, kai juo teka elektros srovė. „Kristalo gardelės kaitimas arba atšalimas yra susijęs su krūvininkų energijos kitimu kontakte tekant srovei. Mums pavyko nustatyti, kad dėl krūvininkų energijos kitimo gali kisti ne tik gardelės temperatūra, bet ir kontakto elektrinės savybės“, – tyrimo detales atskleidžia prof. habil. dr. S. Ašmontas. Atliekant tyrimus buvo atlikta nemažai teorinių ir eksperimentinių skaičiavimų, o gauti rezultatai yra labai svarbūs kuriant naujus puslaidininkinius prietaisus: termoelementus, mikrobangų bei terahercų spinduliuotės detektorius, galios matuoklius.

Diplomas_termoelectricity_Rastas-K100Prof. habil. dr. S.Ašmontas – 305 mokslinių publikacijų ir 24 išradimų autorius. Jis yra apdovanotas Lietuvos valstybine, mokslo premijomis bei Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Šiuo metu mokslininkas tiria karštųjų krūvininkų termoelektrovaros (elektrovara, atsirandanti elektros grandinėje, sudarytoje iš kelių įvairialyčių laidininkų ar puslaidininkių, kai jų sąlyčio temperatūra skirtinga) įtaką saulės elementų efektyvumui. Šio tyrimo tikslas – krūvininkų efektyvumo didinimas. „Lietuvoje yra sukaupta didelė patirtis tiriant termoelektrovarą, turime sukaupę pakankamai gerą eksperimentinę bazę, tad turime visas prielaidas sėkmingam darbui“, – tikina mokslininkas.

Kategorijos: Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *