VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN‘e (0)

VU_Taikomuju_ mokslu_instituto_mokslininkai

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai CERN’e. Iš dešinės į kairę: prof. Eugenijus Gaubas, doktorantai Dovilė Meškauskaitė, Audrius Tekorius, Jevgenij Pavlov ir dr. Tomas Čeponis | J. V. Vaitkaus nuotr.

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete.

Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei. Jo veikimas yra grindžiamas tuo, kad puslaidininkio silicio fotoatsako sparta tiesiškai kinta plačiame apšvitų neutronais ar protonais diapazone. Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, didelių energijų fizikos bendruomenei įrodė prof. Eugenijus Gaubas su savo komanda.

Jis atliko tyrimus Helsinkio greitintuve, Louvaino spalatoriuje ir Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). CERN‘o poreikiams pritaikytas prietaisas gruodžio mėnesį buvo išbandytas, įdiegtas ir parengtas dirbti antrajame Didžiojo priešinių srautų greitintuvo darbo etape. Prietaisas sukonstruotas naudojant Lietuvos įmonių gaminamus komponentus.

VU-TEG-gif

Radiacijos lauko kontrolės prietaisas, pagrįstas efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete, įdiegtas CERN’e. | J. V. Vaitkaus nuotr.

„CERN‘as pasižymi tuo, kad visa, kas ten panaudojama, atitinka pačius aukščiausius standartus pasaulyje, o įsitraukti į jo programas gali tik tokie kolektyvai, kurie jau pasižymi aukšta reputacija“, – taip VU TMI mokslininkų pripažinimą vertina prof. J. V. Vaitkus. „Mes savo reputaciją pademonstravome penkerius metus dirbdami CERN‘o projekte su Glazgo universiteto komanda, o 2002 m. jau savo universiteto vardu įsitraukėme į darbus, skirtus Didžiojo priešinių srautų greitintuvo detektoriams tobulinti“, – primena profesorius.

Šie mokslininkų darbai sulaukė pripažinimo, nes 2004 m. pasirašant Lietuvos ir CERN‘o bendradarbiavimo sutarties programą buvo pažymėta, kad efektingas bendradarbiavimas jau vyksta. VU TMI mokslininkų komanda, sėkmingai pasirodžiusi AIDA projekte, pakviesta dalyvauti ir naujosios HORIZON 2020 programos projekte AIDA 2020, kuris prasideda jau šį mėnesį.

Vilniaus universiteto mokslininkų komandos reikšmę CERN‘o darbuose vertina ir CERN‘o RD50 programos „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams“ vadovas dr. Michaelis Mollis. Jis sakė: „Ypač teigiamai vertiname Vilniaus universiteto komandos, vadovaujamos profesoriaus Juozo Vaitkaus, ekspertinę patirtį, fotolaidumo ir krūvininkų gyvavimo trukmės tyrimus, kurie unikalūs mūsų RD50 komandoje ir vertingi aiškinantis silicio sensorių radiacinius pažeidimus. AIDA projekte, panaudodama mikrobangų sugerties metodiką, Vilniaus universiteto komanda sukūrė mūsų protonų spinduliuotės barui radiacijos monitoringo įrenginį, kuris yra lengvai valdomas, keičiamų funkcijų ir taupantis sąnaudas. Tikimės ir ateityje sėkmingai bendradarbiauti.“

VU naujienos

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: